“I’ll be back“ | Kukurūzai

Pasisodinau štai tokių sėklų – lauksiu derliaus ir kepsiu pop-cornus:) Įsigyti galite maksimose.

Vandeniliniai mikroorganizmai

Štai vienas pavyzdžių, kai genų inžinerija gali būti naudinga, saugi ir tiesiog reikalinga.

Teksaso universiteto mokslininkai modifikavo plačiai paplitusią bakteriją Escherichia coli (E.coli arba žarnyno lazdelę) taip, kad gebėtų gaminti vandenilį (H2). Sukurtas štamas geba produkuoti H2 net 140 kartų greičiau, negu kitų procesų metu. Tokios energetinės ląstelės gali tapti ateities vandenilio ekonomikos pagrindu. Specialiuose reaktoriuose bei miniatiūriniose cėlėse, jos galėtų gaminti švarią, atsinaujinančią ir praktiškai neišsiankančią energiją.

Kitas organizmas, neseniai sukurtas pilnai dirbtinės sintezės būdu, Mycoplasma laboratorium (arba Synthia) sukėlė nemažai diskusijų. The Ecologist jau anksčiau kritikavo sintetinę biologiją, tačiau man tai pasirodė labai lėkšta pozicija, pasiklydusi miglotuose kontraargumentuose ir filosofiniuose išvedžiojimuose. Be abejo, kiekviena nauja technologija turi būti diskutuojama ir galų gale kontroliuojama, tačiau iš inercijos aklai viską nurašyti, yra, dovanokit, mažų mažiausiai neprotinga.

Kol kas šią kryptį matau kaip realiausią būdą spręsti klimato kaitos, taršos ir energijos išteklių problemas.

Boikotas: Lietuvai nereikia genetiškai modifikuoto maisto

Žalieji gmo.lt iniciatoriai ragina boikotuoti GMO produktus mūsų parduotuvių lentynose – šiuo atvejų balsuojama ne balsavimo lapeliais, bet pinigais ir čekiu. Tai, ką visuomet dariau, dabar patvirtinu raštu. Smagu 🙂

Lietuva pamažu žengia visuomenei ir aplinkai palankaus verslo link. Visame pasaulyje prieštaringai vertinami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir iš jų gaminami maisto produktai trukdo tokiam verslui vystytis, o vartotojai daugeliu atveju praranda pasirinkimo laisvę. Maisto produktai, jei jų sudėtyje GMO yra daugiau negu 0,9 proc., vadinami genetiškai modifikuotais produktais. Jų etiketėse privaloma tai paminėti, tačiau ne visi pirkėjai gali perskaityti smulkiu šriftu parašytą produkto sudėtį, kiti tam paprasčiausiai neturi kantrybės. Būtų daug paprasčiau, jei prekybos tinklai turėtų savo politiką GMO atžvilgiu ir apie tai informuotų visuomenę. Aš rinkčiausi tik tą prekybos centrą, kuris būtų pažymėtas ženklu, kad čia genetiškai modifikuotais produktais neprekiaujama.

Taip pat raginu importuotojus vežti į Lietuvą tik kokybiškus, genetiškai nemodifikuotus maisto produktus, kadangi nei aš, nei mano šeimos nariai šių produktų paprasčiausiai nebepirks ir ilgainiui jie nenaudingai užims vietą prekystaliuose. Lietuvai maisto netrūksta. Anaiptol, ji šiemet priversta sumokėti 11 milijonų litų baudą už sukauptas per dideles žemės ūkio produktų atsargas. Todėl nėra jokio reikalo užversti prekybos centrus pigiais, abejotinos kokybės, genetiškai modifikuotais maisto produktais.

Pasaulinė prekybos organizacija ir Europos Komisija neleidžia trukdyti laisvajai rinkai, kol genetiškai modifikuotų produktų pavojingumas žmonių sveikatai neįrodytas. Tačiau man daug svarbiau yra tai, kad neįrodytas šių produktų saugumas. Atlikti tyrimai su žiurkėmis (A.Puštai, 1998; I.Jermakova, 2005 ir kt.) parodė, kad genetiškai modifikuotas maistas turi pražūtingą poveikį jų vystymuisi ir ypač paveldimumui (hm, ar tikrai? ekoblog past.). Ne visas genetiškai modifikuotas maistas yra vienodai pavojingas, tačiau kol nuo visuomenės slepiama informacija ir tebetrukdoma nepriklausomiems tyrimams dėl GMO poveikio sveikatai ir aplinkai, aš susilaikysiu nuo tokio genetiškai „pagerinto“ maisto ir kitus raginsiu taip pat pasielgti.
Valdininkai nėra pajėgūs mus apsaugoti nuo GMO, tačiau ko negali biurokratai, tai gali pirkėjai – balsuodami pinigais.

Pasirašyti galima čia.

Tarp kitko – mėgstu patikrinti GMO produktų žymėjimą – pvz. ant aliejaus lietuvių, latvių ir estų kalbomis tai radau parašytą, tačiau rusiškame tekste jokios informacijos nėra. Kaip tai pavadinti, diskriminacija ar tiesiog mūsų kaimynai įpratę nekreipti dėmesio į tokią “smulkmeną“?