EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Svarbiausia ekologijoje – sveikas protas

Posted by linaskranauskas kovo 22, 2009

Šiandien „Kauno dienoje“ pasirodė mini-interviu su manimi ir Lauryna (ačiū jai), kuriame vis dėlto nelabai liko mano atsakymų, todėl įdedu juos čia (ir daug kur kitur). Šįkart be Laurynos minčių, nes jos, daugiau mažiau, liko minėtame dienraštyje.

Linas Kranauskas

EkoDirbtuvės/EKA/GreenParty

(klausia V.Rupeikaitė, “Kauno diena“)

Ką reikėtų laikyti ekologiškumu? Ar tai, kas natūralu, sveikiau žmogui ar tai, kas mažiau kenkia gamtai, aplinkai? Pavyzdžiui, jei perki odinius batus, natūralaus medžio baldus, ar gali teigti, kad elgiesi ekologiškai? Ar reikėtų atsisakyti chemijos, sintetikos?

L.K. Tai siauroji „ekologiškumo samprata“. Iš tikrųjų ne produktų „chemiškumas“ ir „sintetiškumas“ yra ekologinius kriterijus nusakantys epitetai, jie nėra absoliutūs. Pavyzdžiui, jūsų minėta oda išgaunama ne ekologiškai, o diriant gyvūnus. Natūralaus medžio baldai, priešingai, gali būti ekologiški, jei jie neprisodrinti kenksmingų klijų bei lakų, o mediena atkeliavusi iš atsinaujinančios miškininkystės ūkio. Pirmiausia reikėtų persvarstyti sąvoką, nuo kurios pradedate klausimą – „perki“, nes vartotojiškumas yra viena didžiausių ekologinių problemų ir priežasčių. Apibendrinant – kviečiu pirmiausia susitelkti ties „neteršimu į išorę“, t.y., nekenkti gamtai ir aplinkai, kitiems, o tik paskui žiūrėti savo skrandžio ir odos reikalų. Asmeniškai man svarbiau, kad nesuvažinėjau savo džipu, kurio neturiu ir neturėsiu, paskutinės Lietuvos lūšies, negu kokio ekologiškumo sūrelį valgiau per pusryčius.

Ar ekonominis sunkmetis nenurėš Lietuvoje želiančių pirmųjų ekologiškumo želmenų? Ar ekologiškoms prekėms yra taikomos kokios nors lengvatos, o gal priešingai? Juk šios prekės pastaruoju metu brango. Ar kiekvienam piliečiui, norinčiam gyventi sveikiau ir mažiau teršti, ekologinė produkcija įkandama?

L.K.: Daugelis jums atsakytų, kad į sveiką kūną ir sielą investuoti verta ir daugiau. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad mano močiutės ekologiškiausiai auginama morka ir net pienas pigesni nei liūdnai pagarsėjusių supermarketų glutamatiniai šedevrai. Tai iškalbingas faktas, nors daug kam patinka jį ignoruoti.

Ar tiesa, kad ekologiškas mąstymas stabdo pramonės progresą? Ar tiesa, kad ima rastis „jėgos“, kurios įvairiomis priemonėmis stengiasi įrodyti ekologiškumo nenaudą?

L.K.: Pirmasis klausimas puikiausiai įrodo antrojo pagrįstumą.

Žinoma, mitus, esą ekologija stabdo pramonės „progresą“, palaiko ne vien įvairūs konspiratoriai ir trumpalaikių pelnų gaudytojai, bet ir bendras tamsumas, inertinis mąstymas. Juk šios „idėjos“ ne tik nuo pat pradžių buvo ydingos, jos jau senokai pačios yra gryniausias regresas. Pažangiausios valstybės į įvairias ekologines priemones investuoja jau seniai, o ir dabar daugybės lyderių „antikriziniai“ planai didžia dalimi susideda iš alternatyvios energetikos ir kt. projektų skatinimo. Dviračiai ir elektromobiliai, troleibusai ir vėjo bei saulės jėgainės irgi yra pramonė, tik ji pagrįsta sveiku žvilgsniu į ateitį ir darniu santykiu su aplinka, be to, gausybė eko-sektorių yra ir naujos ekonominės galimybės.

Ar kai kurios gamtos apsaugos organizacijos nėra savų tikslų siekiančios įstaigos ir savo veikla prie ekologiškumo puoselėjimo neprisideda, o gal net ir priešingai?

L.K.: Manau, akivaizdu, kad visko pasitaiko. Tačiau ar tikrai prasminga ir produktyvu šitaip klausti, ir ką toks klausimas rodo? Gal verčiau pasidomėkime, ar tarp naftos magnatų nepasitaiko tokių, kuriems tanklaiviai išsilieja į draustinių pakrantes, o cisternos nurieda nuo bėgių ir sudūžta tiesiai į geriamo vandens telkinius? Ar tarp anglimi ir mazutu varomų elektrinių nepasitaiko tokių, kurios vis dar naudoja šiuos absurdiškus šaltinius, nors per minutę žemę pasiekia daugiau saulės energijos, nei užtektų patenkinti visiems jos metiniams poreikiams? Ar nepasitaiko tokių fosilinio transporto kamščių, kurių akivaizdoje nesinori ir į lauką išeiti?

Ar nukreipiant dėmesį nuo kitų problemų, siekiant savų tikslų nėra sukurtų dirbtinių ekologinių baubų? Pavyzdžiui, dėl CO2 išmetimų į atmosferą ir pan.?

L.K.: Nuostabus klausimas, aš nemanau, kad CO2 išmetimai – tai mitas, nors ir „dirbtinis“ (nes juos pumpuoja žmonės), bet sutinku, kad susitelkti vien į juos – tai nukrypti nuo problemos, o ji yra visa tarša, ne vien CO2. Tačiau daug ydingesnis nukrypimas (nukreipimas nuo problemos) – sakyti, esą ekologiniai iššūkiai pernelyg išpūsti, „mados dalykas“, etc. Jie yra šalia visų mūsų, ir kasdien. Tai ir kancerogenų įvairovė, ir kita produktų tarša, ir minėti kvėpavimo takus užgulantys transporto kamščiai, ir pajuodusios Kinijos upės, ir ketvirtis gyvybinės įvairovės, išnykęs per ketvirtį amžiaus, didmiesčių smogas, ir vietoj Amazonės miškų dygstančios dykynės, ir Baltijos jūros laimėjimas užterščiausių pasaulio jūrų rinkimuose, ir taip galėtume vardinti tūkstantį ir vieną naktį.

Užsienyje už ekologiškumą, palankesnius įstatymus kovoja žaliųjų partijos, kodėl tokios partijos nėra Lietuvoje?

L.K. O nuo šio klausimo pasijutau lyg per horoskopų laidą būčiau išvydęs savo pavardę. Atsakant tiesiogiai, tokios nėra, nes nei žalieji, nei kiti idealistai Lietuvoje nemoka organizuotis ar dirbti bendrai vardan idėjos ilgiau nei metus, be to, Lietuvoje labai prastus pasitikėjimo reitingus turi tiek partijos, tiek patys žalieji, kuriuos tebeseka šleifas dėl protestų prieš Kruonio bei Ignalinos elektrines ir pan. Tačiau esu tikras, kad subrendo naujoji karta, naujo mąstymo ir idėjų laukai bei įkvėpimai. Todėl su bendraminčiais, vizionieriais, idealistais, inteligentais ir kitais pirmūnais subūrėme Green Party Lithuania iniciatyvinę grupę ir kviečiame prisijungti visus, ką domina etiška ir pažangi Lietuvos vizija, o ne buhalteriniai ir nomenklatūriniai užsiciklinimai: ekodirbtuves@gmail.com, laukiam. Tuo tarpu vizijas nevyriausybiniame flange – Ekologiškos kultūros asociacijos veikloje – nusakys gerb. kolegė Lauryna.

Reklama

24 atsakymai to “Svarbiausia ekologijoje – sveikas protas”

  1. Rasa said

    Nesenai albejau su kolega latvijoje, kur zaliuju partija yra isrinkta parlamente. Didziausia problema, kad ji yra labai itakojama dujininku ir kt. suiteresuotu saliu, kita problema – zalioji partija susikoncentruoja i viena sriti, ji nesprendzia svietimo, socialiniu ir kitu problemu….

  2. RB said

    “nei žalieji, nei kiti idealistai Lietuvoje nemoka organizuotis ar dirbti bendrai vardan idėjos ilgiau nei metus“- Sakyčiau per drąsiai išsireikšta. Gaunasi, kad sakydamas “jūs nemokat“ nubrauki daugelio žmonių ilgametes pastangas. O kas moka? Green party lithuania?! Ne, jūs irgi nemokat, jūs irgi mokinsitės, kaip ir kiti daro, susidursit lygiai su tom pačiom problemom, lygiai su tuo pačiu autoritarizmu ir net tikėtina, jei jau pasirinkta partinė struktūra, siūlysit tuos pačius sprendinius. Visgi, linkiu jums sėkmės ir, nors partinė struktūra man nepriimtina, prisijungsiu, kai veikla atrodys prasminga.

  3. linaskranauskas said

    Rasa, parasykite man asmeniskai nurodytu adresu daugiau apie tai. siaip si zaliu partiju trukuma zinau, bet bent jau mes tai labai domimes ir svietimo, ir tuo labiau socialinemis problemomis, ir kt. as i tai ir zvelgiu ne i kaip kazkoki “nisini“ projekta, skirta raudonajai knygai, ar pan. mano galva, ekologinis judejimas tapo visaapimanciu, universaliu pasaulio/visuomenes/ukines veiklos sarangos matu. zinoma, todel Vakaruose aplinkosauga tapo normalia didziuju partiju programu dalimi, bet pas mus dar nera net tokiu uzuomazgu.

  4. linaskranauskas said

    RB, zinai, teisus esi sioj vietoj. Is dalies, arogantiskokai parasiau. Bet is kitos puses, man rodos, tiek daug tiesos sudejau. Ar pats nepastebi, kad nera ryskesnes pastovios organizacijos ar jokio kito kurinio, i kuri investuoti reikia daugiau nei metus smarkiai-kolektyvinio darbo? Ka mes turim? KLUBA “zvejone“? kas is to? Kur normalus zaliuju bent Judejimas? Net paprasciausias leidinys, ir tai neiseina.

  5. ezerosala said

    Labai pritariu straipsnio pavadinimui, bet pati ekologiško gyvenimo idėja man nėra labai aiški.
    1. Tarkim, yra tos galvijų odos, kur lieka nuo mėsos, tai iš jų siuvami batai. Specialiai batams galvijų turbūt neaugina? Odiniai batai patogūs žmogui, neprakaituoja koja. Išmetus į savartyną po kurio laiko suyra ir supūva, grįžta į gamtą. Sintetinė oda gaminama turbūt iš naftos(?), o gamybos procese teršiama gamta? Tokiuose batuose prakaituoja koja. Tokius sintetinius batus sunešiojus ir išmetus jie turbūt nesuyra kelis šimtus metų. Tai kas ekologiškiau? Na, nebent vegetarai yra apskritai prieš galvijų žudymą. Bet gal ir natūraliai nudvėsusiems galima odą nudirt? Ar aš čia švenvagiškai paistau prieš gyvulėlius?
    2. Ar ekologiškiau gyventi privačiam name kaime, užsiimti neefektyviu žemės ūkiu, visur važinėti mašina, ar kukliai prisiglaudus daugiaaukščio narvely važinėti troleibusu ir dviračiu ir vartoti efektyviau užaugintą žemės ūkio produkciją?
    3. Be to, tas individualizmas ir miestiečių grįžimas pavieniui šeimomis atgal į kaimą man atrodo kažkoks atgyvenęs. Ar ne geriau būtų jungtis ir projektuoti didesnius ekologinius rajonus pritaikant pasaulio mokslo laimėjimus ir ekologines technologijas? Aišku, viskas atsitrenkia į pinigus, bet kolektyviai gal būtų pigiau negu individualiai?

    Gal kas paaiškins, kur aš teisi ir kur klystu?

  6. Adomas said

    Linai, butu labai idomu daugiau suzinoti apie jusu iniciatyvine grupe, jos paziuras, tikslus, veiklos planus. Ar imanona apie tai kazkur pasiskaityti?

  7. linaskranauskas said

    Labas,
    “ekologiskos gyvenimo idejos“ as dazniau nemeginu paaiskint, idomiau ir svarbiau yra galvoti budus, kaip apeiti ziauriausia, tarsiausia pramone, transporta etc.
    1. Gal ir teisingai sakai del suvalgytu galviju odos. Bet pati galviju pramone kelia labai daug klausimu, paskaityk gyvunuteises.lt. Net kaip mesedis, as nesuprantu, kodel mesos suvartojima reikia skatinti. Ji reikia mazinti. Bet kalbedami apie oda ir kaili, juk kalbame ne vien apie suvalgytus galvijus
    2. Is kur daugiaaukscio narvelyje atsiranda “efektyviau uzauginta zemes ukio produkcija“? Tikrai ne troleibusu. Ir ka reiskia tas “efektyviau“? Pesticidai, trasos, ZUTechnikos dumai? Dabar dar labiau isiziurejau i ta tavo “efektyvus/neefektyvus“, nurasai ekologiska zemes uki? 🙂 Kodel manai, kad is kaimo reikia visur vazineti, ir butinai masina? Nejau gyvenantys kaime ir toliau kas antra vakara geria vyna cafe de paris?
    3. Man tai atgyvenes atrodo noras vertinti ir redaguoti Kito naturalu/autentiska nora 🙂 Mano tevas uzdare versla ir issikrauste i kaima, vaziuoja karta per savaite pasiimt zmonos is stoties, daugiau nieko. As pats ten nesikraustyciau, bet tokio elgesio “anachroniskumo“ klausimai man nekyla. O del rajonu pritariu, beje, toks planuojamas ir Vilniuje.
    kodel tu man dar neparasei?

  8. linaskranauskas said

    Adomai, ekodirbtuves@

  9. ezerosala said

    Labas. Ko dar tau neparašiau?

    Šiek tiek parašysiu, bet matau, kad esu beveik nepaskaičius ekoblogų. Tai kol kas viską rašau tiesiog kaip man atrodo. Aš mėgstu ginčytis, gal būdas toks, bet niekada nesakau, kad aš teisi. Jei man kas įrodo, kad neteisi, tai mielai pakeičiu savo nuomonę. Man ir nerūpi būti teisiai:) Svarbu, kad diskusija paskatintų pažvelgti kitaip.

    Dėl migravimo į kaimą – jeigu migruoja vyresni žmonės ir ten kaifuoja nuo gamtos, viskas atrodo OK. Bet jeigu jauni miestiečiai? Kai vaiką reikės vežti į mokyklą mieste (nes kaimuose daugeliu atvejų labai prastos, o miestiečiai pripratę prie geresnių ir savo vaikui nenorės juk blogo išsilavinimo), tai ir prasidės tos kasdienės autokelionės. Aš visai ne prieš jų migravimą, bet tegu nesako, kad vežiodami vaikus (ir galbūt patys važinėdami į darbą mieste) jie neterš oro.

    Dėl tų vilkikų norėjau pasakyt, kad gal geriau 1 vilkikas su daug prekių, negu 100 minivanų, vežančių po porą dėžių? Tą ir turėjau galvoj, kalbėdama apie efektyvumą. Čia man dabar atėjo į galvą, kad šia prasme net supermarketas mieste turi ekologinių pranašumų (bet ir baisių trūkumų, todėl neužmuškit manęs už tokią ereziją.)Aš ir už smulkų verslą, net labai.

    Šiaip aš visur ir visada matau du galus, iš kurių reikia rinktis mažesnę blogybę. Pasaulis sumažėjo, globalizacija. Ar tikrai blogai, jeigu žiemą galim valgyt palyginti nebrangius apelsinus ir citrinas ir net imbierų arbatą gert? Ar būtinai turim valgyt tik tautinius raugintus kopūstus, kad vilkikai neterštų gamtos?

    Žinai, manau, žmogus vis tiek yra grobuonis gamtos atžvilgiu, ir niekada nebus kitaip. Klausimas tik – kaip būti švelnesniu gruobuonim, o ne visai juo nebūt. O Vakarų pasauly yra toks prieštaravimas – iš vienos pusės Vakarų visuomenė yra individualistinė, kiekvienas juk rūpinasi savo nauda. (Lietuvoj ypač – net vaikų gimsta mažai, tai daug kam net nerūpi, kas bus po 50 metų, norisi gyventi šiandien.)Iš kitos pusės – efektyviausi ekologiniai sprendimai yra kolektyviniai (kaip kad mieste važinėti troleibusu, o ne savu auto. Taip išeina, kad ekologams tenka plaukti prieš srovę ir “bendruomenint“ individualistų visuomenę…
    PS Čia tik mintys, o ne kažkokia galutinė nuomonė:)

  10. Vytenis said

    Aš esu iš tų žmonių kurie iš miesto „pabėgo“ į kaimą. Namas vs butas diskusija buvo kilus labai senai . Tiesa pasakius aš ir eko((b))loge atsidūriau bandydamas atsakyti Ramūnui, kuris teigė kad butas yra geriau (Kur gyvenate? Gyventi užmiestyje nuosavame name, apsuptame gamtos kai kam atrodytų ekologiška. Deja!) Kai pamačiau kad atsakymas netelpa į komentaro formatą, jį nusiunčiau kaip straipsnį , tada jis pasiūlė jį įsidėti pačiam ir taip prasidėjo mano ekobloginimas…
    Vis tik lieku prie savo nuomonės – gyvenimas mieste – didelis ekologinis kompromisas vardan ekonominės pažangos. Aišku jei norėsim nieko „miestietiško“ neatsisakydami persikelti į kaimą – bus dar didesnis ekologinis kompromisas.
    O dėl vaikų darželių ir mokyklų – jų esama ne tik Vilniuje.

  11. linaskranauskas said

    Sala, mintys geros, nors apelsinu as beveik ir nevalgau, nes man juokinga, kad jie noksta tame paciame vilkike arba supermarkete, ivairiomis idomiomis priemonemis. Del migravimo i kaima, tai tu kalbi visai ne apie migravima-i-kaima, o apie SUBURBIAN culture, kas yra dar (daug) blogiau uz miesto gyvenima: t.y. apie gyvenima “gamtoje“ vardan nuosavo sklypo, namo, backyardo, tvoros ir vejos. Aisku, kad suburbian moms, savo dzipais isveziojancios vaikus is tokio “kaimo“ i burelius ir darzelius, yra absoliuciai minusinis ekologiskumas. O neparasei tai i emaila, nes uzteks cia plepeti, metas veikti 🙂

  12. ezerosala said

    Vyteni, perskaičiau tavo straipsnį ir neturiu apie ką prieštaraut. Aišku, neasfaltiniams žmonėms(man irgi) nemieste gyvent būtų geriau, tik ne kiekvienas gali tai sau leist.

    Linai, per gerai manai apie mano veikėjiškumą. Aš nevisuomeninio tipo:)Aš verdu savo sultyse ir sprendžiu, kaip man pačiai elgtis, todėl ir domiuosi tuo. Be to, mėgstu teoriškai viską jaukti (raštu), kad sau išsiaiškinčiau, o kitus gal paskatinčiau pasitikrinti, ar jų nuomonė tvirta. Bet beveik visur randu lazdas su dviem galais, todėl pati apsisprendžiu, kurį lazdos galą renkuosi, bet niekaip negalėčiau to paties galo kišti kitiems žmonėms – tegu jie renkasi patys. Tai jaučiu, kad neturiu už ką agituoti. O paveiksiu balandžio 18 ir to gal iš manęs užteks:)

  13. linaskranauskas said

    visos isvardintos priezastys not valid :), o kas bus balandzio18?

  14. ramūnas said

    o, pagaliau, Linai, parasei! J.Gutenbergas (1398-1468) tavim didziuotusi 🙂 ir taip toliau!

  15. linaskranauskas said

    Ir as tavim didziuosiuos, kai man atrasysi 🙂

  16. vaidapi said

    Labi,

    Įdomi diskusija čia verda:) Smagu skaityt, nes ekoblogas kažkoks apmiręs pastaruoju metu man atrodo:) Bet gal todėl, kad daugiau realiame gyvenime ‘veiksmas vyskta’? Žiū, ir partija jau kuriasi…

    O Linai, ką turi omeny, kai sakai, kad ‘nei laikraštis neišeina’? Anei zaliojilietuva.eu, anei ozonas.lt nesiskaito?

    Aš irgi nenurašyčiau taip visai žaliųjų judėjimo Lietuvoje. Tik todėl, kad jo specifika pas mus kitokia ir neturime prie Būtingės terminalo grandinėmis reguliariai prisirakinančių prieš iškastinį kurą pasisakančių aktyvistų, nereiškia, kad jų visai nėra. Va ir prieš GMO paprotestuoja ir priežiūros komitetuose sudalyvauja, Baltijos jūra rūpinasi, apie klimato kaitą papasakoja, cheminių medžiagų duombazes padeda kurti ir tt. Esu tikra, kad ir ‘žvejonė’ turi savo nišą:) Kam taip ciniškai?

    Nelabai supratau, kodėl tie, kurie sustabdė Ignalinos III bloko statybą, Tavo galva, prisidengę kažkokiu ‘šleifu’? Aš sakyčiau, ačiūdie, kad buvo nepriklausomybės laikais toks žaliųjų judėjimas, kaip ir kitose byrančios Sąjungos šalyse jis glaudžiai siejosi siejosi su sąjūdžiais ir labai prisidėjo prie visuomenės švietimo, gaila, kad neišliko ir nevirto rimta, įtakinga, partija. Man gaila, kad žali balsai visai neinicijuojavo/-uoja diskusijos apie naują atominę Lietuvoje… Nei už nei prieš nieko nesigirdi.

    Daugiau pozityvo, kolegos:) Judesių ekologinių aplink yra nemažai ir visokių, o sveiko proto man regis labiau trūksta ne ekologams, o ‘mainstream’ui, tad įrašo pavadinimas – iš esmės klaidinantis:)

  17. Platesnės žaliųjų organizacijų diskusijos dėl atominės aš irgi nepastebėjau, bet visgi “Atgaja“ bandė veikti aktyviai. Susidūrė su įvairiausiomis problemomis, žiniasklaida neklausė, politikai netraktavo rimtai. Apie tai galite paskaityti mano straipsnyje: http://www.atgimimas.lt/ssi.php?id=1212650709&which=1&f_text=per%20energetikos%20alternatyvas

    Tada, kai kalbėjau su “Atgaja“, žadėjo atominei smogti iš pagrindų, teisinėmis priemonėmis, kartu su Latvijos, Estijos žaliaisiais.
    O ką dėl atominės mąsto naujoji partija? Ir kur apskritai galima paskaityti apie jos veiklą?

  18. linaskranauskas said

    Wau, sveikos. per 5 minutes tik supratau, kas ta “Vaidapi“ 🙂

    Abu tavo minėtieji, Vaida, jau tapo uždaromis ir uzsiciklinusiomis “sistemomis“, todel taip ir sakau. “Nesiskaito“, nes yra neprogresuojantys, nevienijantys, neatviri ir net, deja, neskaidrūs. Daugeliui kyla vaizdas, kad reikia daryti naują, normalų. O tai irgi tam tikras lietuviško peizažo simptomas..

    Dėl jo ir tiek paskirų organizacijų. Nejau neigsi tą paskirumą? Juk neveiklumas, išsiskaidymas, amžinas NEtapsmas – akivaizdūs. GMO-protestai buvo žavu, bet žiūrint iš šalies, jie labiau diskreditavo anti-GMO-ines pastangas (“kažkokie runkeliai puola mokslo pažangą“), negu prie jų prisidėjo.

    Dėl “šleifo“, turėjau omeny, kad žaliųjų įvaizdis Lietuvoje, nuo tų laikų, turi labai neigiamo “krūvio“ – pats aš jo neigiamu nelaikau, kalbu apie masinę nuomonę.

    Ir, pagaliau, gi kaip tik Pozityvą ir “stumiu“, nevaryk. Tačiau tie “ekologiniai judesiai“, kurių taip “pilna“.. gal jau gana tų eko frikcijų:) ir frakcijų. Kada pagaliau bus kokio nors kryptingumo?

    Kaip ir rašiau, įrašo pavadinimas – iš Kauno dienos.

  19. linaskranauskas said

    Apie atomine, tai dar reik pamastyt. Generally, tai Pries, – turint omeny dabartinius ivairius minusus (isvardint?:)). Bet reiketu atsizvelgt ir i tai, kad yra nemaza dalis infrastrukturos, kurioje ir zmones liks be darbo, ir t.t. Aisku, dometis reiketu tik labai-jau-naujos kartos reaktoriais, – visokiuose geeku/mokslo “populiarinimo“ portaluose skelbiama net apie tokius, kurie galetu is dabartiniu branduoliniu (radioaktyviu) atlieku gaminti energija. Galbut ir atomineje energetikoje jau egzistuoja kazkokie labai minimalios rizikos (ir zalos) sprendimai, kodel ju nepritaikius?
    Laura, apie “veikla“ – Ekodirbtuves@. vis dar..

  20. vaidapi said

    Nežinau, apie geek’ų portalus, bet mokslinė realybė tokia, kad tie IV kartos reaktoriai dar labai toli – apie 40-50 metų. Net ir kiek tariamai geresnį už Černobylio, III+ kartos reaktorių (tokie dar niekur nepastatyti ir neveikia, taigi tas saugumas neišbandytas niekieno, tik pramonės teiginiai), pasistatyti truktų mažiausiai 10 metų – kaip suprantame, gerokai ilgiau nei kombinuoto ciklo, vėjo ar bet kurias kitas jėgaines, jau nekalbant apie tai, kad jei su klimato kaita kovot reikia pradėt daryt kažką greičiau.

    O dėl minimalios rizikos sprendimų – esminių bėdų: core meltdown, terorizmo atakų ir atliekų problemos yra neišspręstos. Pirmosios dvi, pasak branduolio fizikų, apskritai neišsprendžiamos.

  21. linaskranauskas said

    Iš esmės ir aš taip manau (pirmiausia, kad geriau investuoti ne 10 metų į abejotinus objektus, o 2 ar panašiai – į “aplinkai draugiškus“). Nu bet tai gal ir “pradėkim“, ar tiesiog žurnalistinsimės toliau? 🙂

  22. RB said

    Va, esminė pastaba- pradėkim. Ir kas toliau? Parašų rinkimas, partijos registravimas?! Kreipimaisi? Į juos bus atsakoma sorry, bet jūs nekompetetingi, mūsų ekspertai (gerai apmokami) tvirtina, kad….. Mūsų partija mato kitokią viziją…. Mūsų koalicija kartu su pramonininkais parengė kitą planą ir pan. Ką į tai tie keliasdešimt čia besilankančių ir norinčių kažką pakeisti? Atsakymo aš nežinau, bet ir jūs matyt nelabai…

  23. linaskranauskas said

    dieve, RB. kas trukdo tūkstančiui žmonių pasirengti tuos atsakymus, strategijas, studijas, ekspertus ir išvadas? Gal ta amžinoji lietuviškoji filosofija kaskart į bet kokią problemą ieškoti atsakymo “kaip čia nepadarius“, vietoj “kaip padaryti“? Tu pereik prie konstruktyvo, – nes tas kažkoks inkštimas tai nežinau, gal nelabai reikalingas? Iš kur tu ištraukei, kad kažką spręsti reikia “kreipimaisis“, juk tam ir kuri partiją, o ne eilinį judėjimą-ir-bruzdėjimą, kad nebereikėtų juokinti savęs ir kitų visais tais “viešaisiais laiškais“ ir peticijom.lt? Atgaja, pvz., yra seniai parengusi studiją, kaip Lietuvai pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Kodėl negalima prie jos prisijungti ir veikti? Veikimo būdų yra tūkstantis ir vienas, o tu, jei matai dar kokių nors, pridėk savo (trigrašį), bet tas “nu ir ką dabar daryti/darysite, nieko jūs nepadarysite“ tai atsibodo “juodai“.

  24. sigurdas said

    LinaiK, šaunus interviu, tikrai. Tačiau RB pastabos irgi taiklios – kaip organizuotis ir ką būtent (pirmiausiai) veikti ir yra pagrindiniai kol kas neišspriandžiami klausimai. Šiuo metu gi visi veikia gan sporadiškai ir nesusitelkia jėgų ties vienos krypties – veikiama po biškį įvairiais frontais, priklausomai nuo organizacijos/aktyvistų – štai Atgaja paruošė studiją apie Lietuvos perėjimą prie alternatyvios energijos, zalieji.lt priešinasi GMO protestais ir pareiškimais, kiti pavieniai aktyvistai (kaip ekonaujienos.lt) informuoja visuomenę apie klimato kaitą ir kitas aplinkosaugines aktualijas (t.y užsiima alternatyviu švietimu), ir t.t. Štai ir Green Party Lithuania atsirado ir nori kažką daryti – bet tikrai nerimtai atrodo, jei vienintelis būdas susižinoti daugiau apie partijos veiklą bei organizuotis kartu su ja didelei veiklai yra vienas vienintelis @gmail.com e-pašto adresas.

    Dėl atominės energijos – ar mes visi iš tikrųjų žinome ir galime teisingai pasverti visus jos pliusus ir minusus bei palyginti su kitais energijos šaltiniais? Būtent todėl, kad man rūpi ekologija, šiuo metu mūsų šiuolaikinėje ir daug energijos reikalaujančioje visuomenėje, deje, aš pasisakyčiau už atominę energetiką, nes: 1. tai yra sąlyginai švari energija, kuri neturi daug atliekų ir neprisideda prie šiltnamio dujų išmetimo; 2. iki 95% radioaktyvinių atliekų (uranas ir plutonis) gali būti pernaudojamos (nuclear reprocessing); 3. atliekos praranda radioaktyvumą po 300+ metų; t.p. tikimąsi, kad ateityje naujesnės technologijos leis panaudoti ir jas. Praktiškai, išlieka tik atominių elektrinių saugumo klausimas, įskaitant ir tos energijos panaudojimą branduoliniams ginklams – bet tai jau labiau politinis klausimas, o ne aplinkosauginis, ir jis vargu ar apskritai kada nors gali būti išspręstas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: