EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

GreenBrands On

Posted by ramūnas on birželio 28, 2008

Atsigavęs ir renovavęsis ŽudykReklamą tinklaraštis vėl džiugina skaitytojus savo taikliais pastebėjimais ir įdomiais pranešimais. Pavyzdžiui apie žaliuosius prekės ženklus. Perskaitęs Wally Olins “On Brand” prekės ženklus ėmiau kiek kitaip vertinti – “tai išties galingas įrankis ir visuomeninės paveikos forma. Iš ties prekės ženklas kaip toks nėra nei gėris, nei blogis; iš tiesų svarbu tai, kaip, kur ir kokiu tikslu jis yra naudojamas”.

“Prekės ženklas idealiai tinka sakmbių frazių amžiui ir pasauliniam kaimui.”

“Mes mėgstame prekės ženklus. Tai mes, vartotojai, nusprendžiame, kuris prekės ženklas turi sėkmingai gyvuoti, o kuris turi žlugti.”

“Prekės ženklą valdome mes – vartotojai”

Taigi, dabar ateina nauja banga – greenbrands – žalieji ženklai, ir net viena agentūra jau siūlo tokių ženklų kūrimo paslaugas. Štai tekstas iš pranešimo spaudai, atspindintis įdomias ženklodaros vingrybes:

Kam reikalingi žalieji prekės ženklai?

Kasdien matome vis daugiau naujienų ir pranešimų spaudai apie ekologiškus produktus, žaliuosius maišelius, žaliuosius raktus ir socialiai atsakingą verslą.

Pasaulyje maždaug nuo 2005 m. pradėta daugiau kalbėti apie žaliuosius produktus, žaliąjį verslą, ir tik dabar gimsta pirmieji žalieji prekės ženklai.

Kas daro įtaką jų atsiradimui?

Žalieji vartotojai, žaliasis gyvenimo būdas ir keičiami vartojimo/nevartojimo įpročiai vis daugiau lemia pirkimus. Žaliuosius vartotojus galima suskirstyti į kelias grupes:

  • „Visiškai žalieji“ vartotojai. Jie nuolatos renkasi ir perka žaliuosius produktus (š.m. sudaro apie 12 proc. visų JAV vartotojų).
  • „Lengvai žalieji“ vartotojai – prijaučiantys žaliosioms idėjoms, kartais perkantys žaliuosius produktus, rūšiuojantys atliekas ir pan. – (š.m. apie 68 proc. vartotojų JAV)

Situacija Lietuvoje:

Lietuvoje tokių vartotojų tyrimo dar nebuvo, bet, ko gero, jų dar kur kas mažiau nei JAV, todėl laikui bėgant šis vartotojų segmentas nuolat augs.

2007 m. Lietuvoje priimtas LR Vyriausybės 2007 m. Rugpjūčio 8 d. Nutarimas „Dėl nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (VŽ, 2007, Nr. 90-3573). Šios programos tikslas yra skatinti žaliuosius pirkimus ir pasiekti, kad per viešuosius pirkimus įsigyti produktai būtų kuo palankesni aplinkai. Yra tikimasi, jog iki 2011 metų, žalieji pirkimai, atliekant prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, sudarys daugiau nei 25%.

Lietuvoje jau galima įsigyti prekių, pažymėtų ES „Gėle“ (visi produktai paženklinti eko-ženklu “Gėle” yra patikrinami nepriklausomų tyrimo laboratorijų jų atitikimą griežtiems ekologiniams ir vartojimo kriterijams.).

Žalieji vartotojai buriasi į grupes ir organizacijas, dalinasi informacija, kokie produktai ir kompanijos yra žalieji (pvz.: leidinys The New Green Consumer Guide by Julia Hailes) ir savo pinigine palaiko jas. Šias augančias tendencijas mato verslas ir pradeda kurti žalius produktus ir perorientuoti savo verslą į draugišką aplinkai ir socialiai atsakingą. Lietuva – ne išimtis.

Tačiau nepakanka vien būti žaliems viduje. Siekiant ekonominio rezultato, būtina perorientuoti išorę, įvaizdį, rinkodarą ir jos veiksmus, kurių pirmasis žingsnis galėtų būti žaliojo prekės ženklo sukūrimas.

Kuo skiriasi žaliasis prekės ženklas nuo įprasto?

Spalvos

Pagrindinės žaliųjų prekės ženklų spalvos yra natūralios kilmės. Tai dažniausiai šiltos, natūralios, gamtos, o ne sintetinės ar dirbtinės spalvos. Labiausiai paplitusi, savaime aišku, žalia spalva ir jos tonai. Tačiau galimos įvairios išimtys, pvz.: jei kompanija turi žaliuosius – aukštųjų technologijų produktus, įmanomos spalvų kombinacijos, kur be natūralių spalvų panaudojamos papildomos sintetinės spalvos, simbolizuojančios produkto sąsają tarp technologijų ir socialinės atsakomybės.

Formos

Dominuojančios logotipo, šriftų ir firminių stiliaus elementų formos nurodo kompanijos atvirumą, draugiškumą, skaidrumą, dėl to pagrindinės naudojamos formos yra suapvalinti kampai, bangos, augalus, gyvūnus ar peizažus atkartojančios formos, dažnai geometriškai netaisyklingos, tokios, kurios sutinkamos gamtoje. Lengvi ir neperkrauti logotipai ir dizainas labiausiai atitinka žaliojo verslo modelį.

Simboliai

Dažniausiai naudojami negriežti simboliai, gamtos elementai, gyvūnai, gamtos reiškiniai, augalai ir jų tematikos, bendravimo simboliai ar kiti, nurodantys kompanijos sąsają su gamta, jų socialinę atsakomybę. Šriftas naudojamas logotipe dažniausiai šiltas, lengvas, neagresyvus. Dažnai naudojamas „tarsi parašytas ranka“ šriftas, parodantis žmonių dalyvavimą kompanijos sprendimuose arba jų įtaką kompanijos veiklai.

Orientacija ir pozicionavimas

Atvira, draugiška, skaidri, besirūpinanti, nesavanaudiška, tolerantiška, kosmopolitiška, ekologiška, socialiai atsakinga, besidalinanti, padedanti, remianti ir kt. Tai yra žalioji kompanija.

Žaliojo prekės ženklo naudojimas

Žaliasis prekės ženklas negali prieštarauti žaliesiems principams. Pvz.: keistai atrodytų žaliosios kompanijos platinamas storiausias popierinis produktų katalogas. Pasirenkant subrangovus ar partnerius, reikia atsižvelgti ir į jų žalumą. Gaminant firminio stiliaus elementus, parenkamas perdirbtas arba mažai balintas popierius bei kitos medžiagos, kurios yra draugiškesnės aplinkai nei kitos.

Kompanijos darbuotojai turi visapusiškai palaikyti koncepciją bei žaliąją orientaciją savo veiksmais ir sprendimais, neprieštarauti jai.

Komunikacijoje dažnai arba visada akcentuojamas teigiamas požiūris į aplinką bei visuomenę.

Greenwash – arba žaliasis smegenų plovimas

Greenwash – tai terminas, apibūdinantis kompanijų ar organizacijų veiksmus, kurie klaidina vartotojus, pasinaudojant žaliųjų įvaizdžiu ir tendencijomis.

Prekės ženklas yra svarbus, pagal jį atpažįstama kompanija ir produktai, tačiau vartotojas, ypač socialiai atsakingas, visada pasižiūri į tai, kas stovi už prekės ženklo. Vartotojai ieško kompanijos, kuri turi tas pačias vertybes aplinkosaugos atžvilgiu ir ne tik. Todėl žalieji vartotojai dažniausiai pasidomi, ar žalumo naudojimas nėra tik priemonė didinti pardavimus.

Todėl ypač svarbu kurti kompanijos žaliąją rinkodarą nuo vidaus į išorę, o ne atvirkščiai.

Už ir prieš

Žaliųjų technologijų diegimas, produktų kūrimas, kompanijos vertybių reorganizavimas, atliekų perdirbimo įgyvendinimas kompanijai reikalauja nemažai laiko ir finansinių investicijų, tačiau dažniausiai atsiperka per pirmus naudojimo metus. Beveik visos kompanijos, įdiegusios elektros taupymo, atliekų rūšiavimo mechanizmus bei racionalesnį išteklių panaudojimą, sutaupo. Tai ypač aktualu brangstant energijos šaltiniams.

Tik įspėjimas – jei įmonė galvoja, jei pasukusi į “žaliąją rinkodarą”, bet nepakeitusi savo esminių principų, pelnys didesnį pripažinimą ir turės didesnį pelną – turėčiau nuliūdinti – tokios pseudo-žaliosios imitacijos atneš daugiau žalos, nes vartotojai budrūs, o internetas kaip niekad skaidrus. Žaliuojanti Maxima, į žalias pakuotes trąšas pakuojamos Achemos trąšos kai kam (pvz, man) sukelia tik šypsnį.

Advertisements

6 atsakymai to “GreenBrands On”

  1. Visas šis ‘žalias’ judėjimas yra dar viena praeinanti manija. Jau ko vertas faktas, kad pabrangus benzinui visiems dzin kad mažiau vartosime. Niekas nenori ir nevartos mažiau. Geriau pastreikuos kad ‘valstybė imtųsi veiksmų kainoms pažaboti’, kad ir toliau galėtų naudoti šią kuro rūšį iki šiol naudotais kiekiais.

    ‘Žali’ produktai yra naudojami tik tada, kai jie nėra prastesni už alternatyvas. Bent jau masinėje rinkoje. O tokiu atveju jokio skirtumo dėl jo brand’o, žalias jis, žydras ar oranžinis..

  2. ramūnas said

    tame ir esmė, kad įvertinami tik tie “brandai” kurie yra “žali” ir viduje, nuo pradžios iki pabaigos.

  3. Bernardas said

    Kodėl niekas niekur nė žodžiu neužsimena ir neatkreipia dėmesio į maximos baisų bjaurų greenwashingą?

  4. Laimis Žmuida said

    Girdėjau, kad ta ES Gėlė yra labai nerimtas dalykas. Ją gali gauti bet kas. Žodžiu, žemas lygis.

  5. sigurdas said

    Mano mėgstama ekologiškų produktų kompanija „Ecover“ apie šią gėlelę rašo:
    „Ecover does not carry the European Eco-Label. The label was created to encourage companies to produce environmentally friendly detergents and cleaning products, but the requirements are quite vague, making it so that 80% of conventional products could carry it.
    We feel that carrying the label in its present form would go against Ecover’s whole proposition that it has stood for over 20 years as the requirements do not extend far enough. “
    (http://www.ecover.com/se/en/ecolabel.htm)
    Apie gėlelės reikalavimus rašoma http://www.eco-label.com

  6. BernarduiNa kaip niekas neužsimena, drįstu ginčytis. Pažiūrėk http://www.blogas.lt/ekogyvenimas/366130/ekokologiskas–ant-bet-ko.html. Ar tu tikiesi, kad pat maxima reklaminiame žurnaliuke tai parašys? 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: