EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti

Posted by ramūnas balandžio 8, 2008

Manau, greitai industrinių kosmetikos kompanijų gali laukti panašus likimas kaip tabako kompanijų teismuose, o ant populiariuose žurnaluose mirgančių reklaminių produktų bus užklijuoti lipdukai “pavojinga sveikatai“ ar “sukelia vėžį“.

Europos parlamentui mokslininkų grupė, vadovaujama toksikologės prof. Andreas Kortenkamp neseniai pristatė aplinkos cheminių ir hormoninių veiksnių įtakos susirgti krūties vėžiu tyrimo ataskaitą (atsisiųsti pdf), kurioje pateikiami įrodymai apie šios ligos sąsają ne tik su estrogenais, bet ir “cheminiais kokteiliais“ – pesticidais, fenoliais, parabenais, kosmetikos priemonėmis, konservantais ir kt. (anglų k.; prancūzų k.)

Tačiau tai (red. past. estrogenai) ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka. Paminėtas sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), nors su pastaraisiais nedaug kas turi tiesioginį sąlytį, bet jie per maistą vis tiek atkeliauja į mūsų organizmus, konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras (ref).

Žinoma, ir moksle retai kada viskas būna 100% aišku bei patvirtinta, tačiau, kaip teigia profesorė, esamų įrodymų jau pakanka, kad reikėtų imtis reguliuojančių veiksmų. “You can’t wait for perfect clarity. That would be really unethical.“( Negalime laukti iki visiško aiškumo. Tai tiesiog būtų neetiška). Naujai ruošiama ES reguliacinė direktyva REACH (Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemical substances) galėtų būti tokių pokyčių arena.

Galiu tik papildyti, kad apie 5-10 proc. ligos pasireiškimą sąlygoja žinomi genetiniai pakitimai, tokie kaip paveldimos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios riziką padidina sirgti krūties vėžiu iki ~85 proc. lyginant su ligos dažniu bendroje populiacijoje (~10 proc, Lietuvoje ~7,5 proc.), tačiau šie pokyčiai yra gana reti. Kiti – 20-30 proc. atvejų gali būti sąlygoti šiuo metu intensyviai tyrinėjamų daugelių genetinių pokyčių, kurie riziką sirgti didina nežymiai.

Tačiau būtent visi šie žmonės su vieno ar kito defektyvaus geno kopija (t.y. turintys polinkį) ir yra labiausiai pažeidžiami žalingų aplinkos veiksnių. Laimei, nemažai jų galima sąmoningai išvengti, o prasidėjusią ligą anksti diagnozuoti ir pagydyti (Svarbu: Lietuvoje visoms moterims nuo 50 metų rekomenduojama kartą per du metus atlikti profilaktinę mamografiją (krūtų rentgeno nuotrauką), ir tai atliekama nemokamai iki 69 metų – priminkite savo mamai, senelei ar pažįstamoms).

Tačiau taip pat žinoma, kad moterims, gimusioms po II-ojo pasaulinio karo rizika susirgti krūties vėžiu Vakarų pasaulyje padvigubėjo, lyginant su gimusiomis anksčiau, kas rodo stiprią sąsają su aplinka (dieta, gyvenimo būdas, hormonai?, radiacija?, cheminis užterštumas?). Faktas tas, kad dieta ir tabakas lemia 35proc. ir 30proc. visų(!) vėžinių susirgimų, paveldimi pokyčiai – 5-10proc, kenksmingos darbo sąlygos – 5 proc., radiacija – 1-2 proc, virusai – 1-2proc, ir kita – 16-23proc. Taigi, matematika paprasta – maitinkitės sveikai bei nerukykite (pasyviai taip pat) – ir jau 65 proc. laimite.

Kas tas kita – gal buitinės ir kūno priežiūros priemonės? Pamenu, klausiau pranešimą, kad vieno Tailande atlikto epidemiologinio tyrimo metu buvo nustytas paradoksalus dalykas – buvo rasta, kad vaisiai didina riziką sirgti krūties vėžiu (!). Tik vėliau paaiškėjo, kad ne tik vaisiai, bet ir apskritai visas maistas buvo stipriai užterštas pesticidais kaimuose gyvenančių ir laukuose dirbančių žmonių namuose, kur jie buvo naudojami net kaip indų valikliai(!).

Mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar paplitusios maisto pramonėje (ref.).

Paprasti patarimai rizikai sumažinti (ref.)

1. Valgykite daug vaisių ir daržovių

2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.

3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz.: kosmetikos).

4. Jei įmanoma, vietoj to kad naudotumėte kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės

5. Negaminkite maisto mikrobangėse.

6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje.

Būkite budrūs, bet per daug nesureikšminkite.

Tik sąmoningas bei gerai informuotas pilietis/vartotojas/pacientas gali rinktis ir reikalauti geriausio.

Reklama

11 atsakymai to “Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti”

  1. Rima said

    O kuo čia dėtos mikrobangės? Ir kas yra cheminiai gaminiai?

  2. Ieva said

    Prieš porą savaičių teko viešėti Prahoje, Robino Murphy (http://en.wikipedia.org/wiki/Robin_Murphy) paskaitoje apie krūties vėžio prevenciją ir gydymą. Vis ketinu prisėst prie straipsnio, bet neprisiruošiu.
    Tagi… Patarimai geri, bet apie vieną iš PAGRINDINIŲ priežasčių neužsiminta 🙂

    Spėkite iš trijų kartų.. Ogi – liemenėlės. Išsamesnės info galima rasti knygoje “Dressed To Kill: The Link between Breast Cancer and Bras“ (http://www.amazon.com/Dressed-Kill-between-Breast-Cancer/dp/1930858051), o taip pat informacijos yra ir internete. Šiuo metu neturiu po ranka medžiagos iš seminaro, bet jei pamatytumėte statistiką (tikriausiai yra nete, bet nerandu šiuo metu), tai ji yra PRIBLOŠKIANTI.
    Taip pat pastaba dėl šeštojo patarimo… teisingas. Bet neužsiminta apie KONTRACEPCIJĄ. O derėtų.

    Ai.. išvis. Šiuolaikinę mediciną linčuot reikia. Už žmonių žudymą. Bet čia jau atskira tema..

  3. ramūnas said

    na kodėl gi, taip prieš šiuolaikinę mediciną – jei ne ji, tai gal nei autorių, nei skaitytojų nebūtų?:)
    nederėtų taip sureikšminti vieno faktoriaus, į viską reikėtų plačiau pažvelgti.

  4. Ieva said

    Na, dėl medicinos, sakiau gi, kad atskira tema. Ją galima forume vystyti.

    O dėl sureikšminimo. Ne sureikšminimas 🙂 Bet bent jau minėti reikia. Nes ne vien rūkymas yra blogis. Yra ir kitų blogių, kurie kol kas visuotinai priimami kaip norma arba net yra skatinami (ta pati kontracepcija).

  5. daiva said

    Pavojingas patogumas
    Gita Grahame parengė Feminai.lt straipsnį apie mikrobangų krosnelės poveikį maistui ir sveikatai.

    Daug ˛monių neįsivaizduoja savo gyvenimo be mikrobangų krosnelių. Jų, kurios neretai būna įmontuotos virtuvėje jau perkant naują būstą, nematomi spinduliai gan da˛nai skleid˛iami galvos auk tyje. Elektromagnetinių laukų specialistas Chrisas Andersonas aptiko mikrobangų krosnelės, stovinčios virtuvėje, emisijų miegamajame u˛ de imties metrų!

    1989 m. veicarijoje gyvenantis nepriklausomas biologas ir maisto technologijų mokslininkas dr. Hansas Ulrichas Hertelis atliko tyrimą apie mikrobangų krosnelėje ruo to maisto poveikį kraujui ir imuninei sistemai. Tyrimo dalyviai buvo maitinami vien ekologi ku be chemikalų maistu, a tuonias savaites gyveno tame pačiame vie butyje, nevartojo rūkalų, alkoholio, neu˛siiminėjo seksu. Tokios sąlygos palankios io tipo tyrimui.

    Kaip galima būtų spręsti apie subtilius pokyčius kraujyje, sukeltus mikrobangomis ruo to maisto, jeigu būtų rūkoma, vartojamas alkoholis, greitas maistas ar pusfabrikačiai, turėtų įtakos u˛ter tumas, pesticidai, hormonai, antibiotikai ir kitos blogybės, esančios iuolaikinėj aplinkoj? Grupę sudarė amerikietis, kanadietis ir e i europiečiai. Pats Hertelis buvo vyriausias (64metų) tyrimo dalyvis, kiti – tarp 20 ir 40 metų.Tyrimo dalyviai dviejų-penkių dienų intervalais valgė vieną i ių maisto variantų:

    vie˛ias pienas i ekologi ko ūkio;
    toks pat pienas, virintas tradiciniu būdu;
    toks pats vie˛ias pienas virintas mikrobangų krosnelėj;
    pasterizuotas pienas;
    vie˛ios neapdorotos dar˛ovės i ekologi ko ūkio;
    tokios pat dar˛ovės, i virtos įprastu būdu;
    tokios pat dar˛ovės, aldytos ir vėliau at ildytos mikrobangų krosnelėje;
    tokios pat dar˛ovės virtos mikrobangų krosnelėje.

    Pirmasis kiekvieno dalyvio kraujo mėginys buvo imamas kiekvieną rytą tu čiu skrand˛iu 7:45 val. Antrasis mėginys buvo imamas 15 minučių po valgio, trečiasis – dar po dviejų valandų. Dalyviai pakaitomis valgė vieną i 8 minėtų maisto variantų.

    Pokyčiai kraujyje

    Pastebimi pokyčiai buvo aptikti dalyvių, kurie vartojo mikrobangomis ruo tą maistą, kraujyje. Tarp ių pokyčių buvo staigus visų hemoglobino ir cholesterolio rodiklių kritimas, suma˛ėjęs limfocitų kiekis. “Yra gan daug mokslinių darbų apie pavojingą tiesioginių mikrobangų poveikį gyviems organizmams,” – teigia Hertelis. – Taigi stebėtina, kiek ma˛ai pastangų įdėta tam, kad i kenksminga mikrobangų technologija būtų pakeista technologija, kuri yra harmoningesnė gamtai”.

    I kiekvieno mėginio 50 ml kraujo buvo naudojama kraujo cheminių savybių, o 5 ml – hematologijos ir liuminescencijos rodiklių tyrimui. Hematologijos tyrimas vyko i kart paėmus mėginius. Buvo matuojami eritrocitai, hemoglobinas, vidutinė hemoglobino koncentracija, vidutinis hemoglobino turinys, leukocitai ir limfocitai. Cheminę analizę sudarė gele˛ies, bendro cholesterolio, HDL (gerojo) ir LDL (blogojo) cholesterolio tyrimai. Eritrocitų, hemoglobino, hematokrito ir leukocitų rodikliai buvo ant ˛emutinės normos ribos tų asmenų, kurie valgė mikrobangomis ruo to maisto pavyzd˛ius.

    “Tokie rezultatai rodo anemijos tendencijas. ios tendencijos dar labiau pary kėjo antrąjį tyrimo mėnesį”, – pridūrė Hertelis. – Smunkant minėtiems rodikliams, atitinkamai kilo cholesterolio kiekis”. Po pirmojo mėginių i tyrimo skirtumai tarp įprastu būdu ir mikrobangomis ruo to maisto buvo ne˛ymūs, tačiau atitinkamas tendencijas jau galima buvo pastebėti.

    Tęsiant tyrimą, kraujo rodiklių skirtumai tapo akivaizdūs. Tokie pakitimai paprastai rodo, kad organizmas yra streso būsenoje. Pavyzd˛iui, eritrocitų kiekis padidėdavo u˛valgius mikrobangose ruo tų dar˛ovių. Hemoglobinas bei abu hemoglobino – vidutinės hemoglobino koncentracijos ir vidutinio turinio – rodikliai smarkiai krisdavo suvalgius mikrobangomis ruo to maisto.

    Hertelis paai kino: “Leukocitų kiekis ypatingai reaguoja į stresą. Da˛nai jie parodo patogeninius pokyčius gyvam organizme, tokius kaip apsinuodijimas ar pa˛eistos ląstelės. U˛valgius mikrobangomis ruo to maisto, leukocitų padidėjimas buvo daug ˛enklesnis, nei suvalgius bet kokio kito maisto. į padidėjimą būtent sukėlė mikrobangomis ruo tas maistas”.

    Cholesterolio rodikliai pasirodė labai įdomūs. Hertelis pabrė˛ė: “Cholesterolio kiekis lėtai keičiasi per tam tikrą laiką. iame tyrime cholesterolio kiekis labai staigiai padidėdavo suvalgius mikrobangomis ruo tų dar˛ovių. Tačiau geriant pieną cholesterolio rodikliai liko tie patys ir netgi gerokai suma˛ėjo geriant vie˛ią (neapdorotą) pieną”. Hertelis įsitikinęs, kad is tyrimas atskleid˛ia naujus mokslinius duomenis, pagal kuriuos cholesterolio kiekis kraujyje gali staigiai padidėti po didelio ir staigaus streso.

    Jis pridūrė, “Kraujo cholesterolio kiekį labiau lemia stresas, o ne maiste esantis cholesterolio kiekis. iuo atveju cholesterolio kiekį kraujyje gali padidinti produktai, kuriuose iaip cholesterolio fakti kai nėra, t.y. mikrobangomis ruo tos dar˛ovės”. Tokie patys nesveiki pokyčiai, kurie gali įvykti mūsų organizme nuo radaro ar mikrobangų, vyksta maisto, ruo iamo mikrobangų krosnelėse, molekulėse. Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje, ji spinduliuoja 1000 vatų ir didesnę jėgą. is spinduliavimas sugriauna ir deformuoja maisto molekules bei sudaro naujus junginius (vadinamus radiolitiniais junginiais), ne˛inomus ˛mogui ir gamtai.

    iandienos mokslas ir technologijos bando įrodyti, kad mikrobangomis ruo tas maistas ar vitintas (iradijuotas) maistas turi tik ne˛ymiai daugiau “radiolitinių junginių” nei virtas, orkaitėje keptas ar kitokiu įprastu būdu pagamintas maistas, tačiau tiesa yra tokia, kad mikrobangomis ruo iamas maistas turi jų gerokai daugiau. Įdomu, kad niekam nekyla mintis atlikti i samių tyrimų apie ˛monių, valgančių įvairiais būdais pagamintą maistą, kraujo pokyčius.

    Hertelis ir jo grupė atliko tokius tyrimus, o i jų ai ku, kad ka˛kas tikrai yra ne taip, ir todėl turėtų būti atliekami tolesni didesnio masto tyrimai. Hansas Hertelis – pirmasis mokslininkas, atlikęs kokybi ką tyrimą apie tai, kokį poveikį turi mikrobangomis paruo tas maistas ˛mogaus kraujo ir imuninei sistemoms. is nedidelės apimties, tačiau gerai apgalvotas tyrimas, ai kiai atskleid˛ia degeneruojantį mikrobangų ir jose ruo to maisto poveikį. I vada ai ki: maisto gaminimas mikrobangose pakeičia maistingąsias med˛iagas taip, kad pokyčiai ivyksta kraujyje; tie pokyčiai nėra sveiki – tai tokie pokyčiai, kurie gali sukelti fiziologinių ˛mogaus sistemų negalias.

    Bandymai paslėpti tyrimo rezultatus

    Vos Hertelis paskelbė savo tyrimo rezultatus, įtakinga profesinė sąjunga – veicarijos buitinių elektros prietaisų gamintojų ir tiekėjų asociacija –˛aibi kai į juos sureagavo, tarsi įgelti ir ės. Remdamasi federaliniu nesą˛iningos konkurencijos aktu, ji pateikė veicarijos teismui ie kinį, kuriuo pareikalavo “u˛čiaupti” mokslininkus ir neskleisti jų tyrimo rezultatų.

    Hertelis pralaimėjo bylą veicarijoje ir tik 1998 m. rugpjūčio mėnesį veicarijos teismo sprendimas buvo anuliuotas Europos ˛mogaus teisių teisme Strasbūre: Europos ˛mogaus teisių teismas priėmė sprendimą, jog veicarijos teismo sprendimas vie ai neskelbti tyrimo rezultatų apie mikrobangomis ruo iamo maisto pavojų sveikatai pa˛eidė Hertelio ˛od˛io laisvę.

    ˇmogaus teisių teismas priteisė veicarijai 40 000 veicarijos frankų ie kinį, kuris turėjo padengti visas Hertelio su teismu susijusias i laidas. Mokslininko pagrindinė i vada lieka ta pati – maistas, ildomas mikrobangomis, sukelia patogeninius pokyčius ˛mogaus kraujuje, pana ius į pirmąsias vė˛io stadijas. Hertelis nenustojo skelbti savo tyrimo rezultatų. Jis pasirodė did˛iuliuose seminaruose Vokietijoje, kur jo tyrimo rezultatai susilaukė palankaus dėmesio.

    Kiti tyrimai

    Nepaisant įtakingų mikrobangų krosnelių gamintojų ir pardavėjų pastangų u˛čiaupti Hertelį ir u˛slopinti informaciją apie mikrobangų ˛alą, ją patvirtinančių tyrimų būta ir daugiau.

    1991 m. prad˛ioje buvo i kelta bylą prie ligoninę Oklahomoje: viena pacientė mirė operacijos metu, kai jai perpiltas kraujas buvo pa ildytas mikrobangų krosnelėje.

    1992 m. buvo atliktas tyrimas krūties pieno ildymo mikrobangomis poveikiui nustatyti. Pora gydytojų i Stanford universiteto (Johnas Kerneris ir Richardas Quinas) nustatė, kad “Mikrobangomis ildant ˛mogaus pieną, netgi ˛emoje temperatūroje, gali ˛ūti kai kurie svarbūs su ligomis kovoti padedantys antikūniai”.

    1989 m. i Minesotos universiteto per radiją nuskambėjo prane imas apie pieno ildymą mikrobangų krosnelėse ma˛iems kūdikiams. „Nerekomenduojama mikrobangų krosnelėse ildyti pieną. Buteliuko ildymas mikrobangų krosnelėje gali sukelti ne˛ymius pieno pakitimus. Mi inėlyje gali ˛ūti kai kurie vitaminai. Kai kurie motinos piene esantys antikūniai gali būti sunaikinti“.

    Dar vienas tyrimas, atliktas Vienoje, įspėjo, kad mikrobangomis ildant krūties pieną, gali įvykti struktūrinių, funkcinių ir fiziologinių pakitimų. Rusijoje mikrobangų krosnelės buvo u˛draustos 1976 m. dėl jų ˛alingo poveikio sveikatai. Bet jos grį˛o į Rusiją perestroikos laikais kartu su laisva rinkos ekonomika. tai keli punktai, nustatyti rusų tyrimais:
    Mikrobangomis ruo tas maistas netenka nuo 60 iki 90 procentų maistingųjų savybių (gyvybinės energijos); mikrobangos pagreitina maisto dezintegraciją.

    ildant mikrobangomis pieną bei grūdus, juose susiformuoja vė˛į sukeliančių med˛iagų. ildymas mikrobangomis pakeičia pradinę maisto struktūrą, o tai sukelia vir kinimo sutrikimų.

    ildymas mikrobangomis pakeičia maisto cheminę sudėtį, o tai gali pakenkti limfai bei susilpninti organizmo gebėjimą gintis nuo piktybinių navikų.

    Valgant mikrobangomis ruo tą maistą, padidėja vė˛inių ląstelių kraujyje tikimybė. Netgi labai trumpą laiką veikiant mikrobangomis neapdorotą, virtą ar aldytą maistą (pa ildant ar atitirpinant) pakinta pradinė maisto struktūra ir susiformuoja laisvieji radikalai.

    Mikrobangomis ruo tas maistas sukėlė vė˛inius/piktybinius auglius skrandyje ir ˛arnyne, bendrą periferinių ląstelių audinių degeneraciją ir laipsni ką vir kinimo bei alinimo sistemų i sekimą statisti kai dideliam ˛monių skaičiui.

    Mikrobangomis ruo tas maistas suma˛ino organizmo gebėjimą įsisavinti B grupės vitaminus, vitaminą C, vitaminą E bei būtinuosius mineralus. Mikrobangų laukas aplink mikrobangų krosnelę taip pat sukėlė daugybę sveikatos problemų.

    Ir be jokių tyrimų daug ˛monių pastebi, kad valgydami mikrobangomis ruo tą maistą jie blogai jaučiasi. Kineziologė Stephanie Relfe vieną dieną pasijuto prislėgta ir bjaurios nuotaikos; paai kėjo, jog ji restorane valgė mikrobangomis ruo to maisto. I savo praktikos ji pastebėjo, kad jos pacientai turėjo vienokių ar kitokių alerginių reakcijų į mikrobangomis ruo tą maistą.

    Kitas kineziologas, Davidas Bridgemanas parei kė, kad i ˛monių, kuriuos jis tyrė nuo alergijų, 99.9 procentams yra gerokai padidėjęs jautrumas mikrobangomis ruo tam maistui. JAV, norint pateikti rinkai ˛olinį preparatą, reikalinga atlikti begales brangiai kainuojančių tyrimų ir u˛pildyti kalnus dokumentacijos.

    Mikrobangų krosnelių gamintojams pakako įrodyti, jog pavojingos mikrobangos nepatenka į aplinką, kur gali pakenkti ˛mogui, o lieka krosnelės viduje (tačiau netgi geriausiai pagaminta krosnelė ka˛kiek bangų “i meta” į aplinką). Iki iolei mikrobangų krosnelių industrija nesusimąstė (neprabilo?) apie tai, kad mikrobangomis ruo tas maistas gali būti pavojingas ˛mogaus sveikatai.

    Nuodingi spinduliai

    Toks spinduliavimas vyksta kiekvieną sykį įjungus mikrobangų krosnelę. Jis bekvapis ir nematomas, todėl sunku jį aptikti. Mikrobangų energija (auk tos energijos spinduliavimas ma˛daug 1010 Hz) sukelia vandens molekulių vibraciją maiste, kuri ildo/verda maistą. Ji taipogi gali prasiskverbti pro gyvą audinį ir sukelti pavojų sveikatai. I jungus krosnelę, mikrobangos i nyksta. Ar ilgalaikis buvimas mikrobangų skleid˛iamo spinduliavimo zonoje pavojingas?

    Nepriklausomais tyrimais įrodyta, kad netgi labai nedidelis mikrobangų spindulių kiekis gali sukelti: galvos skausmus ir svaigimą, odos vė˛į, kataraktą, apsigimimus, laikiną vyrų nevaisingumą, kraujo ligas, irdies ir kraujagyslių ligas, atminties praradimą, centrinės nervų sistemos pa˛eidimus, gali pakenkti kai kuriems irdies stimuliatoriams, padidintą stresą, imuninės sistemos susilpėjimą.

    Mikrobangų spinduliavimas ypatingai ˛alingas besivystančiam vaisiui. Taigi, ar tikrai is mielas neretoje virtuvėje sutinkamas naminukas, naudojantis modernią, labai stiprią ˛vaig˛d˛ių karų ginklų technologiją, yra saugus? Taip, jeigu u˛statas – gyvybė.

    Galime atlikti paprastą bandymą: pasėkime į du vazonus sėklų, vieną jų laistykime įprastu filtruotu čiaupo vandeniu, o kitą – vandeniu, kuris buvo ildomas mikrobangomis. Sėklos, laistomos mikrobangomis ildytu vandeniu, nesudygs! Jeigu mikrobangomis ildytas vanduo gali sustabdyti augalų augimą, pamąstykime, ką gali mikrobangomis ruo tas maistas padaryti mūsų sveikatai…

    Jeigu jums nei vengiamai reikia pasinaudoti mikrobangų krosnele, elkitės su ja kaip su anakonda laisvėje: paspauskite mygtuką kuo ilgesniu strypu ir bėkit nuo jos kuo toliau. Neleiskite arti jos būti vaikams. Ir nevalgykite mikrobangomis ruo to maisto!

    From Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti, 2008/04/08 at 3:47 PM

  6. ramūnas said

    galbūt. tik reikia atminti, kad panašūs eksperimentavimai su žmonėmis gali baigtis teismais, kaip ir nutiko prof. H. Hertel:
    http://www.ius-software.si/EUII/EUCHR/dokumenti/1998/08/CASE_OF_HERTEL_v._SWITZERLAND_25_08_1998.html

  7. […] Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti […]

  8. Rima said

    Daiva,
    esu skaičiusi tą straipsnį. Ir kitų straipsnių esu sutikusi. Bet kažkaip neįtikina manęs tie tyrimai nors tu ką.
    Kadangi daug domiuosi žindymo klausimais, tai tyrimai su motinos pienu man yra tam tikras rodiklis. Kai knygose rašo, kad geriau nešildyti motinos pieno mikrobangėje – nes! jis sušyla nevienodai, gali vietomis susidaryti karščio taškai, o vietomis nė kiek nesušilti, ir kad karštyje žūva gyvosios motinos pieno ląstelės – tai mane įtikina. Bet tos ląstelės žūva ir kitaip šildant motinos pieną – vandens vonelėje ar tiesiog kaitinant.

    Bet nė viena žindymui skirta knyga – o žindymas, kaip žinia šiais laikais labai nekomercinis ir labai stumiamas PSO kaip sveika alternatyva – nerašo apie paslaptingus, siaubingus pokyčius piene ir naujagimio ar kūdikio organizme, kai motinos pienas visgi šildomas mikrobangėje. Perspėjama tik dėl kokybės pablogėjimo (nemirtino) ir dėl karščio, kuris gali nudeginti.

    Taip pat esu skaičiusi vieno amerikoniškoje knygoje, kad rekomenduojama nėščioms atsitraukti per saugų atstumą nuo veikiančios mikrobangų krosnelės – nes! embrionas, veikiamas mikrobangų, sušyla daugiau, o tos šilumos išsklaidyti nepajėgia. Taip pat mikrobangų sukeltos šilumos nesugeba išsklaidyti žmogaus akies stiklakūnis.

    Iš mano menko fizikos supratimo mikrobangos toli nesklinda, todėl šildant maistą joje pakanka įjungus atsitrauki per žingsnį (o ir apskritai gi nestovi ir nežiūri į mikrobangę, yra ką veikti tuo metu, kol maistas joje šyla).

  9. Rima said

    Ką gi, atlikau eksperimentą su sėklomis ir mikrobangėje šildyto vandens įtaka sėklų dygimui… Dygsta sėklos, auga ir žaliuoja…
    Visą eksperimento eigą Galit pasiskaityti čia: http://www.geramama.lt/node/281

  10. daiva said

    Šaunuolė Rima- geras eksperimentas! Nors ir nerik4jau to straipsnio baubinimais, bet mikrobangės vis tiek nemėgstu…

  11. inga said

    Jau kelis mėnesius naudoju ekologišką kosmetiką, kurią pirkau iš http://KosmetikosGuru.lt ir neturiu jokių bėdų su sveikata.. Nežinau kaip yra su nenatūralia kosmetika, bet su natūralia tai tikrai manau nieko neatsitiks blogo..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: