EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Lietuvos Dao pagal Sun-Tzu

Posted by ramūnas on vasario 8, 2008

Kaip žadėjau, publikuoju savo Lietuvos vizijos versiją, kurią buvau siuntęs į Atgimimo konkursą (džiugu, kad šis bene vienintelis vertas dėmesio vietinis laikraštis visiems konkurso dalyviams dovanojo savo prenumeratą).

Dedikuoju rašytojo R. Gavelio kūriniui “Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste

Tema:

Ko reikia, kad Lietuva būtų laiminga, turtinga šalis? arba/ir Kaip pakelti mokslo prestižą? arba/ir Pasaulio akys krypsta į Aziją. Ar ten yra vietos Lietuvai?

PAVADINIMAS

“Lietuvos Dao pagal Sun-Tzu”

ĮŽANGA

* * *

“Neskirti rimto dėmesio biologinių technologijų plėtrai šiandien yra klaida, prilygstanti nebent atsisakymui naudoti garo mašinas per pirmąją industrinę revoliuciją”.

(ekonomistas Lester Thurow, Masačiūseto technologijos institutas)

* * *

“Mes tikime, kad Lietuva turi unikalią galimybę plėtoti ekologinį žemės ūkį, pereiti prie decentralizuotos atsinaujinančios energetikos (vėjo, saulės ir kt.), tuo pačiu skatinant šiuolaikines pažangias informacines bei biologines technologijas.” (www.ekoblogas.info)

* * *

“Biotechnologija ir ekologija yra didis valstybės reikalas, mirties ir gyvybės pagrindas, išlikimo ir žūties kelias. Tai privalu apmąstyti ir perprasti” (parafrazė, Sun-Tzu “Karo menas”, 544-496 m.pr.Kr)

KELIAS

Tai tikėjimas savo teisingumu ir pergale. Atrodytų, biotechnologija ir ekologija yra nesuderinami dalykai. Tačiau įdėmiau pasižiūrėjus šios kyptys yra susijusios. Prognozuojama, kad labiausiai geidžiami darbai 2012 metais bus ekologiško (organinio) maisto pramonė ir sintetinė biologija. Ekologinė žemdirbystė, kurios metu sukuriama sveika, kokybiška ir aukštai vertinama produkcija galėtų būti puiki prekė eksportui, kurianti pridėtinę vertę ir didinanti šalies konkurencingumą.

Sintetinė biologija (arba sintetinė genomika) tai naujausia biotechnologijos kryptis, kuomet mikroorganizmai sukuriami de-novo pagal iš anksto griežtai užduotą programą, taip išvengiant neapibrėžtumo naudojant šiuo metu esamą transgenų technologiją. Sukurti mikroorganizmai specialiuose reaktoriuose gebės gaminti faktiškai visas medžiagas, kurias šiandieninė visuomenė priversta gaminti iš naftos, kurti naudingus vaistus. Fotosintezės valdymas atvertų faktiškai neišsenkančius ir pigius energijos resursus, mikroorganizmai skaidytų susikaupusius teršalus ir padėtų valyti aplinką. Tai jau yra realybė.

Iš esmės biotechnologijos įgalintų galutinai pereiti prie darnaus, beatliekio ir uždaro technologinio gamybos proceso, vadinamo “uždara kilpa” arba “lopšys į lopšį” (cradle-to-cradle) (priešingai esamai “lopšys į karstą” (cradle-to-grave) technologijai, kuomet nusidevėjęs produktas yra išmetamas, o ne panaudojamas pakartotinai/perdirbamas).

Tai glaudžiai persipina su nanotechnologija, kita progresyvia technologija, kuomet reikiami daiktai gali būti kuriami ne “iš įšorės į vidų” (pvz., apdorojant žaliavas), bet “iš vidaus į įšorę” (t.y. daiktai yra tiesiog “užauginami” pagal iš anksto numatytą modelį iš paskirų mikrodalelių). Tokiu atveju specialiai sukurti mikroorganizmai būtų tarsi mikro fabrikėliai, kurie veiktų pagal apibrėžtas programas. Tai radikaliai pakeistų visą mūsų gamybos sistemą.

Kita kryptis – platus biotechnologinių metodų taikymas medicininėje diagnostikoje, kas iš tiesų transformuotų esamą “suvidurkintą” mediciną, kuomet kiekvienas traktuojamas vienodai, į “personalizuotą mediciną”, kuomet nustatoma individuali rizika sirgti konkrečiomis ligomis, kas įgalintų imtis veiksmingų profilaktikos ir prevencijos priemonių bei parenkamas konkrečiam žmogui labiausiai tinkantis vaistas ir jo kiekis.

Tokios yra pozityvios šviesiai žaliosios ateities arba eko-bio-techno-progresyvizmo gairės.

DANGUS

Tai aplinkybės. Jos buvo ir yra palankios. Dar vis “yra”, nepaisant “protų nutekėjimo”. Iš Baltijos valstybių Lietuvoje yra didelė biotechnologijos specialistų ir molekulinių biologų koncentracija. Deja, nemaža jų dalis jau emigravusi (nes tai vieni labiausiai vertinamų specialistų) arba dirba tiesiogiai su specialybe nesusijusį darbą. Belieka sukurti jų veiklai palankią aplinką.

Svarbiausia – mūsų žmonės, kurie yra kūrybingi ir darbštūs (nesvarbu, ką tendencingai linkųsi pateikti užsakomoji žiniasklaida). Tai mūsų privalumas.

ŽEMĖ

Tai vietovė. Ar kas gali paneigti faktą, kad Lietuva yra vienoje geriausių geografinių padėčių? Ir ta geografinė – klimatinė – kultūrinė padėtis yra Šiaurės Europoje. Tai svarbu suvokti ir permąstyti.

Esame ne Rytų Europos šalimi, bet Šiaurės Europos, žymiai artimesni Švedijai ir Danijai, o ne Lenkijai ar Rusijai. Tokia orientacija yra svarbi tam, kad puikiai įvaldytume visus esamus pranašumus. Kitiems, ES senbūviams, Rytai nėra rimta. Šiaurė gi kelią pagarbą. Tapatumas su Šiaurės šalimis užtikrintų greitesnį progresą, gėrovės kūrimą ir aukštų standartų plėtrą. Tokia ta žmogaus psichologija.

VEDLIAI

Tai orientyrai. Ar žinote, kad 2006 metų “Metų Žmogumi” buvote išrinktas Jūs? Taip, Jūs. Sveikinu! Jūs patys kontroliuojate šiuolaiknį informacijos amžių ir formuojate savo ateitį. Ir aš, ir ji ir jis… Nuo to ir reikia pradėti.

Tik laisvas žmogus gali kurti ir keisti pasaulį. Kai kas tai vadina verslumu. Iš to ateina nauda visuomenei (reikalingi daiktai, paslaugos) ir valstybei (mokesčiai).

Singapūras jau kelis metus pirmauja pasaulyje kaip šalis, kurioje lengviausia pradėti kurti verslą, ypač susijusį su vadinamomis aukštosiomis technologijomis. Kodėl? Maža šalis prieš kelis dešimtmečius buvo varganas Azijos užkampis. Laiku buvo suvokta, kad išlikti gamtos išteklių neturinčiai šaliai ir kurti pridėtinę vertę, įmanoma tik orientuojantis į specializuotas aukšto lygio technologijas ir inovacijas. Tokios būtent ir yra biotechnologijos. Šiuo metu Singapūras yra viena sparčiausiai ekonomiškai besivystančių šalių su aukštu pragyvenimo lygiu.

Lietuva taip pat neturi žymesnių išteklių. Svarbiausias – žemė ir žmonės. Todėl ekologinės žemdirbystės plėtojimas yra ypač perspektyvus provincijoje, o tuo tarpu miestuose – biotechnologijos ir informacinių technologijų plėtra (tiesa, deja daugelis lietuviškų “IT įmonių” nieko nekuria – tik perparduoda kitų sukurtą produkciją). Kito kelio nėra. Paslaugų sfera nesukuria žymesnės ilgalaikės pridėtinės vertės. Tai vergo Kelias, kuris niekur neveda. Ekologinė žemdirbystė ir biotechnologijos – tai tarsi Jin ir Jan, priešingos, bet vieną kitą papildančios sritys ir pradai:

Vienintelis šiai dienai teisingas kelias, turintis ilgalaikę viziją ir kryptį – specializuotų aukštųjų technologijų ir žinių visuomenės plėtros kelias. Atrodytų, nieko naujo. Juk ES biotechnologijas, nanotechnologijas, informacines technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius, laiko prioritetinėmis kryptimis. Tačiau Lietuva visų krypčių vienodu pajėgumu plėtoti negali – tam tiesiog nepakaktų lėšų. Todėl turi būti pasirenkama kelios ar viena pagrindinės kryptys. Šie procesai labai sparčiai vyksta Europos valstybėse. Lietuvai irgi būtina kuo skubiau į juos įsijungti, nes vėliau tą padaryti bus sunku arba net neįmanoma. Kad taptume aktyviais gamintojais, o ne tik vartotojais, tai jau turėjome pradėti vakar.

Yra kelios lietuviškos biotechnologinės įmonės, sėkmingai eksportuojančios savo aukštą pridėtinę vertę turinčią produkciją į užsienio šalis. Tačiau monopolija nėra gerai – tai kelias į stagnaciją. Lietuvos ateitis – mažos, “nišinės” įmonės, kuriančios didelę pridėtinę vertę ir sparčiai internacionalizuojančios savo produkciją ar paslaugas. Tokios yra vadinamosios R&D (“research & development”) arba mokslinės-tiriamosios ir taikomosios veiklos įmonės. Plačiąja prasme tai yra sistemiškai atliekama kūrybinga veikla, siekianti padidinti žinių lygį (žmonijos, kultūros ir visuomenės) ir tų žinių pandaudojimas kuriant naujoves. Ši veikla paprastai atliekma specializuotose kompanijų, universitetų ar valstybinių įmonių centruose ar įstagose. Tai orientuota į ateitį, ilgalaikė mokslinė ir technologinė veikla, naudojanti panašias metodikas kaip akademinis mokslas ir numatanti platų pelno spektrą. R&D įmonių skaičius atspindi šiuolaikinės pramonės būklę, parodo šalies kompetentingumo ir progreso lygį. Daugiausia pasaulyje į R&D investuoja Švedija ir Suomija (pagal skiriamą BVP dalį, 2006 m. duomenys). Taigi, mūsų kaimynės – Šiaurės šalys… Iš esmės R&D gali plėtoti ir vienas žmogus – čia svarbu ne gamybos bazė, bet idėjos ir “know-how”. Svarbu, kad būtų palankios veiklai išorinės sąlygos.

R&D sudaro abipusiai naudingas organizacijos formas tarp dviejų ar daugiau suinteresuotų šalių, kurios turi bendro pobūdžio tikslus ir tuo pačiu išlieka nepriklausomos, o naujų žinių generavimas yra tikslas savaime. Skirtingos šalys sutaria bendrai naudoti įgytas žinias naujų ir inovatyvių produktų kūrimui. Dažnai R&D veikloje yra naujai panaudojamos ir optimizuojamos jau sukurtos technologijos ir gamybos procesai. Tai – post-postmoderni (t.y. šiuolaikiška) įmonė.

Unikalus tokių įmonių privalumas – labai maža pradinė investicijų vertė, kuri generuoja aukštą pridėtinę vertę. Dažnai R&D produkto/paslaugos savikaina sudaro tik 10% galutinės kainos, priešingai tradicinei pramonei (40-60%). Taip yra todėl, kad paprastai R&D užima labai paklausią nišą – dažniausiai medicinos produktų/paslaugų ir mokslinių instrumentų gamybą. Jau dabar lietuviai geba gaminti aukštos kokybės lazerius, puslaidininkus, mokekulinės biologijos produktus ir biofarmacinius vaistus. Tereikia kryptingumo ir sintezės šioje veikloje

SĄRANGOS IR DRAUSMĖS ĮSTATYMAI

Lietuvoje daug kas daroma vien dėl “darymo”. Svarbus procesas, bet ne rezultatas. Tai ypač atsispindi šalies švietimo, mokslo ir apskritai biudžetinių įstaigų darbe. Tai ydingas modelis, likęs nuo sovietinių laikų. Užsibrėžiami nerealūs tikslai, grandiozinės priemonės, tačiau nieko dorai taip ir nepadaroma, tačiau meistriškai deklaruojama ir pateikiama. Apgaulingai graži įšorė, tačiau tuščiaviduris vidus. 50-ies metų patirtis, mulkinant Maskvą, dabar puikiai pritaikoma mulkinant Briuselį. Tačiau taip elgdamiesi mes mulkiname patys save ir ateities kartas. Tai reikia įsisąmoninti. Svarbūs realūs tikslai, kurių rezulatai būtų išmatuojami, o neskaidri veikla anksčiau ar vėliau paaiškės.

Biotechnologija, kaip ir kiekviena mokslo naujovė, iš principo nėra nei bloga, nei gera – viskas priklauso nuo to kaip mes ją naudosime. Genetiškai modifikuotų augalų gamyba ir lauko bandymai yra kontraversiška ir rizikinga kryptis. Tuo tarpu genetiškai modifikuotų mikroorganizmų panaudojimas griežtai kontroliuojamomis sąlygomis yra sveikintinas. Prieš aklai kritikuojant kažką, reikėtų išmanyti tai, ką kritikuoji – mums visiems (t.y. visuomenei) derėtų labiau suprasti pačią technologiją ir reikalauti geriausių įmanomų taikymo bei veiklos sričių.

Toks yra mūsų šalies Kelias.

Advertisements

6 atsakymai to “Lietuvos Dao pagal Sun-Tzu”

  1. Laurynas said

    Pavydėtinai geras rašinėlis! 😉

  2. Ieva said

    Gražiai parašyta, tačiau aš asmeniškai NETIKIU, kad biotechnologijos yra ateities viltis ir gėris. Žodį “netikiu” rašau didžiosiomis radėmis, nes čia iš tiesų yra tikėjimo, pasaulėžiūros klausimas.

  3. RB said

    Ot, sutinku su Ieva. Nebus gėrio, o bus daug bėdų, daug daugiau nei iki šiol buvo. Naujų technologijų kultas skleidžiamas tų, kurie nenori apriboti savo vartojimo, kuris ir yra pagrindinė visų ekoproblemų dalis. Jie galvoja, kad va, yra krūvos mokslininkų ir jie jau kuria ir tuoj tuoj sukurs naujas technologijas leidžiančias žmonėms daugintis iki begalybės, plėsti savo ekonomikas iki tol, kol visi turės po namą apšildoma saulės, geoenergijos ir vėjo, kelis hibridinius automobilius, organiško maisto į valias ir rūbų, kad galėtu kas dvi valandas persirengti. Nebus taip nes energijos tvermės dėsnių dar nieks nesugebėjo perspjauti. Bus taip, kad išrinktieji (koks 1% populiacijos) naudosis visomis naujomis technologijomis ir jų teikiamais privalumais. Visi kiti gyvens dar sunkiau nei dabar. Ir tikrai, naujos technologijos pradeda užimti religijos vietą. Anksčiau tikėjimai pudrino smegenis (dirbk ir kentėk dabar- paskui papulsi į rojų), dabar verslo ir valdžios elitas (dirbkit, dar pasispauskit, o po metų kitų bus naujos technologijos ir visi lengviau atsikvėpsim). Kaip kur čia skaičiau apie dabar atsiradusią ir puikiai gyvenančią ekoparazitų kastą. Tai tie, kurie ragina persėsti ant dviračių ir daugiau vaikščioti, prisukti šildymą ir taip vėsiame bute, o patys verslo klase savaitgaliais skrenda į šiltas šalis, išsinuomuoja džipus ir apsistoja savo n-tajame name. Tokių ir pas mus aplinkos apsaugos ministerijoje tiršta. Dabar jau buvusį aplinkos apsaugos ministrą mačiau tik du kartus ir abu kartus belipantį iš liguistai prabangaus BMW. Šiknius. Bet ir naujas ne geresnis. Bliamba, nukrypau nuo temos…

  4. vytenisd said

    Yr du tipai aplinkosauginiku, pirmuosisu pavadinikim ekstravertai antruosius intravertais. Pirmieji mato perspektyva technologijoje ,moksle versle, yra kai ko pasieke savo profesijoje ( atleiskit kvailas issireiskimas) vykdo veikla ir priima sprendimus nuo kuriu priklauso zemes tersimas zymiai didesniu mastu nei uztersia vienas zmogus.
    Antrieji koncentruojasii i save, savo poreikius sumazina, gyvena kaime, neiko bendro neturi su dabartiniu verslu ir dziaugiasi savo asmenine itin maza tarsa

    Idealiu atveju jei I ir II tipas butu kartu, bet abudu maksimumai turbut sunkiai imanomi. Blogiausiu atveju kai I tipas tik imituoja aplinkosauga viesajame gyvenime o asmeniskai daug net ir nesistengia imituoti. Dar yra bambekliu tipas kurie kazkiek asminiskai kai kuriu principu prisilaiko, bet del bet kokiu viesesniu ir bendru veiksmu yra baisiniai skeptikai – mol jus vis viena cia nieko nepadarysit. Nereikia rusiuoti nes tai vis viena nieko neduoda nafik visos naujos technologijos nes jos tik viska daro dar blogiau, atsakingo verslo nera nes versla is principo blogis ir dar daug bambesiu cia galeciau prirasyti…

  5. […] linkiu gero žaliojo Dao. Kitokio juk […]

  6. […] linkiu gero žaliojo Dao. Kitokio juk neturim… Autorius: […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: