EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Vanduo, arba grąžinkit mums burokėlius | CandyCactus (IVd.)

Posted by candycactus on rugsėjo 11, 2007

Stovim kieme su kokteiliais rankose, kokiam tai UN vakarėly. Čia susirenka Jeruzalės NGOšnikai užsieniečiai. Nu va, proga pamatyt Jeruzalę ir iš vakariečių pusės, gal nors čia linksmiau viskas atrodys. Pokalbiai jau sunkiai rezgasi, gan vėlai atėjau, tai jau visi aplink įgirtę. Alex, puikus mitrus Vengrijos žydas, toks kaip ir aš, keliaujantis prašalietis. Irgi kalbas ir realijas iš gyvenimo mokosi žmogus. Jemene prasisuko kurį laiką. O, sakau, kaip ten, vat irgi svarstau nulėkt. Nu ką, sako, lėk jei ką dabar. Dar dešimt metų ir Jemenas liks be vandens. Neperdedant. Kad vietose trūksta vandens, tai nėra naujiena, bet kad taip greitai… Už 50 metų karai bus dėl vandens, sako. Dar noriu papriėštaraut ką apie naujas vandens valymo technologijas, bet Alexas tęsia toliau. Jemene visi kramto žolę tokią. Visa populiacija priklausoma nuo to narkotiko. (Pavadinimą priminkit kažkas komentaruose, ug?) Tai ir augina ją vietoj kavos ir kitų dalykų. Tik tiek, kad ta žolė labai daug vandens sueikvoja. Dešimčiai metų užteks. O paskui tai jau riesta bus…

Jemenas anksčiau buvo pagrindinis kavos tiekejas Otomanų imperijoje. Kavos augalas buvo saugomas kaip akies obuolys nuo bet kokių prašaliečių. Bet kažkokiu suktu būdu olandai sugebėjo nugvelbti kavos augalėlį, nugabenti jį į tik ką užkolonializuotą Pietų Ameriką. Ir ką jūs sau manote, kava ten ne tik dygo ir vešėjo, bet visas jos auginimas žymiai pigiau atsiėjo įkinkius į darbą visus vietinius vergus. Pasaulinėj rinkoj Jemeno kava pasidarė per brangi. Po Otomanų imperijos žlugimo ir savo provincijų praradimo, visa Turkija perėjo prie arbatos. O Jemenui teko krapštytis, kaip išmanė. Pigiau tapo auginti narkotiką, taip kaip ir Kolumbijoj, kai ūkininkai nebegalėjo išgyvent iš kavos auginimo, nes Europos firmos negailestingai spaudė kainas žemyn (ką iki šiol sėkmingai tebedaro). Kolumbiečiai pradėjo auginti coca. Įdomu būtų sužinoti, ar yra kokia kavos kompanija remianti projektus kovai su narkotikais. Tai būtų mano akim žiūrint groteskiškiausias bandymas atpirkti neatperkamas kaltes.

Ką, Jemenas toli, o jau vandens stygius Lietuvoj, šaly kur lietūs lyja, tikrai neturėtų jaudint. Jei lietaus vandeniu gyvi būtume, tai gal ir nepražūtume. Bet kalba yra apie gruntinius vandenis. Nežinau išties, kaip ten su Lietuvos gruntiniais vandenim. Esu mačius baterijų upeliuose, tai matyt kas giliau vyksta, turbūt irgi ne pyragai.

Geriau papasakosiu, ką žinau apie kitų gruntinius vandenis. Tarkim yra toks Kipras. Buvusi britų kolonija. Galėtum teoriškai įsivaizduot, kad kolonialistiniai laikai baigėsi, kad Turkijos okupacija yra žymiai svaresnis dalykas. Todel tokios detalės ir lieka šešėly, kaip kad didžiuliai golfo laukai britų zonoje, kurie yra nuolat laistomi, kad žaluma neišnyktų. Kolonializacija brangiai kipriečiams atsieina. Išlaikyti gabalą angliško landšafto vidury viduržemio jūros nėra juokas. Ir nuolat gėlu vandeniu besidušuojančių turistų minias, norinčių kiekvieną dieną šviežių patalynių ir rankšluosčių irgi ne. Dabar iš krano jau bėga druskinas perdirbtas jūros vanduo, kurio save gerbiantis žmogus nelabai gali gerti. Todėl geriamas vanduo tapo perkamu gėriu.

Kipras, nors ir visiškai sunaikino savo gamtos žavesį, ekonomiškai išsilaiko. Turtingi naujieji rusai ir pigios lietuviškos padavėjos privedė prie ekonominio gerbuvio. Atseit benamių Kipre išvis nėra. Reiškia ir švaraus vandens žmonės įveiks dar nusipirkti.

Bet yra vietų, kur vanduo, kur sakytum kaip ir pagrindinis gyvybę palaikantis elementas, pasidaro visiška privilegija. Pasaulis plojo per petį Izraeliui, kai priėš kelis metus pasitraukė iš Gazos ruožo. Bet kad liko reguliuoti ne tik sienas, bet ir vandens tiekimą Palestiniečiams pagal nuotaiką, niekam kaip ir neberūpėjo. Aš nekalbu apie teisę maudytis jūroje, jei prie jos gyveni, kurios Gazos palestiniečiai neturi, galbūt visą gyvenimą į ją tik žiūrėję. Ne, čia kalbu apie geriamą vandenį. Jei neišsimaudysi jūroj, gal dvasiškai ilgainiui apmirsi, bet jei negausi vandens, numirsi tiesiogiai. Izraelis sau leidžia sukioti kranelius kaip panorėjęs. Palestiniečiai Gazoje gauna siaubingai nešvarų vandenį, ir jį ne visada. Pirkti vandenį žmonėms be pajamų? Čia jau darosi juokinga. Ar dar kyla klausimų, kodėl Hamas ten siautėja? Aš matyt irgi siautėčiau.

Jemenas, Kipras, Palestina, visa tai toli. Ko mum rūpintis Lietuvoj, šaly, kur lietūs lyja? Iš kur kilę pomidorai, kuriuos valgote Lietuvojė žiemą? Ispanija. Jei pasakyčiau, kad esate kalta dėl gaisrų Ispanijoje, su manim rimtai nebešnekėtumėte. Tai gal taip toli ir nelenksiu. Iškart. Bet yra Ispanijoj vietų, kur nėra jūros, bet atrodo, kaip jūra. Šiltnamių jūra. Tos jūros turistai nepamato dažniausiai. Ten auginami pomidorai. Kadangi lyja ne visad, o jei ir lyja, per šiltnamius neprasiskverbia, pomidorai yra laistomi gruntiniu vandeniu. Nu ir ką? Nu ir nieko. Tiesiog didžiulė dalis augalijos regione išnyko, nes šaknys nebepasiekia vandens. Gruntinis vanduo senka. Kadangi atvažiuoja keliautojai ir nebelikę jokių natūralių šešėlių, reikėjo imtis greito ir patogaus sprendimo. Pasodino eukaliptus. Jei keliautumėte Almerijoj, pamatytumėte kiekvienoj stovyklavietėj , kad išganingas šešėlis krenta nuo eukalipto. O jie pasižymi ne tik šešėliu, bet ir tuo, kad siurbia labai daug vandens ir dar yra pilni aliejaus. Reiškia, jei reikia greitai sudenginti teritoriją, eukaliptai patys dėkingiausi augalai. Štai jum ir sąsaja su pomidorais ant Kūčių stalo su gaisrais Ispanijoje.

(Tik vis stebiuosi, kaip Šnipiškėse eukaliptų neprisodino, bet matytir taip gerai namai užsidega..)

Gerai, tarkime, atsisakėte ispaniškų pomidorų ir nuginklavote savo šarmantišku etiškumu visus globaliame vakarėlyje. Bet dalykas yra, kad tokių pomidoriškų dalykų yra daug.

Ką gali daryti, kad neprisidėtum prie gruntinio vandens išsekimo?

Jei jau privertė gyvenimas keliauti į svečias šalis ir apsistoti viešbutyje, palik raštelį, kad paliktų senas patalynes ir rankšluosčius

Nevalgyk mėsos. Mėsos gamyba suryja neįtikėtinus kiekius vandens.

Tualeto nuleidimas ir ilgas prausimasis duše atsieina begales vandens. Tikiu mano skaitytojų kūrybiškumu, kaip galima sutaupyti vandenį, nepasikuklinkite pasidalinti savo mintimis komentaruose.

Teik pirmenybė vietinėms sezoninėms daržovėms. Vietoj pomidorų ir braškių iš Ispanijos – burokėlius ant Kalėdų stalo!

CandyCactus, keliauja ir rašo

Tbilisi, 2007 birželis

 

Advertisements

9 atsakymai to “Vanduo, arba grąžinkit mums burokėlius | CandyCactus (IVd.)”

  1. Rolandas said

    ekstremalus dusas: eini i turistiniu reikmenu parduotuve (Blacks pvz UK) ir perki toki lauko dusa – juoda pusle su zarnele. Dar susirandi backute, kuria statai prie lietvamzdzio – lietaus vandeniui surinkt. Pripildai dusa, pasildai sauluteje ir pirmyn! Dar nepamirsti ekologiskos duso zele 😉

  2. Darius Damalakas said

    Iš tiesų įdomu skaityti buvo, apie Kiprą ir Ispaniją.
    Tik tavo siūlymas nenuleisti vandens tualete keistai skamba.

  3. xzebrasx said

    Puikus tekstas, išties įdomiai susiskaitė. Ir naudinga tokia informacija visada yra. Vandenį taupom, ekologija domimės 🙂 Tik gal kartais nepakankamai…

  4. lau said

    Tualetinius reikalus atlinkt reikia issikasus duobe kur lauke.. juk trasa po to bus 🙂 ir vandens nuleidinet nereiks. O rankas is tos dideles higienos po to rasotoj pievoj kur nors pamirkyt 🙂
    o mamos auginti lietuviski pomidorai laikosi ir po Kaledu 😛 nors silke su burokeliais irgi skanu per Kucias 🙂

  5. lab, grizau nuo kalnu, skaitineju jusus komentarus. tai del tuliko yra pvz. isgalvojimas, kad kai tik pasisioji, spaudi viena mygta, kuris paleidzia tik puse bako. bet isvis, ekologiskiausiai galima gyventi kaime, kuri gali pasistatyti eko tulika. dideli ir mazi dalykai atskrirai turi buti. didelius perdengti hummus, nu tokiu riebiu dirvozemiu is misko, tai viskas ten susitvarko savaime ir nesmirdi. o maziems dalykams galima pastatyti ezereli su tam tikrais augalais ir ten irgi viskas puikiai issivalo.

  6. dar dusas toks dalykas. siaip, kai daug sportuoji, va kaip as visa laika dabar an dvyrkes ir pesciom, isijungia kuno naturalus valymosi mechanizmas, prakaitas nekvepia, nes kunas is vidaus issivales (kvapas eina nuo bakteriju, pats prakaitas nera smirdantis dalykas), ir poreikis praustis pasidaro minimalus, saltu vandeniu prakaita nuplauni. o maudantis duse siltam tai nuvalgo naturalius odos riebalus, lanolina, ir oda labiau imli blogiems veiksniams, sensta dziusta ir ka as zinau. nu va as tokia, nesiprausele 🙂

  7. RB said

    Su tuliku kuriam nereikia vandens jau seniai gudručiai išsiaiškino. O vandenį po dušo ar kriauklės transportuoti dešimtimis kilometrų tam, kad jį sumaišius su pramoniniais vandenimis būtų galima apvalyti klaikiai brangiai kainuojančiuose ir neefektyviuose įrengimuose yra išvis beprotiška. Šia tema prirašyta daug gero ir teisingo. Kas nori-suras. Braukitės į mano blogą http://www.blogas.lt/RB ir žiūrėkit kaip sekasi tokius reikalus daryti realiai. Tik šiukštu, nešniukštinėkit po nuorodas, nes galit susigadinti sau gyvenimą!

  8. […] Tame regione vandens stygius ir karai jau realybė – apie tai rašė CandyCanctus. […]

  9. […] Tame regione vandens stygius ir karai jau realybė – apie tai rašė CandyCactus. […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: