Ar važiuoti dviračiu – nusikaltimas? | Kritinė Masė

Vilniuje patogiausia transporto priemonė yra dviratis. Niekam nepatinka gaišti laiką vis didėjančiuose kamščiuose keliuose ir dusti nuo automobilių išmetamųjų dujų smarvės. Vis daugiau vilniečių tai supranta ir dviratį renkasi kaip transporto priemonę kelionei į darbą, mokslus, poilsiui ar laisvalaikiui. Dauguma biurų pastatų valdytojų tvirtina, kad automobiliai pastaraisiais metais vis dažniau išmainomi į dviračius, ir jais atvažiuoti į biurą darosi vis populiariau. Važiavimas dviračiu suteikia nepakartojamą laisvės pojūtį.

Tačiau vis dar trūksta dviračių takų, o esantys yra fragmentiški, neprižiūrėti, nepažymėti, juose daug bortelių, nesumontuotos užtvaros automobiliams. Važiuoti trukdo ir viduryje tako sumontuoti šviesoforai, apšvietimo stulpai, autobusų stotelės [via]. Mažai skiriama dėmesio dviračių stovėjimo vietoms. Ypač pasigendama vairuotojų kultūros bei pagarbos dviratininkams.

Daugelio Europos Sąjungos šalių vyriausybės laužo galvas, kaip geriau integruoti dviračių infrastruktūrą į miestų erdvę.

“Ilgą laiką automobiliai buvo tapatinami su judėjimo laisve ir lankstumu. Tačiau mes norime parodyti žmonėms, kad dviračiai daugeliu atvejų patenkina šį poreikį labiau ir šiuolaikiškiau“, sakė Paryžiaus miesto meras, praeitą savaitę atidaręs penkioliką (iš 700-ų) modernių dviračių nuomos punktų, įrengtų pagal naują dviračių nuomos programą “Vélib“ (pranc. “vélo,” dviratis, “liberté,” laisvė) kviečiančią kovoti su kamščiais miesto keliuose ir oro užterštumu.

Kitose šalyse, kur vyriausybės mažiau dėmesio skiria saugaus ir patikimo dviračių transporto plėtrai bei visuomenėje dar išlikęs neigiamas dviračių įvaizdis, didėjantis dviratininkų kiekis peržengė kritinę ribą ir atsirado saviorganizuojantis reiškinys Kritinė Masė. Prasidėjęs 1992 m. rudenį San Francisko mieste J.A.V., šis judėjimas greit išplito po visą pasaulį ir tapo visuotine kas mėnesį vykstančia dviračių bei dviratininkų teisės važiuoti gatve gynimo šventė. Kritinė Masė nėra organizacija ir ji neturi lyderių ar vadovų – tai neorganizuotas atsitiktinumas, kuomet dviratininkai maršrutą pasirenka patys.

Nuo 2005 metų kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį Kritinė Masė vyksta ir Lietuvoje. Pradėję Vilniuje, dviratininkai masiškai renkasi jau ir kituose šalies miestuose: Kaune, Šiauliuose, Visagine ir Palangoje. Sostinėje nuolat susirenka keli šimtai įvairaus amžiaus dviratininkų, daugelis atmina po darbo; entuziastai susikonstravo muzikinę garso sistemą ant dviračio, kuris tapo neatsiejamas pasivažinėjimo atributas. Kuo daugiau dviračių gatvėse, tuo saugiau yra važiuoti. Prie spalvingo dviračių parado mėgsta prisijungti keliaujantys užsienio dviratininkai, dažnai tėvai ant dviračių sėdynių vežasi ir savo mažamečius vaikus. Prisijungti prie šios geranoriškai nusiteikusios dviračių kolonos gali kiekvienas norintis. Tokiais važiavimais norima parodyti, kad dviratis yra sveika, greita, taikinga, pigi transporto priemonė bei atkreipti dėmesį į didėjantį miesto užterštumą ir transporto kamščius. Tokiomis akcijomis daromas spaudimas ir valdžiai, kad ši plėstų dviračių takų infrastruktūrą ir drauge mažintų aplinkos taršą.

Pats esu didelis dviračių mėgėjas ir propaguotojas, todėl nuo pat pradžių entuziastingai palaikiau Kritinės Masės idėją ir visuomet stengiuosi dalyvauti šiame tikrai globaliame ir tarptautiniame renginyje.

Kuomet Kritinėje Masėje nesibodi dalyvauti pats Vengrijos prezidentas, dviratį mina Kauno meras, Vilniuje dviratininkai yra negarbingai areštuojami. Paradoksalu, tačiau išvažiavęs penktadienio vakarą į Vilniaus centrą gali būti staiga suimtas policijos už viešosios tvarkos pažeidimą ir kartu su dviračiu įgrūstas į autobusiuką grotuotais langais.

Taip liepos 27 dieną (penktadienį) apie dešimt dviratininkų buvo suimti policijos pareigūnų, Gedimino pr. ir Jogailos g. sankryžoje policijos mašinoms užblokavus eismą. Šeši policijos mašinų ekipažai, persekioje taikią dviratininkų koloną, ryžosi tokiam desperatiškam negarbingam veiksmui. Straipsnio autoriui, važiavusiam kolonos gale, vos pavyko išvengti susidūrimo su policijos automobiliais, jiems pradėjus skersuoti gatvę. Tai yra ne tik dviratininko, bet ir žmogaus orumo bei teisių pažeidimas. Ar kas nors suima automobilių kamščiuose stovinčius vairuotojus, jei jų gausybė sulėtina eismą? “Dviratininkai, važiuokite dešine kelkraščio dalimi, kitaip būsite baudžiami“, per mikrofoną plyšojo susierzinę pareigūnai, tuo tarpu patys savo automobiliais užimdami laisvą juostą ir trukdydami eismui. Kritinės Masės dalyviai visuomet linkę praleisti visuomeninį transportą, specialiųjų tarnybų automobilius. Jei visi yra įpratę prie automobilių kamščių, trumpalaikis dviračių kamštis turėtų būti irgi ne išimtis, prie kurios taip pat reikėtų įprasti taikytis. Kiek mačiau, daugelis dviratininkų tvarkingai laikėsi vienos kelio juostos. Jei ir buvo pavienių “išsišokėlių“, dėl to tikrai nėra pagrindo trukdyti visai miniai ir niekšiškai suiminėti atsitiktinius dviratininkus.

Nenorėčiau visko politizuoti, tačiau toks incidentas įvyko pirmą kartą per dvejus metus, kaip tik po pokyčių sostinės savivaldybėje. Šį įvykį nesąmoningai norisi prilyginti gana paplitusiam būdui parodyti savo pareigybinę viršenybę: užėmus aukštesnes pareigas yra atleidžiamas iš darbo koks nors darbuotojas, taip įbauginant kitus. “Mes nieko negalime patys spręsti, kaip ir jūs“, teigė kalbinamas policijos pareigūnas Katedros aikštėje. Ir iš tiesų, vis tiek tradiciškai pabaigus dviračių važiavimą Katedros aikštėje, vienas po kito ėmęsi rinktis policininkai tarsi nežinojo, kaip čia jiems toliau elgtis ir desperatiškai skambinėjo telefonais. Net buvo mėginta nesekmingai priekabiauti primityviu teiginiu “dviračiams šaligatviu važinėti draudžiama“.

Nemanau, kad šis įvykis pakankamai bus nušviestas žiniasklaidos. Paklausius pareigūno, kas bus suimtiems dviratininkams, šis atrodė nustebęs – “kokiems suimtiems?“. Todėl ir parašiau šį tekstą.

Akivaizdu, kad Lietuvoje piliečių poreikiai nepaisomi ir jų nuomonė daug kam nepatinka – nėra įstatymo leidžiančio piliečiams ginti viešąjį interesą, o išdrįsę pareikšti savo nuomonę gali sulaukti nemalonės ir iš vyriausybės, ir iš įtakingų verslininkų.Kai Vakarų Europos miestams yra didžiulė garbė būti paskelbtiems metų dviračių miestais (velo-city), ir stengiamasi sudaryti kuo palankiausias sąlygas dviratininkams, Vilniuje dviratininikai yra suimami, o Palangos politikai trukdo kurorte veikti poilsiautojus vežiojantiems velomobilių taksi; patys velomobiliai yra persekiojami. Apie karą keliuose kone kasdien kalbantys ir nedrausmingus vairuotojus moralizuojantys valstybės vadovai sau tų pačių taisyklių netaiko bei patys silpnai suvokia, kas yra demokratija.

Vis daugiau kaupiasi mokslinių duomenų, kad automobilių keliama taršą yra kenksminga žmonių sveikatai – kietosios dalelės (KD10), ultra-smulkiosios dalelės (UFP), dyzelio tarša didina plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų riziką, yra sietinos su priešlaikinėmis mirtimis. Dėl oro užterštumo Europos miestuose, kurio pagrindinė priežastis yra transporto keliama tarša, kasmet anksčiau laiko miršta 310000 žmonių.
Gydytojai pataria gyventojams piko metu didesniuose Lietuvos miestuose dėvėti kaukes. Lietuva, kaip ir daugelis kitų naujųjų Europos Sąjungos šalių, tampa senų automobilių sąvartynu, o nuo jų keliamo triukšmo bei smarvės turime kentėti mes patys ir mūsų vaikai.

Kito mėnesio paskutinį penktadienį keli šimtai susirinkusių dviratininkų vėl važiuos sostinės gatvėmis. Kas gi išdrįs sustabdyti susikaupusią globalią Kritinę Masę?

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iš KM dalyvių internetinių archyvų.

Kritinė Masė Budapešte, Vengrija.

Nesibaigiantys politikų pažadai (foto: Frank Wurft)