EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Keli kaimo locho pamąstymai

Posted by Vytenis on liepos 20, 2007

( Arba atsakymas į išsakytą požiūrį namo ir ekologijos tema)

Terminologija (vietoj įžangos). Patiko locho terminas, save priskirčiau prie kaimo lochu – nes tenkinu bent tris iš jų požymius. Gyvenu name už 25 km nuo Vilniaus ribos, kieme stovi du auto, nu ir darbas pavadinkim “miesčioniškas“: bet vis tiktai šiokių tokių eko kompromisų esu radęs. Baigiant apie “lochus”, dar reiktų patikslinti, kad būna miesto ir kaimo lochai.

O locho priešingybės apibūdinimas – “nelochas” kažkoks labai nerangus. Ir aiškiau, ir trumpiau, ir patogiau būtų, jei jį pakeistumėme kuo nors skambesniu – tarkim žodeliu “gezas”.
Taigi, pabandykim priešpriešų butas vs namas, gezas vs lochas perspektyvoje apžvelgti kelias labiausiai jautrias aplinkai temas – šildymas, transportas, šiukšlės, statyba…

Šildymas: Šildausi kietu kuru, randamas jis netoli esančiame miške. Kuo šildosi gezai mieste? Kiek vidutiniam butui apšiltinti per sezoną išnaudojama iškastinio kuro? Kokie šilumos nuostoliai nuo ten iki ten kur ji reikalinga?
Atliekos:
Reikia būti visišku lochu, kad temptum didelius smirdančius maišus iš užmiesčio į miestą. Žinau netgi atvejį, kada buvo įsigytas konteineris ir jis kas kelias dienas kraunamas į prabangų džipą kad nuvežti į miestą ir šiukšlių mišinį išmesti. Tačiau bent kiek labiau mąstantis lochas norom nenorom ima rūšiuot. Taip tiesiog paprasčiau. Bent jau kas dega (popierius), kas pūva (organika), ir kitos šiukšlės. Dar pažangesni užmiesčio lochai rūšiuoja viską taip pat kaip gezai, nes tai dar patogiau.
Ką gezai mano apie organines atliekas?:
Ar tik nemėtą į bendrą “šiukšliadėžę”?.. Jas po to sunkvežimis veža apie 50 km už miesto, kur kartu su visoms kitom jos pavirsta mase, kurią sunku suvaldyti. Be to, smarkiai apsunkina rūšiuotojų, dirbančių Kariotiškėse, darbą. Gal pažangiausi iš pažangiausių gezų šias atliekas permala ir leidžia į kanalizaciją. Bet būtina sąlyga – tvarkingai veikiantys biologiniai valymo įrenginiai, o ir šiems veikiant sunaudojama daugybė papildomos energijos, kad jos taptų biomase.
Užmiesčio lochai paprasčiausiai viską kas pūva – pūdo.

Maistas: Kas dieną pro mus važiuoja kaimynas su arkliu į pieninę, esam sutarę kad kai paliekam tuščią stiklainį, kitą dieną randam pilną. Pieno, kefyro, jogurto nebeperkam. Netoli “gyvena” bulvės, morkos, medus. Procesas juda pats. Tatulos mugę gerbia miesto gezai, gerbiu ir aš, bet daugoka papildomų išlaidų atvežant ir parduodant produktus. Be išorinės paramos sunkiai įsivaizduoju šį procesą.
Didelių pasiekimų savų augalų auginime dar nėra – turbūt daugiau nesėkmių nei sėkmių, bet toliau eksperimentuojam, kas metai randam vieną ar kitą kultūrą, kuri sugeba išaugti su tom darbo sąnaudom kurias mes galim skirti savo daržui.

Nuotekos: Ar visi gezai žino, kur patenka šūdukas, kai nuleidžiate vanden?. Vienas mano prietelius labai nustebo, kad kai jis paspaudžia vandens nuleidimo mygtuką visas turinys nuplaukia beveik tiesiai į Nerį, tiesa, prieš tai šiek tiek persikošia per mechaninio valymo filtrus. Ir taip diena iš dienos visas Vilnius ir Kaunas iš ryto bėga nusimovę kelnes prie Neries ar Nemuno. Gerai, anot oficialios savivaldybės informacijos, greitai ir ten turėtų paleisti biologinio valymo įrenginius. Tačiau ir jie naudoja daug energijos ir sudaro didelius, labai specifinius komposto kiekius. Gal kas norėtų kad šis kompostas būtų vežamas į lauką prie jo sodybos? Aš tai kas liks po kelių metų mano įrengimuose ruošiuosi supilti į čia pat iškastą duobę, joje vėliau sodinti kokį medį. Kita nuotekų pusė – jos visos sumaišytos. Užtenka labai nedaug chemikalų, kad bakterijos žūtų labai dideliam kiekyje nuotekų. Tik pas save “bačkoje” gali užtikrinti, kad nepaklius ACE, Fairy, Ariel ar kalio permanganto. Prie tokių sąlygų užtenka pasyvinių suomiškų Uponor valymo įrenginių kurie visiškai nevartoja elektros.
Ir vis dėlto kiek pravažiuojam. Pirma. Na padauginkim 50 km iš 5 gaunam 250. Tiek reiktų kas savaitę nuvažiuoti, jei važiuotum kas dieną į darbą. Gyvenat mieste ir turint sodybą už 125 km, ten važiuojant kas savaitę gaunasi tiek pat.
Antra. Yra darbų kuriuos galima pasitvarkyti taip, kad nebūtina kas dieną važinėti, galima važiuoti ir rečiau.
Trečia. Žiūrint tendencijas – paskui miegamuosius rajonus/ gyvenamųjų namų kvartalus Kauno ir Ukmergės kryptimi juda ir darbovietės. Yra galimybių paieškoti darbo vietą ne vien pagal firmos vardą ar mokamos algos dydį,bet ir pagal tai, kaip ji toli nuo namų.
Statyba. Perkant butą kiekvienas mokamas litas pereina per daugybe rankų – agentų, direktorių, vadybininkų, vykdytojų. Statant namą visi litai pakliūdavo tiesiai į dirbančio delną. Prisipažinsiu, kad ne visi iš jų turėdavo patentus, bet ar nebus statant daugiabučius daug didesnis procentas darbo padarytas už algą vokeliuose? Be to, statant namą turi galimybių daug darbo daryti pats. Apskritai eko statyba atskira ir plati tema, bet spėju, kad aš mažiau perkasiau kubų žemių, mažiau sudeginau dyzelino, mažiau sunaudojau iškastinių medžiagų (metalas, plastmasės, akmens/stiklo vatos, cementas) negu tenka analogiškai kvadratūrai bute.
Vietoj pabaigos. Ir vis tik miestą, o ypač didmiestį vertinu kaip didelį ekologinį kompromisą vardan ekonominės pažangos. Daugelis teršalų jei jie pasiskirsto plačiai yra gamtos sudorojami žymiai lengviau nei tuo atveju, jei jie susikoncentravę. Šio amžiaus pradžioje Paryžius matė labai didelę ekologinę problemą dėl arklių paliekamo mėšlo, jei tokie miesto plitimo ir arklinio transporto intensyvėjimo tempai bus ir toliau tai po 100 metų ( t.y. dabar ) anot prognozių Paryžius turėjo patirti kone žlugdančią ekologinę krizę.
Gyvenant kaime, name esi labai laisvas. Naudodamasis savo laisve gali išrausti visą kiemą buldozeriu, po to privežti daug žemių ir užsodinti banalią žolytę, gali pilti atliekas į artimiausią griovį, gali šildytis skystu kuru, gali naudoti gausybę apšvietimo – vėdinimo – laistymo – šaldymo –filmavimo – maudymosi – teliuškenimo įrangos, kurią visi taip įnirtingai siūlo. Tačiau gali gyventi ir kitaip, stengdamasis nepakeisti, bet pritapti prie supančios aplinkos.

Advertisements

9 atsakymai to “Keli kaimo locho pamąstymai”

  1. laura said

    na man visai patiko, tikro kaimietuko locho rasinelis. nepykit uz tai, bet nuosirdumu dvelkia.. ne taip, kaip kiti ankstesni ”lochu tematikos” straipsneliai…
    ar cia skaiciau ar kazkur kitur eko tematikom rasliavas… kuo toliau. tuo labiau ”darosi bloga” kaip Marijonas Mikutavicius sako… po keliasdesimt kartu istarus zodi Myliu.
    nesuprantu kodel, bet norisi urgzti..nesugalvoju nieko kito. ir purto. nuo tos visos per dideles eko paranojos… apmetytu, jei galetu manau mane akmenimis kai kurie, bet va as ir maximose lankausi, ir i polietileninius maiselius pirkinius kraunu, ir macdonaldo ledus valgau, ir lektuvais skraidau ir juose netgi abata is plastikiniu puodeliu geriu. Ir nenesioju organic cotton rubu, dazytu moliu, ir mano namas ne vijokliais apauges molinis trobeliukas su nendriu stogu…turbut reik patikrint ir lemputes ne pagal eko mada isukiotos sviestuvuose… ir.. zodziu esu visiskai ne eko madinga, bet eko nuodeminga loche irgi. valio!

  2. ramūnas said

    vyteni, kas tas “gezas”?

  3. vytenisd said

    Seniai seniai kokiam 16 a gezai buvo Nyderlandų partizanai, kurie priešinosi Ispanu monarchui. Tadu buvo miškų ir jūrų gezai

    Šiauliuose gezu laikomas šaunus, sumanus, išrandingas, apsukrus jaunuolis, jo priešingybė lochas (lochs)

    Pirmoje rašinėlio versijoje aš naudojau terminą “ne lochas”, kaip ir tu, bet ko tai jis kažkoks neskambus, todėl ėmiau ieškoti ko tai tinkamesnio. “Gezas” pasirodė kaip tik

  4. sqrt said

    Bandei savo carbon footprint’ą skaičiuot? Visai įdomu būtų sužinot į kiek galima sutilpt gyvenant name + auto commutinant.

  5. Algimantas Stancelis said

    Kita vertus, tarkim Manhetenas yra tankiausiai apgyvendinta vieta JAV, tačiau yra viena ekonomiškiausių vietovių. Jeigu tokį kiekį žmonių apgyvendintumėme kaimo tipo vietovėje, tai ji būtų daug labiau neekonomiška. Aišku, Manhetenas išskirtinis tuo, kad ten nepaprastai populiarus viešasis transportas, mažai kas turi automobilius, daug kas naudojasi dviračiais. Dėl tankaus apgyvendinimo nuotėkų šalinimo, vandentiekio, elektros ir kitos sistemos yra efektyvesnės, nes reikia mažesnio vamzdžių ar laidų tinklo.

  6. vytenisd said

    To Laura:

    Dekoju uz palaikyma, bet be keliu išsakytu “locho” pozymiu, turiu ir kai kuriu “gezo” savybiu.Maximose lankausi, tik stengiuosi ten tai daryti kuo reciau, bet daugiau pirkti is kaimynu, kai jau te nueinu, tai plastikinio krepšelio dažniausia neiimu bet viska dedu i vezima, o is ten i dedele kuprine, nes perku tiek kad reiktu labai daug maisiuku, kad viska isnesti. Mcdonald’o nevalgau, nes ten labaiu neskanu ( čia skonio reikalas), man vienkartiniai indai iš vis asocijuoijasi su labai prasto lygio šėryklomis, gal būna ir gerų, bet kur tik esu iš jų valgęs visur buvo prastas maistas. Keistas sutapimas. Bet ledai McDonalde sako budavo geri, kaip ir tualetai kazkda labai budavo patogus. As kai “reikalas” Gedimino pr prispausdavo irgi aidavau ten.
    To SQRT:
    Pagal skaiciuokle http://www.carbonfootprint.com GB vienam namu ukiui sildymui ismetama 3,8 tonos CO2, su tiek CO2 galima pravaziuoti 15000 myliu arba 24 000 km seimynine dizeline
    masina

    To Algimantas:
    As jokiu budu nesiulau viso Vilniaus ar juolab Manheteno isgyvendinti i kaima.
    Pas mane vanduo attiteka is sulinio kuris yra per 20m nuo namo, i kita puse per tiek pat yra kanalizacija, kuri tek “samatioku”. Vilniuej, o juolab Manhetene, turut yra ne viena perpumpavmo stotis, vaduo keliauja desimtimis arba simtais km. O vienas zmogus vandens litru suvartoja labai panasiai. Ant elektros nuostoliu gal siek tiek ir taupoma, bet cia yra kapeikos palyginus su kokio nors tarkim kondencionieriaus naudojamu galingumu, be kurio tulas manhetinietis turbut neissivercia kiaura para.
    Esmini skirtuma matau auto. Sioje vietoje as siek tiek nusileidziu. Pripazystu. Bet pagal mano labai apytikslius skaiciavimus as turiu 24000 km “buferi” metams. Laikant kad tas menhatinietis pravaziuoja 0 km per metus

  7. sqrt said

    O tai nevilioja tuos 25 + 25 porą kartų per savaitę su plentinuku pralėkti? Visai norėčiau pabandyt, bo maniškiai 7 + 7 jau nuobodokai atrodo 🙂

  8. vytenisd said

    Is tiesu as pasitvarkiau darba, kad per savaite dvi tris dienas i miesta vaziuoju. Kitus kartus dirbu “ofise” buvusioje mokykloje, kuri dabar puikios bukles, bet stovi visiskai tuscia. pasidariau interneta, isisnesiau is vienos klases suolus ir dirbu. Be kita ko pastebejau – kad per tas dienas daugiausiai darbo padarau.

    Viena kart gaunasi nuvaziuoti Kauna, te musu centras, kita karta vaziuoju i Vilniu. Siaip 25 iki Vln ribos, iki ofiso bene 40 bus. Siaip kas savaite ir atsivezti is miesto ko reikia, tai maisto, tai statybine kokia preke.

    I savo “mokyklele” vaziuoju aisku kad dviraciu, bet te vos kilometras gaunas, nespeji net pajaust.

  9. Geras straipsnis 🙂 man patiko 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: