Gudrūs pasirinkimai | Ne “lochams“

Klimato kaita vis dar nėra pakankamai siejama su mūsų pačių gyvenimo būdu bei veikla, nors nėra nė vienos mokslinės studijos, kurioje būtų teigiama, kad pastaruosius 50 metų klimatas keičiasi ne dėl žmonių kaltės. Viena nedaugelio mūsų “ekologiškiausių“ žurnalisčių savo audioblog’e komentuoja įspūdžius ir interviu su IPCC vadovu iš Briuselyje vykusios “Žaliosios savaitės“. Įdomi yra CarbonLimited siūloma idėja apie prekybą asmeniniais taršos leidimais, kuomet būtų sukurta savotiška CO2 rinka: „Išnaudojęs visus savo leidimus, galėtum trūkstamus nusipirkti iš žmogaus, kuris teršia mažiau ir gali užsidirbti parduodamas. Bendras atmosferos taršos kiekis išliktų kontroliuojamas, o kuo daugiau teršėjų, tuo brangesni būtų leidimai, nes jų mažėtų ir tuo daugiau uždirbtų teršiantieji mažiau. Taigi viską reguliuotų rinka“.

Juokingai nuskamba žiniasklaidoje teiginiai, jog “lietuviai susirūpinę dėl klimato kaitos labiau nei latviai ir estai“ (“Veido“ versijoje buvo parašyta “labiausiai nerimaujantys tarp baltų“): “[Lietuvoje] globalinis klimato atšilimas kelia nerimą 6% gyventojų. Lietuviai aplenkė lenkus ir estus, kur globalinis atšilimas rūpi 5% gyventojų ir latvius, kur ši problema atrodo svarbi 4% tyrimo dalyvių.“ Grynas melas, skirtas savo tautinės savimeilės paglostymui: paskaičiuokime – Lietuvos populiacija 3,4 mln, Latvijos – 2,3 mln., Estijos – 1,3 mln. Taigi, lyginant su estais, mūsiškiai turėtų “nerimauti“ daugiau nei 5% x 3,4 mln./1,3 mln. = 13% . Pasaulio vidurkis yra 16%. Mūsų – 6% (kaip ir latvių), estų – 13%. Taigi, labiausiai susirūpine klimato kaita yra estai. Čia tai jau panašiau. Estai man labai patinka – atsiliekame nuo jų mažiausiai 5 metais. Beje, ar atkreipėte dėmesį, kad ant plastikinės PET taros bei metalinių skardinių, kurios eksportuojamos į Estiją, yra nurodyta jų supirkimo kaina: “0,5 ar 1 EEK“? Telieka pasimokyti.
Žinoma, lengva užsiciklinti, teigiant “tegu kiti rūpinasi klimato kaita, tegu vyriausybė, didelės korporacijos tuo rūpinasi. Nuo manęs niekas nepriklauso“. Toks požiūris tinka nebent “lochams“, kaip sako išsekus kantrybei CandyCactus’as. Kiekvienas mūsų gali padaryti pokyčių savo gyvenime – vienas mažas pokytis lemia kitą, taigi santykinai nedidelė dalis žmonių gali sukelti nemažą atgarsį. Maži pokyčiai yra gerai, tačiau reikia pasirinkti tokius pokyčius, kurie įtakoja dideles sistemas, su kuriomis mes visi siejamės.

Kiekvieną kartą, kai pasikeičiame kaitinančią lemputė į energiją taupančią kompaktinę fluorescentinę (CFL) ar persijungiame prie atsinaujinančios energijos, atsitinka aibė teigiamų dalykų: mažiau CO2 reikia pagaminti energijos, mes sutaupome ilgalaikėje perspektyvoje, o rinka gauna signalą, kad yra paklausa tokioms prekėms/paslaugoms. Štai GreenPeace inicijavo 7 savaitinių žingsnių “Energijos [R]evoliucijos“ kampaniją – tik “lochai“ nekeičia lempučių į CFL. Apskaičiuota, kad vidutiniškai viena CFL lemputė sutaupo iki 200 Lt ir sumažina CO2 išmetimą iki 400 kg.

Kai vyriausybės ir didelės korporacijos pradės keistis (kito kelio nėra – “viena Žemė, 10 metų“) – mes jau būsime gerokai jas aplenkę. Mes galime pradėti grįsti teigiamą kelią jau šiandieną.

Individualūs veiksmai yra gerai, tačiau rinkimės tuos, kurie įtakos kitus. Vienas didžiausių mentalinių barjerų įpročiams keisti yra įsivaizdavimas, kad nauji pokyčiai bus nemalonūs. Tačiau mes žinome, kad kas kartą, kai savo gyvenimą formuojame mažindami savo “ekologinę pėdą“, remdami teigiamas pastangas, iš tiesų savo gyvenimą darome patogesnį, gražesnį ir įdomesnį. Taip siunčiame galingą žinią visiems esantiems aplink mus.

Mąstyti apie globalinį klimatą – šiuolaikinio postmodernaus mąstymo apoteozė. Mąstyti globaliai per klimato prizmę yra naudinga ne tik tam, kad būtų priimti šalies lygio ar tarptautiniai planai ir atsakas, bet taip pat svarbu, kad tai padeda mums patiems labiau suprasti savo gyvenimo didžiuosius pasirinkimus. Užduokite sau kelis klausimus – atsakymai į juos gal pasakys šį bei tą apie ateitį, kurią patys sau kuriate:

• Kokius daiktus perkate? Energijos efektyvumas turi būti esminis pasirinkimo kriterijus ką mes perkame ar naudojame. Įsisukioję CFL, nakčiai paleiskite pilną “A“ efektyvumo ženklu pažymėtą skalbyklę ant 30-40 laipsnių, įpylę ekologiškų be fosfatinių skalbimo miltelių (kaip dvokia tradicinių skalbimo miltelių skyriai parduotuvėse – mane ten pykina). Geriau skalbti didesnį kiekį vienu metu nei daug kartų po nedaug – taip taupoma elektra ir vanduo. Sumažinkite džiovyklės apsukas. Daiktai, švaistantys energiją (seni elektros prietaisai, nesandarūs būstai) yra labai nuostolingi. Nugalabykite “energetinius vampyrus“ – “stand-by“ režimu veikiančius iš tinklo neišjungtus prietaisus, kurie taip veikdami “išsiurbia“ 75% visos elektros energijos. Išjungiamas šakotuvas pasiteisina, o ir prietaisų veikimo laikas pailgėja. Rūšiuokite – iš perdirbtų atliekų gaminami daiktai reikalauja mažiau energijos, mažiau teršiama aplinka. Atsisakykite plastikinių maišelių, ar bent jau nešiokitės seną. Štai nuo balandžio mėnesio San Franciske plastikiniai maišeliai yra uždrausti. Polietilenas yra iki 1000 metų. Esminė idėja: energetinis efektyvumas – ilgalaikė laimėk-laimėk strategija. Tik “lochai“ to nesupranta…
• Kur gyvenate? Gyventi užmiestyje nuosavame name, apsuptame gamtos kai kam atrodytų ekologiška. Deja! Ta monokultūrinė žalia pievelė maskuoja daugybę dalykų – tas gyvenamas plotas užima nemažą natūralią erdvę. “Energetiškai“ gyventi toli nuo centro yra nuostolinga – šeima turi 2,3,4> mašinų ir paprastai tenka pakankamai toli važiuoti į darbą/darželį/mokyklą/parduotuvę. Paradoksalu, bet tankiausiai gyvenantys Manheteno gyventojai sunaudoja mažiausiai energijos iš visų JAV gyventojų! Gyventi didesniame mieste yra ekologiškiau ir ekonomiškiau nei periferijoje. Žinoma, lieka transporto užterštumo problema, tačiau mes žinome, kad tik“lochai“ ignoruoja dviračius. Kita vertus, gyvenant kompaktiškiau mieste, greičiau sukuriamas socialinis tinklas ir lengviau realizuojami teigiami pokyčiai.
• Ką veikiate? Tik “lochai“ mėgsta TV – ji užliuliuoja, nuramina, įtikina… “Become the Media“, sako Jello Biafra. Ar jūsų darbas turės paklausą, prasidėjus ekonominiam stresui , žmonių migracijai ir įsisiūbavus gamtinei stichijai? Ar jūsų darbovietė sukelia šias problemas (pagrįstai ar ne)? Išvada: profesijos, kurios padės žmonėms per dideles krizes, turės paklausą.