EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Gudrūs pasirinkimai | Ne “lochams“

Posted by ramūnas liepos 3, 2007

Klimato kaita vis dar nėra pakankamai siejama su mūsų pačių gyvenimo būdu bei veikla, nors nėra nė vienos mokslinės studijos, kurioje būtų teigiama, kad pastaruosius 50 metų klimatas keičiasi ne dėl žmonių kaltės. Viena nedaugelio mūsų “ekologiškiausių“ žurnalisčių savo audioblog’e komentuoja įspūdžius ir interviu su IPCC vadovu iš Briuselyje vykusios “Žaliosios savaitės“. Įdomi yra CarbonLimited siūloma idėja apie prekybą asmeniniais taršos leidimais, kuomet būtų sukurta savotiška CO2 rinka: „Išnaudojęs visus savo leidimus, galėtum trūkstamus nusipirkti iš žmogaus, kuris teršia mažiau ir gali užsidirbti parduodamas. Bendras atmosferos taršos kiekis išliktų kontroliuojamas, o kuo daugiau teršėjų, tuo brangesni būtų leidimai, nes jų mažėtų ir tuo daugiau uždirbtų teršiantieji mažiau. Taigi viską reguliuotų rinka“.

Juokingai nuskamba žiniasklaidoje teiginiai, jog “lietuviai susirūpinę dėl klimato kaitos labiau nei latviai ir estai“ (“Veido“ versijoje buvo parašyta “labiausiai nerimaujantys tarp baltų“): “[Lietuvoje] globalinis klimato atšilimas kelia nerimą 6% gyventojų. Lietuviai aplenkė lenkus ir estus, kur globalinis atšilimas rūpi 5% gyventojų ir latvius, kur ši problema atrodo svarbi 4% tyrimo dalyvių.“ Grynas melas, skirtas savo tautinės savimeilės paglostymui: paskaičiuokime – Lietuvos populiacija 3,4 mln, Latvijos – 2,3 mln., Estijos – 1,3 mln. Taigi, lyginant su estais, mūsiškiai turėtų “nerimauti“ daugiau nei 5% x 3,4 mln./1,3 mln. = 13% . Pasaulio vidurkis yra 16%. Mūsų – 6% (kaip ir latvių), estų – 13%. Taigi, labiausiai susirūpine klimato kaita yra estai. Čia tai jau panašiau. Estai man labai patinka – atsiliekame nuo jų mažiausiai 5 metais. Beje, ar atkreipėte dėmesį, kad ant plastikinės PET taros bei metalinių skardinių, kurios eksportuojamos į Estiją, yra nurodyta jų supirkimo kaina: “0,5 ar 1 EEK“? Telieka pasimokyti.
Žinoma, lengva užsiciklinti, teigiant “tegu kiti rūpinasi klimato kaita, tegu vyriausybė, didelės korporacijos tuo rūpinasi. Nuo manęs niekas nepriklauso“. Toks požiūris tinka nebent “lochams“, kaip sako išsekus kantrybei CandyCactus’as. Kiekvienas mūsų gali padaryti pokyčių savo gyvenime – vienas mažas pokytis lemia kitą, taigi santykinai nedidelė dalis žmonių gali sukelti nemažą atgarsį. Maži pokyčiai yra gerai, tačiau reikia pasirinkti tokius pokyčius, kurie įtakoja dideles sistemas, su kuriomis mes visi siejamės.

Kiekvieną kartą, kai pasikeičiame kaitinančią lemputė į energiją taupančią kompaktinę fluorescentinę (CFL) ar persijungiame prie atsinaujinančios energijos, atsitinka aibė teigiamų dalykų: mažiau CO2 reikia pagaminti energijos, mes sutaupome ilgalaikėje perspektyvoje, o rinka gauna signalą, kad yra paklausa tokioms prekėms/paslaugoms. Štai GreenPeace inicijavo 7 savaitinių žingsnių “Energijos [R]evoliucijos“ kampaniją – tik “lochai“ nekeičia lempučių į CFL. Apskaičiuota, kad vidutiniškai viena CFL lemputė sutaupo iki 200 Lt ir sumažina CO2 išmetimą iki 400 kg.

Kai vyriausybės ir didelės korporacijos pradės keistis (kito kelio nėra – “viena Žemė, 10 metų“) – mes jau būsime gerokai jas aplenkę. Mes galime pradėti grįsti teigiamą kelią jau šiandieną.

Individualūs veiksmai yra gerai, tačiau rinkimės tuos, kurie įtakos kitus. Vienas didžiausių mentalinių barjerų įpročiams keisti yra įsivaizdavimas, kad nauji pokyčiai bus nemalonūs. Tačiau mes žinome, kad kas kartą, kai savo gyvenimą formuojame mažindami savo “ekologinę pėdą“, remdami teigiamas pastangas, iš tiesų savo gyvenimą darome patogesnį, gražesnį ir įdomesnį. Taip siunčiame galingą žinią visiems esantiems aplink mus.

Mąstyti apie globalinį klimatą – šiuolaikinio postmodernaus mąstymo apoteozė. Mąstyti globaliai per klimato prizmę yra naudinga ne tik tam, kad būtų priimti šalies lygio ar tarptautiniai planai ir atsakas, bet taip pat svarbu, kad tai padeda mums patiems labiau suprasti savo gyvenimo didžiuosius pasirinkimus. Užduokite sau kelis klausimus – atsakymai į juos gal pasakys šį bei tą apie ateitį, kurią patys sau kuriate:

  • Kokius daiktus perkate? Energijos efektyvumas turi būti esminis pasirinkimo kriterijus ką mes perkame ar naudojame. Įsisukioję CFL, nakčiai paleiskite pilną “A“ efektyvumo ženklu pažymėtą skalbyklę ant 30-40 laipsnių, įpylę ekologiškų be fosfatinių skalbimo miltelių (kaip dvokia tradicinių skalbimo miltelių skyriai parduotuvėse – mane ten pykina). Geriau skalbti didesnį kiekį vienu metu nei daug kartų po nedaug – taip taupoma elektra ir vanduo. Sumažinkite džiovyklės apsukas. Daiktai, švaistantys energiją (seni elektros prietaisai, nesandarūs būstai) yra labai nuostolingi. Nugalabykite “energetinius vampyrus“ – “stand-by“ režimu veikiančius iš tinklo neišjungtus prietaisus, kurie taip veikdami “išsiurbia“ 75% visos elektros energijos. Išjungiamas šakotuvas pasiteisina, o ir prietaisų veikimo laikas pailgėja. Rūšiuokite – iš perdirbtų atliekų gaminami daiktai reikalauja mažiau energijos, mažiau teršiama aplinka. Atsisakykite plastikinių maišelių, ar bent jau nešiokitės seną. Štai nuo balandžio mėnesio San Franciske plastikiniai maišeliai yra uždrausti. Polietilenas yra iki 1000 metų. Esminė idėja: energetinis efektyvumas – ilgalaikė laimėk-laimėk strategija. Tik “lochai“ to nesupranta…
  • Kur gyvenate? Gyventi užmiestyje nuosavame name, apsuptame gamtos kai kam atrodytų ekologiška. Deja! Ta monokultūrinė žalia pievelė maskuoja daugybę dalykų – tas gyvenamas plotas užima nemažą natūralią erdvę. “Energetiškai“ gyventi toli nuo centro yra nuostolinga – šeima turi 2,3,4> mašinų ir paprastai tenka pakankamai toli važiuoti į darbą/darželį/mokyklą/parduotuvę. Paradoksalu, bet tankiausiai gyvenantys Manheteno gyventojai sunaudoja mažiausiai energijos iš visų JAV gyventojų! Gyventi didesniame mieste yra ekologiškiau ir ekonomiškiau nei periferijoje. Žinoma, lieka transporto užterštumo problema, tačiau mes žinome, kad tik“lochai“ ignoruoja dviračius. Kita vertus, gyvenant kompaktiškiau mieste, greičiau sukuriamas socialinis tinklas ir lengviau realizuojami teigiami pokyčiai.
  • Ką veikiate? Tik “lochai“ mėgsta TV – ji užliuliuoja, nuramina, įtikina… “Become the Media“, sako Jello Biafra. Ar jūsų darbas turės paklausą, prasidėjus ekonominiam stresui , žmonių migracijai ir įsisiūbavus gamtinei stichijai? Ar jūsų darbovietė sukelia šias problemas (pagrįstai ar ne)? Išvada: profesijos, kurios padės žmonėms per dideles krizes, turės paklausą.
Reklama

30 atsakymai to “Gudrūs pasirinkimai | Ne “lochams“”

  1. Hablicelis said

    Toli eisit daugumą lochais vadindami, iš patirties sakau. Gerai, kad tie patys gudručiai ir surinkimo, utilizavimo bei gamybos kaštus suskaičiavo. “Pats rėkia, pas muša“, aš geriau prie skaičiuot mokančių lochų, nei pri filantropų iešmučių, o kitiems spręst pagal savo intelekto koeficientą.

  2. Hablicelis said

    Mielieji žaliūkai, neužpykite už mano tiesmukiškumą, bet ar nepasivargintumėte kokia proga aprašyti ir kitą medalio pusę: kaip vyksta gyvsidabrio surinkimas ir saugojimas (šiai dienai jo prikasta ir išgryninta daugiau, nei sočiai, tad į kasybą ir lyst nebereikia) įvertininant kaštus nuo taros iki mūsų ministerijų durų varstymo, kiek kainuoja įsidiegt technologijas tą gyvsidabrį iš jūsų proteguojamų nelochišų lempučių kainuoja išimt (šitą aš puikiai žinau, galite nevargt, nebent pasitikrint, o šiaip ~ 500000 € + vežimai, transportavimai, aptarnavimai, mokymai ir priežiūra, kad koks gamtą saugantis kretinas nesugalvotų sugadint “gyvsidabrio mašinos“: juk net ir LOCHUI aišku – ten kur daug gyvsidabrio, gamtai tik žala), kiek kainuoja tų lempų gamybą? Ne tik technologiniai procesai, kurie yra vulgarūs, kaip diena ir naktis, bet ir komponentai (gyvsidabris veikiausiai tik kiek brangesnis už stiklą, o kiek kainuoja liuminoforas su retaisiais žemės metalais ir kiek šūdelio į atmosferą kas met išmetama, kad prikast europių, neodmių, iterbių ir pagamint to liuminoforo vis daugiau?)
    Jūs skaitote ir verčiat “greenpeace“ bukletėlius, o aš žurnalą “recycling“, bet taip išeina, kad jūsų mol saugot gamtą, o aš lochas?

  3. ramūnas said

    vešim pas tave 🙂

  4. Hablicelis said

    Būčiau dėkingas, jei apsietume be pavardžių, o atsakymas lėkštokas ir bandantis išsisukti nuo tikrojo.
    Perdirbimas irgi verslas. Ne šiaip sau verslas, o pelningas verslas, kaip ir betkuris kitas verslas. Į kalną akmenys nerieda.

  5. ramūnas said

    gamintojas turėtų pasirūpinti utilizavimu http://osram.lt/environment/index.php
    o šiaip, jei turi duomenų, kad gamybos procesas reikalauja daugiau energijos – būtų įdomu.
    beje, kas skaito ekoblogą – tie nėra “lochai“ 🙂

  6. Outsider said

    atvirai pasakius, nelabai rupi man tas klimatas po 100 metu, kai manes nebus, turiu didesniu bedu siandien…

  7. ramūnas said

    va va – tipiškas požiūris….

  8. Hablicelis said

    Ramūnai, o kas mokės už utilizavimą, gamintojai? Kas visada ir už viską moka, gamintojai, importuotojai, pardavėjai? Vartotojai moka. Kasyba ir gryninimas, patikėk manim, reikalauja daug energijos, o retieji žemės metalai, retaisiai vadinasi ne todėl, kad niekas kitas geriau pavadint nesugalvojo.
    P.S. Paredaguok prašau 3 komentarą, mano IP adresas yra tas dalykas, kurį žinai tu, bet tai nereiškia, kad pageidaučiau, jog visi žinotų. Jei atstovaučiau kažką daugiau nei logiką, pasirašinėčiau pavarde.

  9. ramūnas said

    ok ok – nė šuva nesulos… gyvsidabrio kiekis mažėja: http://en.wikipedia.org/wiki/Compact_fluorescent_lamp#Environmental_issues.
    Beje: “coal power plants are the “the largest uncontrolled industrial source of mercury emissions in Canada“. According to the Environmental Protection Agency (EPA), (when coal power is used) the mercury released from powering an incandescent lamp for five years exceeds the total of (a) the mercury released by powering a comparably luminous CFL for the same period and (b) the mercury contained in the lamp.“

  10. Hablicelis said

    Aš visada sakiau ir sakau, kad branduolinė energetika, tai geriausia, ką šiai dienai turime kainos ir kiekio atžvilgiu, nors naudingumas ir mažas.
    Na, o apie kainas ir taršą šnekant, tai juk vis samoningėjame – gyvsidabris į aplinką nepateks: lempelių nedaužysime ir į savartynus nevešime, aš kalbu apie tai, kad reikės ne vieną litrą dyzelio sudegint tik tam, kad vieną gramą liuminoforo pagamint. Ramūnai, jau rašei apie tai, kaip skaudžiai nuodyjasi žmogus tais dyzelio degimo produktais kvėpuodamas… Tai kaip čia taip gaunasi, kad šiuo atveju geriau sudegint daugiau dyzelio ir sutaupyt co2 emisijoms perkant “taupią“ lempelę?
    Ar žinai energijos tvermės dėsnį? Labai geras dėsnis. Vat aplink jį ir smaukomės, tik įvedame dar ir tokius kintamuosius, kaip mada ir kaina. Už madą reikia mokėti.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Energijos_tverm%C4%97s_d%C4%97snis Panašiai kaip ir ataskaitos apie tai, kad globalinis atšilimas ne dėl žmogaus veiklos atsirado, taip ir šio dėsnio dar niekas nepanegė, tik dėsnis senas. Labai senas.

  11. ramūnas said

    jau sakiau – reikia mums gerti alaus kartu, a? 🙂

  12. Hablicelis said

    O apie ką gi mes tą alų gersim, Ramūnai? Apie tai, kas man darbas, tau laisvalaikis ar kažką kito? Alų gert aš niekada ne prieš, bet stengiuosi suvaldyti šią savo lengvutę ydą – daugiau pinigų lieką kitoms ydoms.

  13. lochas said

    Gal galetumei pagrįsti, kad naujai prabangiai “A klasės“ skalbimo mašinai pagaminti sunaudojama mažiau resursų, nei kad aš sunaudoju skalbdamas rankomis? Plius dar reiktų pridėti resursus sunaudojamus uždirbti pinigus tai mašinai nusipirkti.

  14. ramūnas said

    be abejo, skalbimas rankomis priklauso nenuginčyjamai “A turbo plius“ kategorijai. kaip etalonas.

  15. xzebrasx said

    Straipsnelis tai okay, bet gal jau pakaks tų „lochų“, kaip manai? 🙂 Toks “pagarbus“ kreipimasis greičiau tik atbaidys ekologija/klimato kaita iki tol nesidomėjusį žmogų, nei sudomins. Geriau draugiškai jam paaiškinti, pirštu parodyti, kur yra šūdas, o ne come from up high with ‘the truth’ ir sakyti: „Ė, tu, lochas, nieko tu nesupranti – va taip daryti reikia, kaip aš!“

  16. ramunas said

    o kaip lankomumo statistika pakilo! 🙂 čia testas tiems, kas supranta jumorą 🙂 o šiaip kreipimasis į 94% tautos sąžinės likučius… ir visai nieko, kad pvz, gatvėje jaunimėlis (pensininkai?) šnekučiuosis: „Ė, tu, lochas, nieko tu nesupranti – va taip daryti reikia, kaip aš!“ 🙂 ramiai aiškinama jau nuo 1970-ųjų – ir tai ne visiem “dashylina“. kartais kantrybė išsenka….

  17. Hablicelis said

    Vėjo malūnai, net neabejoju, taip pat liko įbauginti narsiojo riterio. Sėkmės su tais 94 %. Kai (jei) 94 % kantrybė išseks irgi įdomu bus.

  18. RB said

    Va, va, to ir laukėm (prekyba asmeniniais taršos leidimais). Labai būdinga laisvos rinkos šalims pozicija. Yra problema- panaudokim ją pinigams kalti. Ypač kai šventoji misija (klimato maitos reguliavimas) yra tokia miglota ir praktiškai neįgyvendinama. Dabar verslo ir vadybos elitas prisipirks tų taršos leidimų (prieš tai aišku nepamiršes įtraukti jų kainą į prekių ar paslaugų kainą) ir ramiai naudosis visu tuo kuo ir iki šiol naudojosi. Kiti irgi į juos lygiuosis ir plėšysis dėl babkių leidimams, kad galėtu nusipirkti kokį naujausią ekohibridą. Vėl augs ekonomika, vėl daugės daiktų ir paslaugų ir ratas vėl suksis girgždėdamas sunkiai.

  19. tomonzo said

    matematikoje, matau, kaip ir daugumai ekologų, sekasi sunkokai;) išvada, kad labiausiai susirūpinę estai verta padaryta remaintis klaidingais veiksmais;)Negalima LT procento dalinti iš Estijos žmonių skaičiaus;)

    O apie nesutarimus tarp pačių žaliųjų yra geras straipsnis šios savaitės The Economist.
    http://www.economist.com/daily/columns/greenview/displaystory.cfm?story_id=9390797

  20. ramunas said

    kodėl gi? čia elementari proporcijos trikampio taisyklė. ir kiek kartų sakyta, kad mes nesame žalieji?

  21. ramūnas said

    habli, dar trupučiukas (aš tampu žingeidus, kai diskutuojama:) : First, CF bulbs contain far less mercury than in other items in the house: CF bulbs (4 mg), thermometers (500 mg), older thermostats (3,000 mg). Plus, using CF bulbs actually prevents more mercury from being released into the air by power plants. A power plant emits about 10 mg of mercury to produce the electricity needed to run an incandescent bulb, compared to only 2.4 mg of mercury to run a CF bulb for the same amount of time.
    aš neabejoju, kad mūsuose net ir labiausiai pažengusios perdirbimo kompanijos 🙂 nelabai pageidauja užsiimti CFL perdirbimu, bet daugės tuo besidominčių, ateinančių pas juos ir klausiančių, “o štai tokią lemputę ar surenkat?“ (ania, kęstai?:))

  22. Hablicelis said

    Ne ateis, o ateina ir gerai daro, kad domisi. Vienot nereikia priešpriešai statyti argumentų “O termometre!“. O ar žinote, kodėl termometre? O gi todėl, kad “saugūs“ analogai daug brangiau kainuoja ir kad gyvsidabris, nors ir nuodingas, labai puikiai tinka termometrams dėl savo šiluminio plėtimosi koeficiento.
    Jei jau mažinam, tai mažinam. Kiek mokės už termometrą, kuris bus 10 kart brangesnis bet be gyvsidabrio? Naudojau, naudoju ir naudosiu tokius termometrus.
    Na, o jei įsivaizduojate, kad ims taip vat visuomenė ir susigalvos, kad štai imam ir nebeteršiam: išjunkit nafig šildymą ir elektrą (saulės baterijos – graži idilė esanti toli nuo realybės, nes išgaut tokius kiekius silicio (gal yra kitas efeltyvesnis puslaidininkis atidirbtas masofkei šiai dienai?) kad visus pašert atsisakant klasikinės energetikos yra nei kiek ne mažesnis teršimas tuo pačiu gyvsidabriu, diokasanais ir CO2), niekas nelaiko – pradėkite nuo savęs.
    Na, o pabaigai paskaičiuokime kiek kiekvienas turi lempučių namie kurias pakeis CF su 4 mg? Sumoj pataps daugiau nei 12 mg, ar ne taip? Pas mane namie jų per 10, nors gyvenam kukliai. Kitas klausimas: kaip dažnai dūžta lempikės ir kaip dažnai papilate gyvsidabrį iš termometro?
    Tie 4 mg yra niekinis teršalas, bet jo tvarkymas pagal naujosios didžiosios tėvynės direktyvas kainuoja žvėriškus pinigus, kaip ir tokių lempučių gamyba (bendram žinojimui – naudoju kairtines, filipso, kurios tikrai nėra pigios).

    Užsirašykite į prof. S. Armalio paskaitas, susimildami, nes čia vyksta diskusija apie rūkymo įtaką kosmosui. Nuostabus dėstytojas, kuris tikrai nespjaus į prašymą padėti susivokti. Paskaitos vyksta ar bent jau vykdavo chemfake, Naugarduko 24.

  23. ramūnas said

    ką čia jau, jei nepatinka – apie kosmosą gali skaitinėti kitur, pvz. http://www.ntplatformos.lt/index.php?151436406
    juk lietuvai būtinai reikia kosmonautų.

  24. Hablicelis said

    Ar jautriai reaguoji į kritiką ar man taip tik atrodo? Paskaičiuok, kiek reikia saulės baterijų, vėjo jėgainių ir hidro elektrinių, kad pakeisti vieną AE, gal tada pasikeis mąstysena?
    Na, o tada paskaičiuok, kiek energijos bus sunaudota pradinėms žaliavoms, kad tas “žalias“ elektines pastatyti. Kiek kainuos metalai, betonas, transportas, gyventojų iškraustymas ir potencialiai apsemtinų teritorijų, kokia bus poveikio aplinkai analizė.
    Filantropiškai sanportauji ir kai tik pasipila kritika (nebūtinai mano – aš ne kažkoks unikalus realistas, betkuris realistas yra realistas) mistiniai būdais pekeiti temą tai “eik skaityt kitur“, “tai einam, alaus išgersim“.
    Paika ir paviršutiniška, Ramūnai.

  25. ramūnas said

    tai kad nekritikuoji čia, tik “paikai ir paviršutiniškai“ kažką mėgini įrodinėti… gerai, kad tokių “realistų“ vienetai tėra. tiesa, post-sovietinėse šalyse dar daugiau santykinai.

  26. Hablicelis said

    Gyvenimas tuo ir gražus, kad pilnas nusivylimų. Matyti abi medalio puses veikiau bėda, nwei džiaugsmas. Vieni tiesiog negali, kiti paprasčiausiai nenori. Tu veikiausiai iš tų, kurie nenori, bet aš ne iš tų, kurie neklysta, tad ir ne iš tų, kurie teisia. Matyk tik vieną pusę – tai tavo reikalas, kažkas vistiek iš to pelnysis. 🙂
    Sėkmės Ramūnai.

  27. ramūnas said

    nea, tu vieną medalio pusę matai. o aš kitą (žalesnę?). įdomų, kokia to medalio briauna? jei jau apie pelną, tai žinai, galima ir taip galvoti – “kodėl aš turiu priduoti elektroniką kažkokioms besireklamuojančioms įmonėms, kurios pelnosi (ir net labai) iš to? geriau laikysiu palėpėje arba mesiu miškan.“ tik jei taip (tipiškai lietuviškai) visi galvos, nieko gero nepasieksime…

  28. Vytenis said

    Aš esu iš tų žmonių kurie iš miesto „pabėgo“ į kaimą. Namas vs butas diskusija buvo kilus labai senai . Tiesa pasakius aš ir eko((b))loge atsidūriau bandydamas atsakyti Ramūnui, kuris teigė kad butas yra geriau (Kur gyvenate? Gyventi užmiestyje nuosavame name, apsuptame gamtos kai kam atrodytų ekologiška. Deja!) Kai pamačiau kad atsakymas netelpa į komentaro formatą, jį nusiunčiau kaip
    straipsnį – , tada jis pasiūlė jį įsidėti pačiam ir taip viskas prasidėjo…
    Vis tik lieku prie savo nuomonės – gyvenimas mieste – didelis ekologinis kompromisas vardan ekonominės pažangos. Aišku jei norėsim nieko „miestietiško“ neatsisakydami persikelti į kaimą – bus dar didesnis ekologinis kompromisas.
    O dėl vaikų darželių ir mokyklų – jų esama ne tik Vilniuje.

  29. Vytenis said

    Netycia cia prisiukslinau

  30. Kad klimatas šilą tai gerai,bet kada mafiją išgalvoją visokius triukus tai reikt skambtelt į pavojaus varpus,Kaitrinės lemputė yra pačios geriausios nės nedaro žalą žmogaus sveikatai,o Floriscentinės turi gyvsidabrio ir skleidžia violetinių spindulių ,tokias lempas išvys reikt uždraust gamybą,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: