EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Projektas VECTOR ir ultrasmulkiosios dalelės (UFP)

Posted by ramūnas on birželio 2, 2007

Didelę žalą žmonių sveikatai gali padaryti smulkios kietosios dalelės (KD10) – 10 mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens – kurios dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Dar smulkesnių, <0,1 mikrono (visai neseniai jas tapo įmanoma išmatuoti), vadinamų ultrasmulkiųjų dalelių (ultrafine particles (UFP), poveikis žmogaus organizmui šiuo metu intensyviai tiriamas, kadangi jos ilgą laiką tvyro ramioje aplinkoje, ypač giliai patenka į žmogaus kvėpavimo takus (o iš ten – po visą organizmą) ir todėl gali pasižymėti labai žalingu poveikiu sveikatai. Pagrindinis jų šaltinis – transportas (ypač dyzeliniai varikliai). Nustatyta, kad kiekvienus metus tūkstančiai žmonių miršta anksčiau dėl UFP poveikio, o daugelyje Europos šalių UFD dalelių kiekis viršyja ES leistinas normas.

Vienas iš UFP sumažinimo būdų – plėtoti ir propaguoti dviračių transportą (ką mes ir darome su pasimėgavimu, mmm :)). Deja, dviratininkai taip pat kenčia nuo KD10 ir UFP (pavadinkime tai taip – šiuolaikiškai :)), tačiau matyt mažiau nei automobilių vairuotojai, juolab jei važiuoji tolėliau nuo apkrautų gatvių ir dėvi respiratorių.

Iškeliant šiuos du dalykus viešumon – UFP žalą ir propaguoti dviračius bei gerinti jų infrastruktūrą, Olandų dviratininkų asociacija (‘Fietsersbond‘) vykdo projektą ‘Fietsbalans‘ (Dviratininkų balansas), kurio metu buvo matuojama dviratininkų ekspozicija UFP. Šio projekto didesnio mąsto tąsa – 2,5 metų trukmės europinis projektas VECTOR (Visualisation of the Exposure of Cyclists to Traffic On Roads) – buvo pradėtas š.m. sausio mėn. Jame dalyvauja dviratininkų atstovai iš Olandijos, Vokietijos, Vengrijos ir Lietuvos. Projekto metu dviratininkai Utrechte, Budapešte, Hamburge ir Vilniuje realiu laiku matuos UFP koncentraciją miesto ore įvairiose vietose, pasitelkdami specialią švedų matavimo technolgiją PIMEX (Picture Mix Exposure Measurement), kuri buvo sukurta matuoti užterštumą darbo vietose ir naudojanti UFP vizualizaciją konkrečiu metu. Daug dėmesio bus skirta gautų rezultatų sklaidai visuomenei, įstatymų leidėjams bei studentams (“virtualūs universitetai”).

Taigi, dviračius mėgstantys technologinės/ekologinės pakraipos Vilniaus studentai kviečiami jungtis prie šio įdomaus projekto – puiki tema kursiniam ar kt. moksliniam darbui, kurio išliekamoji vertė galėtų pasitarnauti naujos variklių ir oro kokybės kontrolės technologijos kūrimui, įstatymų pataisoms ir patuštinti teršėjams kišenes ateityje 🙂 (susidomėję dėl išsamios informacijos kreipkitės į daugeliui dviratininkų pažįstamą Franką Wurft (frankas [eta] bicycle [dot] lt), “mūsų vokietį iš Žvėryno” 🙂

 

 


Advertisements

8 atsakymai to “Projektas VECTOR ir ultrasmulkiosios dalelės (UFP)”

  1. Hablicelis said

    Ramūnai, smulkiausios akumuliuotos modos aerozoliai be abejo sėda plaučiusiuose, bet po visą organizmą nekeliauja – tai mechaninės šiukšlės ir absoliučia dauguma atvejų – netirpios dalelės.
    Be abejo kancerogenai ir t.t., dėl to nesiginčiju.

  2. Įdomybė tas tyrimas, tik užjaučiu dalyvius kurie tokiais apkrautais stuff’u dviračiais lakstys 🙂

  3. ramūnas said

    to hablicelis: na, tai būtų per daug supaprastintas požiūris – aš linkęs visuomet griebti plačiau:
    kai skersmuo mažiau 0,01 mikronų, turime nanodaleles, struktūras artimas molekulėms, kurios įgyja naujas savybes. Plaučiai yra labai gerai vaskuliarizuoti, kraujotaka ir apykaita čia labai intensyvi (per transportinius kraujo baltymus, pvz.). Kaip sakiau, reikia daugiau eksperimentų, nes duomenų apie platesnį poveikį yra:
    Further coordinated research is needed by toxicologists, epidemiologists, physicians, engineers and scientists in the fields of UFP generation, sources, characteristics, behavior in ambient air and when inhaled. Only then can a conclusion can be made regarding the danger inherent to humans from respiratory exposure to UFP of different sizes and concentrations. In less than a decade, it is obvious from this editorial that UFP may have effects on more than the respiratory system.
    For example the authors question if the CNS could be a target of UFP? There does appear to be a transport of protein macromolecules from lung to blood via the alveolar-capillary barrier. In addition there is evidence that carbon UFP migrate from the rat olfactory bulb to the CNS. More evidence indicating that the lung can offer foreign particle access to the brain also exists.

  4. Hablicelis said

    Ramūnai,

    toksiškumas paprastai nusakomas dar ir tokiu dydžiu, kaip LD50. Suprantama, kad mažos dalelės gali pereiti barjerus, bei jei jos yra hidrofobinės prigimties, kažin ar jos ten veržiasi. Gal būt jungiasi su hemoglobinu (tuo atveju, jei pasižymi šiokiu tokiu poliškumu) ar kitais baltymais, bet tokiu atveju hemoglobinas “nukenksminamas” ir pabaigęs kadanciją pasišalina su visu teršalu. Taip, galbūt nukeliauja į smegenis ar ir dar toliau, bet tas pats bario siulfatas nėra traktuojamas kaip nuodas dėl savo tirpumo sandaugos, kai tuo tarpu bario chlorido užtenka vsai nedaug.

    Dyzelio degimo produktai – dažniausiai suodžiai, kurie net jei ir patenka į kraują, manau pasivažėnėja mūsų sitemoj ir pasišalina. Taip, tikrai nesveika, bet ir ne kastastrofa IMHO.

  5. ramūnas said

    hemoglobinas nieko kito iš principo negali surišti, išskyrus deguonį. aš kalbu apie tirpius baltymus – vien albuminas ką reiškia. o hemoglobino metabolizmas yrą ne toks – suskaidomas tik globinas, hemas lieka.
    klausyk, jei nori techninę pusę labiau padiskutuoti, galima prie alaus, nes mūsų skaitytojai gali nesuprasti, apie ką čia mes

  6. Hablicelis said

    Gal tu ir teisus Ramūnai, specifika prasideda.
    Bet dar tik trupučiuką: hemoglobinas labai jautrus pi ryšiui, kaip tik todėl mes bijome anglies monoksido ar ciano anijonų – pastarieji taip smarkiai sukimba, kad nebelieka laisvo hemoglobino ir žmogus uždūsta. 🙂

  7. ramunas said

    a jo, del monoksido (o ir dioksido) tai tiesa – afinitetas didesnis nei O2. tik cianidas veikia per citochromų blokavimą kvėpavimo grandinėje mitochondrijose, imho

  8. Hablicelis said

    Bet jis ir su hemoglobinu kimba, nes geležis, kaip kofaktorius – labai patrauklus stabiliu ryšiu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: