EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Intro į šviesiai žalią BIO-ateitį

Posted by ramūnas gegužės 27, 2007

Prieš 200 metų, Industrinės Revoliucijos įkarštyje, mums nelabai rūpėjo, kaip mes gaminame daiktus – pajėgumai buvo nedideli, o Žemė “didelė“. Šiandien, kai mūsų 6 mlrd. ir beveik viskas mūsų gyvenime yra masinės industrijos gamybos pasekmė, tokie klausimai tampa labai svarbūs. Šiuo metu naudojamas gamybos procesas yra ydingas, trumpalaikio pelno vaikymasis lemia šaltinių nykimą ir aplinkos užterštumą. Taip negali toliau tęstis. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad mes turime grįžti į viduramžius – priešingai, mes jau turime būdus kurti “sveikesnę“ industriją – tereikia tuo pasinaudoti. Tradicinė industrija – tikra ekologinė katastrofa – naudojami tie patys primityvūs principai, likę nuo Akmens amžiaus – “ugnis ir kirvukas“. Daugelis mūsų naudojamų medžiagų nėra paruoštos naudojimui – jas reikia apdoroti nuodingom cheminėmis medžiagomis spec. sąlygomis, jos pačios jas išskiria; jas reikia “sukapoti“ į smulkesnes dalis ir formas – taip gauname daugiau šiukšlių nei naudos. Mes labai greit tapome priklausomi nuo iškastinio kuro:

Tam [automobiliams] naudojamas žalingiausias narkotikas, kuriuo labiausiai piktnaudžiaujama ir kuriam įgyjama didžiausia priklausomybė – organinis kuras.

Kai čia atsiradote, net kai aš čia atsiradau, industrializuotas pasaulis jau buvo beviltiškai priklausomas nuo organinio kuro, ir labai greitai jo visai neliks. Prasidės „lomkės“.

Ar galiu pasakyti jums tiesą? Turiu galvoje šį tą, apie ką nepraneša per televizijos naujienas. Mano manymu, tiesa štai kokia: mes visi esame priklausomybe nuo organinio kuro sergantys narkomanai, beviltiškai bandantys išsiginti šio fakto. O mūsų vadovai, kaip ir daugybė narkomanų, kurių netrukus laukia „lomkės“, daro smurtinius nusikaltimus, kad gautų šio tiek mažai likusio narkotiko, nuo kurio mes priklausomi.

[(ATA) K. Vonnegut; “Žmogus be tėvynės“, kitosknygos, 2007]

Eksploatuodami gamtinius resursus mes žalojame planetą, industrinės atliekos užteršė mūsų orą, vandenį, dirvą ir keičia mūsų klimatą. Tokiai gamybos paradigmai jau nebėra ateities (ir dabarties).

Mes galime pasiekti šiokių tokių pakeitimų dirbdami kartu su gamta, tačiau didžiulį pokytį galime pasiekti jei dirbsime kaip gamta. Tokios gamtos įtakotos dizaino atmainos kaip biomimikrija (bionika) bei biomorfizmas (apie tai – kada nors plačiau) kartu su “bio-utilizavimu“ ir “bio-asistavimu“ bendrai sudaro neo-biologinę industriją – daug žadančią ateities (ir dabarties) potencialiai ekologiškai švarią technologiją.

Bio-utilizavimas – organizmų dalių tikslingas panaudojimas savo reikmėms. Medieną nuo seno naudojame būstui, o augalus – vaistams. Tačiau dabar galima panaudoti augalinį aliejų biodegraduojančių plastikų gamybai, ar šiaudus savo namo “užsiauginimui“. Dar daugiau – mikro ar nano lygyje galima utilizuoti tam tikrų mikroorganizmų metabolinius kelius, susintetinus juos koduojančias DNR dalis (genus) ir auginant mikroorganizmus griežtai kontroliuojamose cisternose – tai sintetinė biologija, kurios naudojami metodai yra tikslesni nei transgenų inžinerijos. Fotosintezės valdymas atvertų faktiškai neišsenkančius ir pigius energijos resursus. Paraleliai, holistinė chaoso teorija vis daugiau skverbiasi į biologiją ir visuomenę.

Bio-asistavimas – tai organizmų domestifikacija ir auginimas – būk tai avis ar karvė, ar virusų auginimas specialioje aplinkoje ir jiems gaminant baterijų medžiagą bei dumblių auginimas, kuomet gaminamas vandenilis. Kai kas iš skaitytojų gali pagalvoti “tai juk baubai GMO – totalus blogis!“. Šiuo atveju – virusai ir dumbliai visiškai nemodifikuoti – sudaromos atitinkamos augimo sąlygos, kuriomis jie gamina naujas medžiagas. Kaip jau minėjau, biotechnologija, kaip ir kiekviena mokslo naujovė, iš principo nėra nei bloga, nei gera – viskas priklauso nuo to kaip mes ją naudosime. Aš kalbu ne apie (trans)genetiškai modifikuotus augalus ir lauko bandymus – tai yra kritikuotina. Tačiau pačią biotechnologiją aš vertinu kaip teigiamą dalyką – ji gali padėti radikaliai pakeisti visą mūsų gamybos sistemą, įdiegti “uždaros kilpos“ beatliekę gamybą ir kt. Žinoma, reikia tam tikrų svertų, kad technologija labai nepakryptų į priešingą pusę (bioginklas ir pan.). Genetiškai modifikuoti augalai gali būti taip pat “teigiami“ sutvėrimai – jei genetinė manipuliacija atrenkant optimalius požymius bus atliekama tos pačios rūšies organizmuose – tai bus “gudri“ selekcija (smart breeding) – ir priskiriama organinės žemdirbystės metodams (!) (nes prilygsta tradicinei selekcijai ir juos be jokios baimės galima būtų auginti natūraliomis sąlygomis), priešingai transgenetinei inžinerijai, kuomet į augalus pernešami kitų rūšių organizmų genai. Taigi, prieš aklai kritikuojant kažką, reikėtų išmanyti tai, ką kritikuoji – mums visiems reikėtų suprasti pačią technologiją ir reikalauti geriausių įmanomų taikymo bei veiklos sričių.

Daugelis tokių inovacijų yra apsaugota patentų, kurie priklauso vienai ar kitai kompanijai. Stambios investicijos skatina inovacijas, tačiau patentai pristabdo tolesnį progresą. Tačiau yra sparčiai didėjantis Atvirosios Biologijos Judėjimas ir savotiška bio-subkultūra – puiki decentralizuota terpė inovacijoms ir atviram mokslui 🙂

Reklama

3 atsakymai to “Intro į šviesiai žalią BIO-ateitį”

  1. Tomas said

    Žinoma, ekologiškas vartotojiškumas yra geriau nei dabartinis, bet tai tik žingsnis, keičiant ekonomiką, kuri iš principo yra ydinga.
    Manau, bio-ekonomikos niekada ir neturėsime, nes jos valdymas yra labai sunkiai pakeičiamas. Reikia keisti vartotojus, o ne ekonomiką.

  2. Linas @ ozonas said

    Dalinai pritariu Tom. Tai siejasi su praejusiu Ram postu. Dabartinis ekovartojimas ir ekoprodukcija ne “keicia“ kaip tu sakai, – o tiesiog naudoja ta pacia ydinga ekonomika, todel ir yra pozicionuojami (ydingos ekonomikos zodis) tipo “isrankesniam“, labai taikliai pasakyta “labiau ispindejusiam“ VARTOTOJUI. Reikia keisti Ir vartotojus, Ir ekonomika, ir daug ka kitka. Buvau “Viva Sol“ suriu kermosiuje Darguziuose, kur sutikau paryziaus kavine su mineralinio buteliukais uz 3lt ar kiek.. supratau keista paradoksa – alchasai is to paties kaimo ar Naujosios Vilnios daug efektingiau igyvendina ta pati “zmogus zmogui“ ar “ukis ukiui“ (kai mazi ukiai aprupina nedidele bendruomene) principa, sededami prie sulinio ir gerdami savo paciu daryta alu, – nei frankofoniskai isreklamuota, bet vietom-ispindejusiais pagrindais “suburtos“ “bendruomenes“..

  3. ALGIMANTAS said

    Tiesiog nuostabu, seniai mačiau kad jaunimas butu oks samoningas. Aaa-taip, tai tiesiog labai maza dalis jaunimo kuri sugeba mastyti racionaliai ir protingai ( mąstymas pagristas visatos vertibių sistemos pagrindais). Pritariu Tomui
    Tomas Says:
    May 27, 2007 at 11:55 am
    Žinoma, ekologiškas vartotojiškumas yra geriau nei dabartinis, bet tai tik žingsnis, keičiant ekonomiką, kuri iš principo yra ydinga.
    Manau, bio-ekonomikos niekada ir neturėsime, nes jos valdymas yra labai sunkiai pakeičiamas. Reikia keisti vartotojus, o ne ekonomiką.
    Tame ir problema kad ekonomikos mokslo dar nėra ( EKONOMUS) RACIONALUS VARTOJIMAS. Ekonomikos mokslo dėsniai ir dėsningumai turi išplaukti is visatos vertybių sitemos skalių.(butent skalių ) ,kadangi vertyvės turi savo sistemine vieta ir vertę.Ir tik tada visuomenė statydama ir orentuodama savo veiklą pagal vertybių sistymų skales galės pakankamai tobulai kurti savo ateiti. Ir sukurti -Ateities ŽMOGŲ – ir Ateities visuomenę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: