EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Galutinė klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo ataskaita

Posted by ramūnas balandžio 6, 2007

Šiandien Briuselyje įvyko antrasis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) posėdis, kuriame buvo paskelbta klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo analizės ataskaita ir pateikta galutinė versija. Vasario mėnesį paskelbtas juodraštinis variantas buvo suderintas su daugiau nei 100 šalių vyriausybių atstovais. Tarptautinėje konferencijoje dėl klimato kaitos dalyvavusiems ekspertams penktadienį po ilgų diskusijų pavyko susitarti dėl galutinio ataskaitos varianto.

Kelios ataskaitos vietos buvo sušvelnintos lyginant su pradiniu projektu (pvz., sakinys apie vandens lygio kilimo poveikį druskingoms maršoms ir mangrovėms, kad “neigiamai paveiks vandens lygio kilimas“ pakeistas, jog “manoma“, kad jas neigiamai paveiks vandens lygio kilimas), tačiau kai kurios jos dalys buvo sugriežtinos (pvz., nurodyta, kad iki 2020 metų kai kurios Australijos vietose, pavyzdžiui, Didžiajame Barjeriniame rife, gali “gerokai sumažėti bioįvairovė“).

Parengtame dokumente teigiama, dėl žmogaus veiklos vykstanti klimato kaita jau dabar daro didelę įtaką gamtai ir tai turės “išskirtinį poveikį daugeliui fizikinėms ir biologinėms sistemoms“. Iki 20-30% gyvūnų ir augalų rūšims gręsia išnykimas, jei “temeratūra pakils 1,5-2,5 C, kaip yra numatyta, jei šiame amžiuje CO2 emisija didės tokiais pat tempais kaip dabar.“ Temperatūros pakilimas virš 4C sukeltų “reikšmingą globalų rūšių išnykimą“. Koralų rifai, atogražų miškai ir alpių ekosistemos taip pat gali būti negrįžtamai pažeistos, jei temperatūra toliau kils.daugiau…

Komisija taip pat perspėjo, kad atšilimas labai atsilieps žmonijai – dėl pasikeitusio klimato ir vandens trūkumo ypač nukentės Afrikos valstybės – kai kurios jų bus priverstos skirti nuo 5 proc. iki 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prisitaikyti prie klimato kaitos. Iki 2020 m. 75-250 milijonų žmonių Afrikoje patirs vandens trūkumą – šiai tematikai skirtas Kino pavasario metu matytas filmas “Kai vėjas pakelia smėlį“ tiesiog pribloškia.

Grūdinių kultūrų derlius gali padidėti 20% Rytų ir Pietryčių Azijoje, tačiau sumažėti iki 30 proc. Cetrinėje ir Pietų Azijoje. Nuo drėkinimo priklausomas žemės ūkis gali sumažėti pusiau kai kuriose Afrikos valstybėse iki 2020 m.

Ledynų ir sniego dangos apimtis sumažės, kas apribos gėlo vandens išteklius nuo to priklausomoms šalims.

Šią didžiausią viso pasaulio istorijoje mokslinę ataskaitą sudaro daugiau nei 29000 duomenų šaltinių iš viso pasaulio, kurie 99% patvirtina visuotinį klimato atšilimo faktą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad klimato kaita, kurią iš esmės skatina su žmogaus veikla siejamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų atmosferoje didėjimas, jau nebėra miglota, tolima grėsmė.

Mane vis dar šokiruoja kai kurių personų pasisakymai spaudoje, kad vis dar “nėra pakankamai įrodymų, neskubėkime priimti skubotų sprendimų ir vyksta globalinis protų atšalimas“. Paskutiniame Veido numeryje tūlas Laisvosios rinkos instituto ekspertas kažką vėl nevykusiai mėgina kritikuoti. Man jau seniai kirba klausimas – kas finansuoja šią think tank instituciją??

Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Rimantas Budrys (RB), praeitą savaitę “Atgimimo“ suorganizuotoje diskusijoje teigė, kad “mokslininkai, analizuojantys gręžinius Šiaurės poliuje, nustatė, kad Žemės atšilimas ir atšalimas vyksta cikliškai, todėl pastarieji klimato procesai gali būti natūralūs. Gal šiek tiek ir yra žmogaus veiklos, bet periodiškai oras nuolat atšyla. Ir todėl nemanau, ar dabartinė kaita katastrofiška, ar ne“. Taip, cikliškai, bet ne tokiu mąstu kaip per paskutinį šimtmetį – to jūs neminite. Tas “gal šiek tiek“ yra >95% – nejau nemokate skaičių? Ach, tiesa, visai pamiršau, kad jūs negalite turėti savo nuomonės dėl užimamos pareigybės – turbūt tik užsakomąją arba reprezentacinę…

RB: “Pirmiausiai aš paklausčiau: kas yra tas klimato atšilimas?“ Kas yra? Prašome – pasiskaitykite detalią ataskaitą.

“Manau, kad dabar apie klimato kaitą lemiančius veiksnius gauname vienpusišką informaciją. Visi kalbame apie tą atšilimą, bet nė vienas neperskaitėte Kioto protokolo pabaigos“. Tikriausiai to nepadarėte tik jus…

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dėl klimato kaitos gali labai sumažėti grūdų derlius Afrikoje, paspartėti Himalajų kalnų ledynų tirpimas, o Europą ir Šiaurės Ameriką gali dažniau užklupti karščio bangos.

Europos Komisija, Didžioji Britanija ir Austrija pasisakė už tai, kad ataskaitoje būtų paminėta ir buvusio Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto Nicholo Sterno 2006 metais parengta studija, kurioje jis teigė, kad pigiau atsieis dabar kovoti su klimato atšilimu nei vėliau kęsti savo neveikimo pasekmes (Cambridge Universiteto leidykla išleido N.Sterno knygą “The Economics of Climate Change“ – mieli ekonomistai, ji skirta jums – užsisakykite internetu).

Ši ataskaita turėtų paskatinti vyriausybes ir įmones imtis papildomų priemonių siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų emisiją, kurios patenka į atmosferą šiluminėms elektrinėms, gamykloms ir automobiliams deginant iškastinį kurą.

Nekantriai lauksime trečiojo dokumento pasirodymo gegužės mėnesį, kur bus pateiktos rekomendacijos, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą.

Reklama

5 atsakymai to “Galutinė klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo ataskaita”

  1. mashius said

    Man tai vienas kvailas dalykas yra šiame visame fone.

    Naftos pramonė jau peržengė paklausos/pasiūlos aukščiausią tašką, dabar naftos pasiūla tik mažės (dėl paprasčiausio jos, kaip gamtinės iškasenos, stygio).

    Kodėl neatsiranda kompanijos, kurios pradėtų stipriai investuoti į alternatyvius energijos šaltinius (šiuo atveju – mašinoms). Juk, logiškai pagalvojus iš ekonominės pusės, kuo greičiau ištobulinsi savo garaže mašiną, kuriai nereiks medžiagos, kuri greitai išnyks, tuo daugiau žingsnių būsi priekyje, tai medžiagai galutinai išnykus ir visiems ‘pirkėjams’ atsisukus į alternatyvas.

    Nejaugi visų tų kompanijų toks trumpas mąstymas.

    Nors kyla dar viena mintis – galbūt tos alternatyvios mašinos jau seniai stovi paruoštos garažuose….

  2. Tomas said

    JAV buvo pardavinėjamas serijinės gamybos elektrinis automobilis.
    http://en.wikipedia.org/wiki/General_Motors_EV1

    Deja, „kažkam“ tai buvo nenaudinga.

  3. mashius said

    Na, elektriniai automobiliai, tie, kurie buvo pardavinėjami, buvo dar nevisiškai suprojektuoti. Kiek teko domėtis daug su jais problemų dar buvo.

    Na bet vistiek, pamenu kaip klasioko tėtis pasakojo: “Dirbau JAV. Žiūriu, atvažiuoja žmogelis namo , mašiną į rozetę įkiša ir eina miegoti“.
    Juokinga buvo 🙂

  4. Justinas said

    Kodėl neatsiranda kompanijos, kurios pradėtų stipriai investuoti į alternatyvius energijos šaltinius (šiuo atveju – mašinoms).

    Ir dar kaip atsiranda – tokių kompanijų išties nemažai, pradedant tais pačiais General Motors ir baigiant Shell. Jau nekalbant apie tokias kompanijas, kaip Honda, Toyota it t.t.
    Žinoma, lieka nepaminėta ir daugybė mažų laboratorijų, tiriančių vandenilio ir kitų alternatyvių energijos šaltinių kuo efektyvesnį panaudojimą. Tik viskam tam reikia laiko..

  5. Dancey* said

    nu kazkaip rimtai atrodo kad vidurmaziu laikai 😀 turiu omeny, kaip buvo, kad zmones viduramziais kas jiems buvo paaiskinama, tuo tikedavo, kas buvo duodama, tai ta ir imdavo, net nemane kad gali buti kas nors geresnio.
    tai atrodo taip ir cia. zmones proprato prie naftos, tipo “viskas gerai yra“, ir neiesko kazko naujo. Na iesko, bet ne taip aktyviai kaip galetu… :/ 😕

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: