EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Diskusijos apie GMO viešumoje ir ekologiški ūkiai

Posted by ramūnas on kovo 28, 2007

Tikriausiai mūsų straipsnių apie GMO paskatinti Klaipėdos “Žvejonė” pradėjo labiau domėtis Vėžaičiuose ketinamais auginti GM rapsais ir net surengė viešą diskusiją savivaldybėje:

Jau nebe naujiena, kad vokiečių kompanija BASF Vėžaičiuose rengiasi pradėti auginti (kol kas – tik bandyti) genetiškai modifikuotus rapsus. Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybėje surengtoje draugiškoje diskusijoje “GMO – už ir prieš” mokslininkai, aplinkosaugininkai ir visuomenės atstovai aiškinosi galimus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pavojus gamtai, jos biologinei įvairovei ir žmogaus sveikatai.daugiau…

“GMO – gyvas organizmas“

Diskusiją Pasaulinės Žemės dienos proga surengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius ir ekologinis klubas „Žvejonė“.
Jos dalyviai akcentavo, jog visuomenė beveik nieko nežino apie GMO, tad tik ramiai pasiklauso kalbų apie būsimus bandymus ir nejaučia nerimo.
Augalų ir gyvūnijos įvairovė gamtoje vystėsi natūraliai, vėliau – kryžminimo, selekcijos būdu. Paprasta selekcija lengviau nuspėjamas ir kontroliuojamas procesas, bet užtrunka daug metų, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Šiuo metu surastas būdas genetinės inžinerijos metodais palyginti greitai pakeisti organizmo savybes. Iš organizmo paimama jo genetinė medžiaga ir sujungiama su kito organizmo medžiaga. Įvairių kombinacijų būdu pakeičiami organizmai įgyja naujų savybių. Sakysim, jie gali tapti atsparūs vabzdžiams, ligoms, gali pagerėti jų savybės ir pan. Naujai sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biomedicinos mokslų dr. docentas Algimantas Paulauskas GMO pavadino gyvais organizmais, kurie gali augti, daugintis ir gyventi.

Kol nepravėrėme durų GMO

Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros vedėja dr. Dalia Ambrazaitienė, pripažindama, jog iš GMO gaminami vaistai, jų produktai jau užėmė savo nišą maisto prekių lentynose, retoriškai klausė, kaip ši pažanga atsilieps žmonijai. „Jei bandymai Vėžaičiuose bus pripažinti sėkmingais, rapsas bus pradėtas auginti komercijos tikslams. Ar žinome, koks šio augalo vaidmuo dirvožemiui, ar jis neišstums kitos augmenijos, kaip jis veiks organizmus, kas nutiks vabzdžiams apdulkintojams? Jei rapsas bus naudojamas biokurui, kur dėsime susikaupusią biomasę? Jei jis bus naudojamas maistui, kokį poveikį turės žmonių sveikatai? Kaip elgtis Lietuvos piliečiams, kol neprasidėjo komercijos bumas?“, – kėlė abejones mokslų daktarė. Jos nuomone, kol procesas dar neįsibėgėjo, būtina visomis priemonėmis informuoti visuomenę, pristabdyti genetiškai modifikuotų organizmų plitimą Lietuvoje ir sustiprinti maisto produktų, kuriuose naudojami GMO, žymėjimo kontrolę. „Jei Lietuva įsileis užsienio firmas, mes taip pat turime gauti naudą“, – kalbėjo D. Ambrazaitienė, vildamasi, kad konferencijos dalyviai atsakys į jos iškeltus klausimus.

Rizikos vertinimas

Apie rizikos vertinimą kalbėjo dr. A. Paulauskas. Jis paaiškino, kad jau 1990 m. Europos Sąjunga, siekdama „neišleisti džino iš butelio“ priėmė direktyvas, reglamentuojančias, kokių sėklų ar kitų produktų negalima išleisti iš laboratorijų, nustatė apsaugos priemones. Lietuvos valstybė 1994 m., viena iš pirmųjų ES, įstatymais įteisino apsaugos priemones. Tais pat metais ant prekystalių atsirado genetiškai modifikuoti pomidorai.
Pranešėjas pirmiausia siūlė vertinti konkretų augalą – iš kokių organizmų jis sukurtas, kas į jį perkelta, kur numatoma jį auginti, kas augs šalia esančioje teritorijoje, kokį poveikį jis turės gyvūnams bei augmenijai. Ar šis poveikis atsiras tuoj pat, ar po 30-40 metų? Gal jis bus tik trumpalaikis? Mokslininko nuomone, būtina lyginti, kas blogiau – beriami į žemę pesticidai, ar atsparus augalas, kuriam nebereikia chemikalų. Kol kas atsakymų, pasak mokslininko, neturime.
A. Paulauskas iškėlė hipotezę, kad kinų paukščių fermos, konkuruodamos tarpusavyje, sukūrė paukščių gripą. Vieni bankrutavo, kiti praturtėjo, tačiau gripas tapo pavojingas ir žmogui, šiandien jo bijo visas pasaulis.
Pasaulyje genetiškai modifikuojami ne tik augalai. A. Paulauskas teigė, jog žmogaus genai įdiegti pelėms, kurios naudojamos tiriant vaistų poveikį žmogaus organizmui. „Mums reikalingos ne prielaidos, o konkretūs įrodymai, kaip veiks ir kokią rizikos grandinę sudarys konkretūs GMO konkrečioje vietoje. Dėl to būtina atlikti uždarą eksperimentą. Jei nustatytume, kad augalas nekenksmingas, galima atlikti bandymus mažame laukelyje. Į eksperimentą būtina įjungti Lietuvos mokslininkus ir lėšas jiems skirti iš mokslo institucijų fondų. Tik taip apsisaugotume nuo korupcijos. Kol to nepadarysime, saugūs nebūsime“, – sakė mokslų daktaras.

Būtina ištirti

Prieš pradėdamas dėstyti GMO grėsmes biologinei įvairovei, GMO valdymo priežiūros komiteto narys ir Lietuvos žaliųjų judėjimo Tarybos narys Andrejus Gaidamavičius akcentavo, jog negalima auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotų produktų, kol visapusiškai neištirtas jų poveikis gamtai ir žmogui. „Negalime tenkintis argumentais, kad neigiamo poveikio apraiškų nenustatyta, turime reikalauti įrodymų, kad tokio poveikio nėra“ – sakė A.Gaidamavičius. Gamtosaugininkas teigia, kad į ląstelę genetinės inžinerijos principu paleidžiami tūkstančiai kito organizmo dalelių, tikintis, kad viena iš jų pateks į reikiamą ląstelės vietą, tačiau nežinoma, ar taip atsitiks ir kur pateks kitos dalelės. Dėl to neaišku, kokį poveikį genetiškai sukurtas organizmas turės dirvožemiui, kaip jis pats keisis potvynių, sausrų metu, kokią įtaką turės giminingiems augalams. „Biologinei įvairovei gresia genetinė tarša – iš vienos sėklos užauga iki tūkstančio sėklų, iš jų – dar po tūkstantį. Įvykus nepageidaujamam susikryžminimui gali kilti genetinės katastrofos grėsmė“, – neslėpė gamtosaugininkas, teigdamas, kad jau nustatytas konkretus neigiamas GMO poveikis gyvajai gamtai.
A. Gaidamavičius pasakojo, kad, atlikus eksperimentus Vengrijoje, nustatyta, jog nuėmus genetiškai modifikuotų, kenkėjams atsparių kukurūzų derlių, dirvoje pasilieka net 8 proc. toksinių medžiagų, kurios susilpnina dirvožemio biologinį aktyvumą ir derlingumą. Toksinas veikia net 16 proc. iš 187 Vengrijoje saugomų drugių rūšių. Tuo tarpu kenkėjai greičiau prisitaiko prie augalo viduje esančio toksino. Dėl šios priežasties ekologiniai ūkiai greitai nebeturės galimybių kovoti su kenkėjais be chemikalų pagalbos.
Ypač didelį pavojų biologinei įvairovei kelia žiedadulkės, augalai gali kryžmintis. Rapsai – ypač pavojingi, nes jie turi keliasdešimt jiems giminingų augalų. Genetinė tarša nepamatuojama jokiais prietaisais, nes neįmanoma jos plika akimi aptikti. Lietuva turi visas galimybes vystyti ekologinį ūkį, todėl turėtų pasiskelbti laisvu nuo GMO regionu“, – siūlė gamtosaugininkas.
Atsakydamas į Klaipėdos rajono bendruomenių susivienijimo pirmininko Jono Mockaus klausimą, kas atsitiktų, jei genetinės inžinerijos technologijos patektų į blogas rankas, A.Gaidamavičius tokią galimybę prilygino atominiam karui.

Realūs ir galimi pavojai

Lietuvos žemdirbystės instituto profesorius, Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ narys habil.dr. Antanas Svirskis kvietė konferencijos dalyvius būti piliečiais ir nepritarti stambių korporacijų planams Lietuvoje. „Bandymai turi Vėžaičiuose turės vykti iki 2011 metų, 5 km apie tyrimo lauką negalima auginti kitų kultūrų. Gal iš šalies atrodys, jog gretimi rapsai normaliai auga. Net kolegos mokslininkai, neturėdami tyrimų įrangos, nieko blogo nepastebės. Net bitės nemirs rapsų lauke, jos tik gali neberasti kelio į avilį. Pelno siekiančioms korporacijoms nerūpi, kad Europoje kas antras žmogus alergiškas, kad vis daugiau ligotų. Jų siekiai nežmoniški. Anglijoje panorėta karvės genus sukryžminti su žmogaus. Kam to reikia?“ – ugningai kalbėjo A. Svirskis. Jis teigė, jog prekybos įmonėse parduodami šviežutėliai, iš pažiūros tarsi vakar nuskinti vaisiai, o iš tiesų daržovės slepia savyje didžiules grėsmes. Jais reikėtų prekiauti atskirose parduotuvėse, kad žmonės žinotų, ką perka. A.Svirskis sutrikęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė pritarimą dėl planuojamų eksperimentų. „Lenkijos Prezidentas pasirašė 10 metų monitoringą, draudžiantį Lenkijoje bandyti GMO. Net badaujanti Zambija atsisakė bandymų. Manau, kad tokia maža šalis, kaip Lietuva turi padaryti tą patį“, – sakė A. Svirskis.
Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialo direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Stasys Bernotas tikino, jog kolegos mokslininkai pateikė ne visai tikslius duomenis. Pasak jo, tyrimamas skiriami vieneri metai, po to – ketverių metų monitoringas, per kurį sunaikinamos visos dirvoje išdygusios sėklos. „Procesą sudėtinga sustabdyti, kompanijos pateikė argumentuotus tyrimus, juos įvertino mokslo žinovai. Siūlomuose auginti genetiškai modifikuotuose rapsuose pakeistas vienas genas, kuris gerina sėklų kokybę aliejaus gamybai, – kalbėjo direktorius. – Į rinką ši produkcija gali patekti tik po 5-10 metų“. S. Bernotas patikino, jog šiuo metu prekiaujama iš GMO pagamintu 22 pavadinimų aliejumi, 6 pavadinimų margarinu, 2 pavadinimų majonezu ir kt. produktais. S. Bernotas taip pat priminė, jog ES yra davusi leidimus dirbti su 66 genetiškai modifikuotomis augalų rūšimis. „Mokslo procesai nestovi vietoje, mūsų teisė pasirinkti vieną ar kitą kelią“, – kalbėjo Vėžaičių filialo direktorius.
Diskusija po pranešimų buvo karšta. Nustebino atsakymas, jog Vėžaičiuose išaugintus rapsus tirs Vokietijos kompanija, nes Lietuva tam dar nėra pasiruošusi. Paaiškėjo, jog pagrindinius sprendimus priima Europos Sąjunga, Lietuva jiems turi nedidelę įtaką arba jos iš viso neturi.
Šią savaitę turėtų pasirodyti parašų rinkimo akcija, raginanti Lietuvą likti laisvu nuo GMO regionu, o balandžio 4 d., kai Seimui bus pristatomi GMO bandymų Lietuvoje projektai, rengiama akcija prie Seimo.

Dovilė PETRAITYTĖ
Ekologinis klubas “Žvejonė”

Žemės ūkio ministerija teigia, kad ekologinė ir tradicinė žemdirbystė yra šalies prioritetas ir GM eksperimentams Lietuva nėra pasiruošusi. Taip pat džiugu, kad parama ekologiniams ūkiams bus siejama su realizacija, o ne žemės plotu, kaip buvo anksčiau. Ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams Lietuvoje teikiama parama yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Ekologinis ūkininkavimas labai greitai plečiasi. Ekologinės gamybos ūkių skaičius ir sertifikuoti plotai Lietuvoje kasmet didėja. 2006 m., palyginti su 2005 m., sertifikuoti ekologinės gamybos plotai padidėjo net 68 proc., o bendras ekologinių ūkių, kurių jau yra 2 340, plotas sudaro beveik 102 tūkst. ha, t. y. apie 4 proc. visų šalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų.

Ekologiniai ūkiai stambėja, nes į ekologinę gamybą pasuko ir nemažai didelių ūkių. Vidutinis ekologinis ūkis dabar sudaro 41 ha ir yra didesnis negu vidutinis įprastas šalies ūkininkų ūkis. Jau apie 17 proc. sertifikuotų ūkių turi nuo 50 ha iki 100 ha. Didžiausias ekologinis ūkis siekia net 941 ha.

Lietuvoje ekologiškos produkcijos kiekiai nedidėja proporcingai ekologiškų pasėlių plotui. Gaudami didelę paramą, ekologinių ūkių savininkai ne visada suinteresuoti produkcijos realizacija. Todėl ŽŪM pavedė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui patikslinti norimus nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi diferencijuotai pagal auginamas kultūras. Jeigu pareiškėjas įvykdys šiuos reikalavimus, jam bus mokama 50 proc. paramos, o likusi dalis tik pateikus sąskaitas – faktūras už realizuotą ekologišką produkciją.

Reklama

10 atsakymai to “Diskusijos apie GMO viešumoje ir ekologiški ūkiai”

  1. mashius said

    “Nustebino atsakymas, jog Vėžaičiuose išaugintus rapsus tirs Vokietijos kompanija, nes Lietuva tam dar nėra pasiruošusi.”

    Šitas truputį juokingai nuskambėjo. Bet šiaip – tai teigiamas žingsnis.
    Pirmiausia, Lietuva neturi galimybės tirti GMO produktus (palyginus su vakarų šalimis)
    Antra, mano nuomone, Lietuvoje tie rezultatai galėtų būti labai lengvai ‘nupirkti’. Juk nenaujiena, kad pas mus galima nusipirkti bet ką, o žinant, kad kompanijos, užsiimančios GMO, pinigų investicijoms negaili, Lietuva turbūt greitai taptų GMO kultūrų ‘ferma’.

  2. Hablicelis said

    Nei vieno biochemiko ar genetiko tarp dalyvaujančių diskusijoje? Liuks: žaidžiant į vienus vartus ir aikštė per pus mažesnė.

  3. ramūnas said

    vienas toks dalyvauja čia – jei dalyvaučiau ten – beveik pritarčiau:) geriau tegu steigia modernią molekulinę genetikos laboratoriją ar centrą, o ne atlieka bandymus lauke.

  4. mashius said

    pritariu Ramūnui už paskutinį postą.

  5. Hablicelis said

    Įdomiai jūs galvojate… O mokės už tai kas?
    Steigiam, statom, kuriam: nusileiskite ant žemės gerbiamieji, šiais laikas nemokamas tik mėnulis.

  6. ramūnas said

    mėnulis irgi mokamas – kaip gi iki jo nuskristi? 🙂 zinoma, nebent jei parasyti protinga projekta kokiam baikonuro kosmodromui. arba laimeti loterija, pvz. arba akciju daug uzdirbti, finastoj kokioj. vat ir reikes tada skrisi i menuli su britney spears kokia… 🙂

  7. Hablicelis said

    Ech Ramūnai, ne taip viskas: žiūrėt į mėnulį ilgesngais vakarais gali veltui… O klausimas neatsakytas: kieno lėšomis turėtų būt finansuojamas toks projektas tam, kad vyktų jis in vitro?

  8. laiskas said

    renami parasai, kad butu ivykdyta apklausa, pries priimant sprendima. Apsilankykite http://laiskas.tinkle.lt

  9. Mergaite said

    Taip, laikykimes savo principų, pasisakykime prieš viską, kas nauja, grįžkime į viduramžius, galbūt vėl pradėkime deginti žmones ant laužų už naujų idėjų skleidimą, mokslo pažangos propagavimą…

    Elektra naudojamės, taip?? O juk stiprūs elektromagnetiniai laukai tikrai nedaro teigiamos įtakos gyvam organizmui, jau nekalbant apie tiesioginį sąlytį su el.srove… Kodėl žalieji nesistengia kovoti su šia problema?? Nemadinga? :DDDDDD

    • m said

      nemadinga ? jus tikriausiai nieko nezinote apie gmo.. Gmo tai yra tavo ir tavo vaiku vezys , kaip ir amerikoje ….kuo daugiau zmones sirgs veziu tuo daugiau biznio bus ligoninem ir biotechnologijos ir pharmasutical – vaistu kompanijom, kurios tik rankom ploja uz gmo. Vezys amerikoje tai yra milijoninis biznis, ypac isauges nuo to liko kai gmo buvo pristatytas pries 18 metu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: