EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

LR1: kasdienybės ekologija

Posted by ramūnas on kovo 25, 2007

Kovo 25d. (sekmadienį) per Lietuvos Radijo 1-ą programą galėjote išgirsti mano komentarą Giedrės Čiužaitės laidoje:

Pernai žmonijos kultūroje bei sąmonėje įvyko svarbus lūžis – kelis dešimtmečius aplinkosaugininkų gvildenama klimato kaitos problema persikėlė į populiariąją kultūrą, žiniasklaidą, politiką ir tapo kasdienine tema. Kalbėti apie visuotinį klimato atšilimą tapo madinga ir šiuolaikiška, tačiau dar yra nepatogu pripažinti, kad dėl to yra kalta žmogaus veikla (ta proga visiems klausytojams rekomenduoju pasižiūrėti filmą “Nepatogi tiesa”, rodomą “Kino pavasario” festivalio metu).
Panašiai yra ir su ekologiniu gyvenimo būdu, kurį vienareikšmiškai apibrėžti būtų gana sunku. Pats terminas ekologija yra labai platus. Pamėginsiu pateikti savo, kaip besidominčio ekologija ir mėginančio tai praktikuoti, piliečio bei tėvo poziciją.daugiau…
Graikiškai žodis “oikos” reiškia namą, todėl ekologiškas gyvenimo būdas turėtų pasižymėti plačiu akiračiu ir neapsiriboti vien tik mūsų namo/buto keturiomis sienomis – save ir savo veiklą mes turime suvokti globaliame kontekste (Žemė – visų namai). Ir tai ypač aktualu yra dabar, kuomet 90% esame tikri, kad savo veikla galime keisti klimatą ir mūsų veiksmai atsilieps mūsų vaikams. Atitinkamai turi būti suvokiama ir kasdienybėje vartojamų daiktų bei paslaugų įtaka aplinkai – kiekvienas daiktas/prekė turi būti pasirenkamas ne pagal pakuotės spalvą, prekinį ženklą ar skambius reklaminius šūkius, bet pagal socialinę ir gamtinę gamintojo atsakomybę, sudėtinių medžiagų gavybos šaltinius bei poveikį sveikatai ar aplinkai. Pavyzdžiui, mūsų namie nerasite “Coca-cola”, “Nestle” ar “Nike” produkcijos – tai gamintojai, kurie kontroversiškai vertinami pasaulyje – kodėl aš turėčiau juos remti? Asmeninis pasirinkimas yra labai svarbus. Jei pirkėjas įdėmiai studijuoja produktų etiketę ir sudėtį – tai yra gerai: vadinasi jis mąsto – nustebsite, kokia skirtinga gali būti mūsų duonos sudėtis… Ypač svarbu tokio pasirinkimo laisvę išsaugoti vis plačiau maisto produktų gamyboje naudojant GM augalus ar gyvūnus – tokie produktai turi būti atitinkamai ženklinami (pagal ES reikalavimus).

“Ekologinis” reiškia ir “tausojantis aplinką” – tai prasideda nuo tokių paprasčiausių dalykų, kaip kad plastikinių maišelių daugkartinio panaudojimo apsiperkant parduotuvėje (arba apskritai jų pakeitimo popieriniais ar medžiaginiais), renkantis mažiau įpakuotus produktus, buitinių atliekų rūšiavimo ir t.t. Didelę vandens telkinių taršą bei alergijas sukelia daug organinių fosfatų, įvarių priedų turinčios skalbimo priemonės bei buitiniai valikliai (kurių sudėtis net nėra rašoma ant etiketės). Esu dėkingas savo žmonai, kuri paskatino pakeisti mūsų skalbimo bei valymo priemones alternatyviomis, kurių sudėtyje nėra fosfatų, naudojamos natūralios, greitai aplinkoje suyrančios medžiagos (citrinos rūgštis, etanolis, soda, organiniai aliejai ir kt.) – tai buvo tikras atradimas mums patiems ir neabejotina nauda aplinkai, sau ir mūsų vaikams. Tačiau reikia išlikti budriems – žalia pakuotės spalva, žodžiais “ekologiškas” galima manipuliuoti ir klaidinti pirkėją – tokios prekės turi būti specialiai žymimos ir sertifikuojamos.
Taip pat svarbu, kad savo kasdieninę veiklą tiesiogiai sietume su į atmosferą išmetamu anglies dvideginio – pagrindinėmis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – kiekiu. Pavyzdžiui, mūsų įprastos kaitrinės lemputės šviesa paverčia tik ~5% visos energijos (kita dalis virsta šiluma), todėl ES kaip vieną svarbiausių uždavinių CO2 kiekiui mažinti pasirinko šių lempučių keitimą taupesnėmis ir mažiau energijos suvartojančiomis fluorescentinėmis lemputėmis. Tad laikas pradėti keisti lemputes savo namuose (bei darbovietėse) ir mums.
Gerai pamąstykime, prieš ruošdamiesi įsigyti automobilį. Ar jo mums tikrai reikia? Ar apsimoka? Ar naudinga kelias valandas sugaišti kamščiuose? Ar apsimoka mokėti už stovėjimą mieste ir eksploataciją? Kodėl olandai, vokiečiai, britai, danai, švedai, suomiai ir net amerikiečiai vis daužniau miesto transporto pirmenybę teikia dviračiui ar visuomeniniam transportui? Kuo prastesni mes? Na, o jei vis gi nusprendėme pirkti, tai rinkimės naujesnį ir ne daugiau kaip vieną automobilį šeimai.

Svarbi tema – ekologiniai maisto produktai. Tai ne tik be sintetinių pesticidų, cheminių trąšų ir natūraliai įšauginti produktai. Man tai reiškia kur kas daugiau – tai mažų ūkių ar individualių žmonių išpuoselėtas ir užaugintas derlius, kurį aš galiu nusipirkti tiesiogiai iš žmogaus mugėje, taip jį paremdamas. Turi būti abipusis bendradarbiavimas. Ekologiškas ir vietoje pagamintas maistas yra švaresnis, skanesnis ir maistingesnis; jo auginimas palaiko vietos ekonomiką ir skatina įvairovę, bendruomeniškumą bei nepriklausomus ūkininkus; turi mažesnį poveikį aplinkai, yra saugoma bioįvairovė. Tatulos programa ir Lietuvos ekologinė produkcija sertifikuota EkoAgros ženklu yra įkvėpiantis tokių idėjų praktinio realizavimo pavyzdys mūsų šalyje. Aš manau, Lietuva turi unikalią galimybę pasinaudoti tokios žemės ūkio šakos plėtojimo skatinimu ir subsidijavimu – turėtume ne tik sveiką maistą, švarią gamtą, atsigavusį kaimą, bet ir puikią produkciją eksportui.

Tačiau neišvengiamai kyla klausimas – kiek tai kainuoja ir kas yra tie ekologinės produkcijos vartotojai? Galiu pasakyti, kad lietuviškų ekologiškų maisto produktų kainos beveik nesiskiria nuo kitos produkcijos, ir ją galima rasti net didžiuosiuose prekybos centruose. Kitaip yra su iš užsienio importuotais maisto produktais – jų kainos tikrai “pasikandžioja”. Man juokingi yra mūsų prekybos centrų sukurti “ekologiško maisto” skyreliai – kitose šalyse paprastai yra atskiros tik ta produkcija besispecializuojančios nepriklausomos parduotuvės, o ir kainos ten mažesnės, palyginus su mūsų “sveikuoliškais skyreliais”. Įdomus pastebėjimas – Lietuvoje ekologinė produkcija daugiau paplitusi vyresnio amžiaus, mažesniuose mietuose ar kaimuose gyvenančių žmonių tarpe. Vakarų šalyse yra priešingai – tai daugiausiai išsilavinęs jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės, gyvenantys didesniuose miestuose. Man patinka kokiame nors kitos šalies mieste užsukti į organinę parduotuvę ar ekologinę (organic) kavinukę, kurioje dažnai dar randi ir nemokamą internetą bei knygų skaityklą bei susipažinti su ten dirbančiais (ar tiesiog savanoriaujančiais) žmonėmis, paklausyti geros muzikos.

kaip.tik.ten

Advertisements

15 atsakymai to “LR1: kasdienybės ekologija”

  1. baltas said

    super! respect.. valios ir entuziazmo ateiciai!

  2. mashius said

    tikėjaus tokio straipsnio iš jūsų anksčiau ar vėliau 🙂 šaunu.

  3. Briedis said

    Nu gherai čia pavarei Ramūnai. KAdangi visai neblogas pasissakymas, tai po gerų pasisakymų turi būti ir diskusija. Tai imam imam ir padiskutuojam. Vot man užkliuvo automobiliai. Kad kuo mažiau jų reikia tai ir asiliukui aišku, bet kad jų visitek reikia tai irgi aišku. O kodėl naujesnį? Gal kad mažiau kuro ? Gerai pateiksiu savo asmeni pavyzdi. Automobilio as neturiu. Ji man duoda darbas visokiam naudojimui. Dabar vazineju fabia 2007 metu gamybos, iki tol vazinejau kaip tikras lietuvis tautietis passatu 17 metu senumo. Fabia ima 6 lt dyzelio, pasatas srebdavo 9 ltr duju. Kas geriau? KAi rinkausi rinkoje visai komercinės paskirties auto (t.y. tų kur galima atmegzti PVM įmonei) varomų dujomis ( naujų)išskyrus Dacia, kur pačiupinėjus aiškiai matosi kad nieko gero neturi išskyrus kainą. Tai pradžiai tiek.

  4. rimantux said

    Jau ekonomiste ar kur kitur rašė, kad didesnį balsą dabar turi ne tavo rinkimų biuletenis, bet pirkimo čekis – tu pirkdamas parodai, kokius gamintojus, kokių prekių gamybą remi. Ir aš tam pritariu – vis dažniau būnant PC tą atsimenu.

    Beje, pagalvojau, kad gal žmonėms labai nepatinka baramasis tonas, skatinantis neteršti, rūšiuoti, saugoti, nedeginti… Visi gi žinom žmogaus prigimtį – jei draudžia, tai nejučia nusiteiki priešiškai.

    Gimė idėja bežiūrint BBC Horizon laidas – jas žiūrint tarsi iš naujo suvoki, kokia gamta yra nuostabi, turtinga, įspūdinga ir gimsta noras visa tai išsaugoti bet kokia kaina.

    Jei vietoj kvailų TV laidų būtų daugiau pažintinių (aišku, reikėtų reklamos), galbūt daugiau žmonių susimąstytų, kas vyksta. Kol visi tauškia apie temperatūros pakilimą pora laipsnių, ledynus ar naftos atsargas, labai sunku suvokti savo atsakomybę ir galimybes pačiam prisidėti prie išsaugojimo.

    Žodžiu, ačiū už teisingą postą. t.y. visą blogą 🙂

  5. ramūnas said

    Dėkoju visiems už įvertinimą. Dėl mašinų – mano asmeninė nuomonę geriausiai apibūdina lipdukas ant mano dviračio – “viena mašina mažiau” – pats nevairuoju, tačiau šeimoje turime vieną automobilį, tad tenka taikytis ir su kitomis nuomonėmis… Man visi automobiliai vienodi, aš tikrai nieko neišmanau apie skirtingus modelius ar pan. Dėl naujumo, aš manau, kad naujesni vis gi mažiau išmeta kenksmingų dujų – tobulesni varikliai(esu šioks toks technoprogresyvistas :)) Bent aš užuodžiu tą skirtumą, kai pasivaikštau kokiame Vakarų Europos mieste, ir tai palyginu su Vilnium. Kiek gi galime būti važinėjančio automobilių savartyno šalimi?

  6. Briedis said

    Mano manymu dujos viena puikiausių alternatyvų jei tenka vis tik tai ryžtis kompromisui ir važinėti su auto. Ačiū dievu ir/ar krašto biednumui kad ant savo krašto turim neblogą dujų infrastruktūrą – degalinės, įrangos montavimas ir aptarnavimas. Bet vat naujų mašinų pardavėjai vietoj to kad ir toliau tai skatinti – visokeriopai prieš tai kovoja. Būt labai šaunu jei priimant įstatymą apie FAPM gražinimą privatiems asmenim nuo naujo auto pirkimo būtų atsižvelgta ir į tai kuo mašina važiuoja…

  7. ramūnas said

    sutinku – dujos būtų geriau.

  8. Kęstas said

    Kuo jum tos dujos patinka? Jei neklystu jas deginant dar daugiau CO2 išsiskiria lyginant su kitais degalais. Tai irgi iškastisnis, neatsinaujinantis energijos šaltinis. Biokuras, biodizelinas – va kur šviesi ateitis 🙂

  9. ramūnas said

    irgi sutinku 🙂 biokuras, biodizelinas geriau nei dujos, dujos geriau nei benzinas, dviratis geriau nei masina 🙂

  10. Briedis said

    Kodėl patinka dujos? Todel kad jos realiai veikia,realiai naudojamos yra realūs meistrai kurie jas montuoja ir aptarnauja. Biodyzelinas gerai bet standartiniuuse varikliuos ejei neklystu galima nadoti ne daugiau kaip 30% (kai kur kalbama apie 50% mišinį). O kuo skiriasi dyzelinio variklio ir dujinio ekoloagija matosi toje lentelėje

    šiek tiek palyginimui
    Išmetamų teršalų kiekis, nuvažiavus “Jelcz” autobusui 65-70 tūkst. km.

    NOx-1000kg NOx-100kg
    CO-1400kg CO-30kg
    HC-750kg HC-20kg
    SO2 -38kg SO2 -išmetimo nėra
    PM-50kg PM-išmetimo beveik nėra

    Duomenys iš žurnalo “Transporto pasaulio” Nr.6 Vidmanto Kliuko straipsnio

    Visą tą ėmiau iš tendencingo šaltinio dujų montuotojų asocijacijos. http://lpg-asociacija.dnswh.com/#EKOLOGIJA

    Bet kartu gali patikrinti ir labai netendecingu šaltiniu: prikišti nosį prie dujinio variklio vamzdžio ir prie benzininio dyzelinio. Susumavus kažin ar 50% biodyzelino kompensuoja 50% mineralinio dyzelino minusus lyginan su dujomis.
    Kita vertus dujos “veža” ant senų auto. Seniau gamintojau juos gamindami galvojo kaip padaryti kad ilgiau laikytų, dabar galvoja kaip padaryti kad greičiau reiktų keisti. Vienintelis + naujiems yra besąlygiškas saugumas.

  11. RB said

    Aš tai prie tų 10 proc. kurie abejoja. Labai gerai suprantu, kad reikia gyvent kaip galima švariau, taupyt resursus, saugot gamtą ir pan., taip ir stengiuosi elgtis, bet ne dėl globalaus atšilimo. Planetos klimato pokyčiai man atrodo yra per didelė sritis, kad žmogus čia ką nuveiktu. O be to yra nemažai kitokių faktų, kurie kol kas sunkiai paaiškinami. Vienas iš tokių yra tai, kad atšilimas vyksta ir Marse, tirpsta jo ledo kepurės, daugėja uraganų ir t.t. panašiai kaip ir žemėj. Dar kalbant apie žmogaus poveikį klimatui mažai kas prisimena, kad 98 proc. tų šiltnamio efektą didinančių dujų sudaro vandens garai, o likusiuose 2 proc. CO2 tėra labai maža frakcija. Bjauru kai miestai pavirsta į dvokiančias skyles, kai nyksta (naikinami)augalai ir gyvūnai,ir čia galima daug nuveikti, bet klimato pokyčiai yra per daug globalus reiškinys. Žmonių biologinės masės planetoje yra šimtus kartų mažiau nei vabzdžių pvz. Kur tai perskaičiau, kad jei kiekvienam planetos žmogui duotum po kv. metrą ploto ir sustatytum juos vieną šalia kito, jie teužimtu 70 kv. km. žemės paviršiaus. Ir jūs tikite, kad ta saujelė pažeidžiamų gyvių gali valdyti planetos klimatą?
    Kitas man nepatinkantis reiškinys yra tai, kad į mano nuomone mitologinį klimato valdymą pradeda įsijungti verslo pasaulis. Artėja didysis biznelis visiems pramušusiems savo eko verslo idėjas. Pradedant dvigubai-trigubai brangesniais eko automobiliais ir baigiant irgi gerokai brangesniu eko alumi. Jau dabar matosi verslo ryklių pastangos uždrausti naudotis neekologiškais daiktais ir priversti rinkas persiorientuoti į naujus, tobulus (sic.)ir tariamai jau tikrai ekologiškus produktus. Kas dabar šneka, kad ekologiškiausias veiksmas yra visiškai priešingas tam, kurį siūlo verslas? T.y. reikia totaliai mažinti vartojimą ir gamybą.Apie tai beveik nieks nekalba. Todėl, kad demokratija ir rinkos ekonomika be nuolatinio gamybos augimo, rinkų plėtimosi, BVP didėjimo yra niekalas. Todėl aš sakau, kad galima pasikeisti lemputes ir rūšiuoti šiukšles ir tas yra gerai, bet problemos tokiu būdu neišspręsi. Reikia kovoti ir su priežastimis, ne tik su pasekmėmis.

  12. Kęstas said

    Vėl paburbėsiu. Dėl dujų – sutinku kad dujos švaresnis kuras nei benzinas ar kitas įprastinis kuras, jį sveikiau kvėpuoti prikišus nosį prie vamzdžio, tačiau švaresnis tikrai ne ekologiškai. Nes deginant dujas išmetamas CO2(kuris dabar yra bene aktualiausia globali problema) yra atlieka o deginant biokurą CO2 dalyvauja natūraliame cikle. taigi deginant dujas bus švaresnis miesto oras, tačiau globali CO2 problema išliks.

    >RB Says:
    >Aš tai prie tų 10 proc. kurie abejoja.

    Jūsų teisė tikėti – nuojauta ar mokslu, o grįžti gyventi į urvus turbūt žmonės nepasiryš 🙂

  13. […] Populiariausi “Žaliasis” (smegenų) plovimas: AmWay ir TheBodyShopBurnų Revoliucija | Mouth RevolutionBaterijų rūšiavimasŠiltnamio efektas žaliemsAtliekų rūšiavimas – problemos, iššūkiai ir galimybės – I dalis Sauskelnės ir ekologijaEkologinės Gastronomijos Frakcija | SlowFoodFormalioji Žemės diena Eko maistas | Organic foodLR1: kasdienybės ekologija […]

  14. ugnė said

    užkliuvo šiūkšlių rūšiavimas.
    kiek daug žmonių rūšiavo ir kiek daug spjovė į tai,ir vis tiek rūšiuoja,
    tų konteinerių niekas neišveža mėnesių mėnesius
    ir dar pavogia juos nuo kiemo 🙂

  15. Rasa said

    Puikus Europos sąjungos finansuojamas projektas susijęs su atliekų rūšiavimu http://www.motomanai.lt/uz_gamta/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: