EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

ProTestas: “Lietuva be GMO“ – neperlenkime lazdos

Posted by ramūnas kovo 21, 2007

Po mūsų straipsnių apie Monsanto invaziją, visuomenės dėmesys ir diskusijos apie GMO Lietuvoje pasiekė kritinę ribą ir balandžio 4d., 13 val. prie LR Seimo rūmų ketinama surengti pirmąjį protestą prieš GMO. Renginį inicijuoja žalieji, tačiau akcija neturės vieno organizatoriaus ir tai bus jungtinis įvairių organizacijų bei asmenų sambūris. Kaip suprantu, tuo pat metu Seime vyks svarstymas dėl GM augalų mokslinių bandymų perspektyvos Lietuvoje.

Ką gi, artėja reikšmingas įvykis. Tačiau nereikia perlenkti lazdos – atsiminkime, kad genetiškai modifikuoti (GM) mikroorganizmai (bakterijos) ar ląstelės yra ypatingai svarbūs ir naudingi, kadangi juos kultivuojant specialiuose reaktoriuose pagaminama daug naudingų vaistų, fermentų ir kt. biologinių medžiagų. Be jų produktų neįsivaizduojama šiuolaikinė visuomenė, o Lietuva turi unikalią galimybę šią biotechnologinę kryptį plėtoti (pavyzdys: SicorBiotech, Fermentas, taip pat pažiūrėkite laidą NegaliBūti ta tema). Ši technologija, kaip ir kiekviena žmogaus sukurta technologija ar prietaisas, turi ir privalumų, ir trūkumų – kas vyraus priklauso nuo pačių žmonių kurie ją plėtoja (bei visuomenės pritarimo ar atsako). Teigti, kad genų inžinerija yra visiškas blogis, gamtos ar dievo prievartavimas yra mažų mažiausiai naivu (nors irgi savotiška pozicija). Tiesa, dabartinis šios technologijos veikimo suvokimo lygis yra nedidelis – genai į “šeimininko“ genomą įvedami “aklai“ (vaizdinga analogija: šauname į juodą dėžę, pakratome ją ir laukiame kas gi įvyks..)

Visai kas kita GM augalai ar gyvūnai – jie paprastai yra auginami natūralioje aplinkoje, todėl yra didelė rizika jiems kryžmintis su “laukiniais“ atstovais, išlieka genų pernešimo rizika – savotiška biologinė tarša. Šiai dienai patikimų ir vieningų duomenų dėl tokių augalų ar gyvūnų (pvz. žuvų) auginimo saugumo, poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai nėra, o pačių mokslininkų tarpe vyrauja dvi priešingos stovyklos: vieni už, kiti prieš. Tiesioginis tokio GM maisto poveikis žmogui gali būti dvejopas – nauji alergenai maiste (pvz, Bt toksinas, nauji baltymai) bei rezistentiškumo antibiotikams genų perdavimas žarnyno mikroflorai. Taip pat produkto mitybinės sudėties pasikeitimas dėl neprognozuojamo naujo geno (ar kitų genų) veiklos ar didesnių pesticidų kiekio, esant įterptam atsparumo tam tikram herbicidui (pvz, RoundUp) genui, naudojimo.daugiau…

Tokių augalų auginimas gali atnešti nebent trumpalaikę naudą (max. 5 metai – toks yra laikotarpis, per kurį piktžolės ar vabalai gali įgyti atsparumą pesticidams), tačiau ilgalaikis galimas ekonominis, socialinis (prilausomybė nuo vieno gamintojo) ir ekologinis poveikis, manau viršyja tą potencialią trumpalaikę naudą. Vartotojai turi teisę reikalauti, kad visi GMO produktai būtų atitinkamai žymimi – taip užtikrinama pasirinkimo laisvė.

Kaip esu rašęs Atgimimo konkursui, aš manau, kad Lietuva turi unikalią galimybę plėtoti ekologinį žemės ūkį (prioritetas) ir taip galėtume tapti pagrindine tokių produktų tiekėju į ES rinką:

03. Prisiminkime kelias tiesas: Lietuva yra didelė šalis – ji už Taivanį ar Olandiją – ekonomiškai stiprias šalis. Lietuvos žmonių populiacija yra nedidėlė – 3,4 milijono ir vis mažėja… Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkis sudaro vis mažesnę ir mažesnę ekonomikos dalį. Išsivysčiusiose Europos šalyse vis daugiau ir daugiau žmonių renkasi ekologišką, organinį, išaugintą be cheminių medžiagų ir sveiką maistą (pvz. www.unicorn-grocery.co.uk ar www.organicfood.co.uk aut. past.) Europos Sąjunga labai skeptiškai vertina genetiškai modifikuotus (GMO) maisto produktus. Daug smagiau yra pirkti maisto produktus tiesiogiai iš gamintojo, o ne iš tarpininkų (prekybos centrų). Mėsos gamybai reikia daugiau žemės, vandens ir energijos, nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Lietuvoje nuo seno gyvos augalininkystės ir žemdirbystės tradicijos. Kaimyninėje Lenkijoje žemės ūkis yra didelio pajėgumo, jame labai plačiai naudojamos cheminės trąšos, pesticidai.

04. Dabar apibendrinkime – Lietuva turi unikalią galimybę plėtoti ekologinę žemdirbystę, remti ir kooperuoti šeimos ekologinės gamybos ūkį ir smulkių ekologinių įmonių plėtrą kaime. www.tatulos-programa.lt – puikus atspirties taškas ir orientyras. Reikia šią programą vykdyti valstybiniu mąstu, subsidijuoti ir remti ekologinius ūkius, taip pat pritraukti investicijų iš privačių asmenų. Patys žmonės ir ūkininkai turi pozityviai įsisąmoninti ekologinio ūkio naudą ir esmę. Pagaminti ir išauginti ekologiniai produktai būtų puikus eksporto šaltinis į kitas Europos šalis. (“…Lietuva 2026 metais buvo didžiausia ekologinių maisto produktų eksportuotoja ES šalyse ir geriausias darnios ekonomikos įgyvendinimo žemės ūkyje pavyzdys…” toks sakinys galėtų puikuotis ES ataskaitose po 20-ies metų. aut.past.).

Taigi turėtume mažiausiai dvigubą naudą – sveikas natūralus maistas sau ir pelningas produktas eksportui. Turime unikalią progą – naudokimės tuo – aš palaikau Tatulos programą.

Atitinkamai mano pozicija dėl biotechnologijos ir kt. apskritai:

18. Dabar apibendrinkime: valstybės pagrindinė užduotis artimiausiu metu – sudaryti palankias sąlygas investicijoms į aukštąsias technologijas. Vien nurodyti ant popieriaus prioritetines mokslo sritis yra maža – reikia kryptingai veikti pasirinktomis biotechnologijų, nanotechnologijų, lazerių ir puslaidininkų pramonės plėtros kryptimis. Pagrindinis prioritetas – kuo spartesnis funkcionalių novatoriškų žinių mainų terpių, lietuviškų “Silicio slėnių”, sukūrimas ir puoselėjimas – “Saulėtekio slėnis”, “Biotechnologijų parkai”, “Genetinių žinių parkai” ir pan. Tai taip pat turėtų būti laisvos ekonominės zonos su mokesčių lengvatomis, parama darbo vietoms kurti ir darbuotojų mokymams, parama žemei, pastatams, įrangai įsigyti, parama moksliniams tyrimams ir plėtrai. Valstybė turi dėti visas savo pastangas pritraukti užsienio aukštųjų technologijų firmų investicijas į naujų technologijų plėtrą ir mokslo tyrimus Lietuvoje. Kaip tai reikia daryti, galima pasimokyti iš kaimynų estų.

kaip.tik.ten

Reklama

7 atsakymai to “ProTestas: “Lietuva be GMO“ – neperlenkime lazdos”

  1. ramūnas said

    (atsiprašau Indre už meškos paslaugą.. 🙂 )

    Indrė Kleinaitė:

    Nuo saves noriu prideti, kad tai labai svarbus kritinis momentas ir sprendimai del tokiu svarbiu dalyku kaip GMO negali buti priiminejami uz uzdaru duru nedalyvaujant visuomenei. Labai raginu i tai paziureti atsakingai ir kartu su bendraminciais ateiti isreiksti savo nepritarima. As asmeniskai manau, kad musu valdininkai, kurie palaiko GMO plitima Lietuvoje arba yra, politiskai korektiskai tariant, suinteresuoti, arba ju smegenys yra genetiskai modifikuotos, nes manyti, kad jie yra neinformuoti siame informacijos amziuje apie GMO beprasmiskuma. Bet kokiu atveju, Lietuvoje siuo klausimu yra labai mazai informacijos prieinamos visuomenei, todel tuo yra naudojamasi ir skubama priimti sprendimus, kurie tures ilgalaikes neigiamas sunkiai istaisomas pasekmes. Todel nera kito laiko, kaip tik dabar, kuo aiskiau ir garsiau pareiksti nepritarima GMO ir siekti, kad Lietuva butu laisva nuo GMO salis. Mes gi turime geros patirties kovojant uz laisve:):):).

    Tai paskleiskite zinia, ateikite ir visaip kaip kurybingai kurkime tokia ateiti kokios esame verti:). Galu gale, dar niekada Lietuvoje nebuvo normalaus protesto kokiu nors svarbiu visuomenei klausimu, protesto, kuris galetu didziuotis zenkliu skaiciu zmoniu, tad ar ne laikas parodyti, kad mes nesame snaudzianti prie TV visuomene ir turime aiskias pozicijas?

  2. miceuz said

    man tai keista, kad už visą GMO tusofkę tarkuoja šikną AM GMO skyriui, kuris iš tikrųjų yra paskutinis forpostas sulaikantis, neįleidžiantis ir kontroliuojantis GMO Lietuvoje. Jei ne tie keli žmonės, jau senai valgytume nepažymėtųs GMO produktus. Aš pats asmeniškai dalyvavau kuriant GMO infrastruktūrą Lietuvoj ir galiu pasakyt, kad tie žmonės yra labai anti-GMO, tačiau turi laikytis įstatymų raidės – jei nori kažkas augint GMO šūdą lietuvoj, tai tą šūdą reik pasėt ir pažiūrėt, patikrint, kas išaugs. Toks jų darbas. Na, o mūsų darbas galėtų būt ateit ir sudegint tą lauką nx 🙂

  3. leon187 said

    Genetically Modified Food – Panacea or poison
    http://video.google.com/videoplay?docid=-4257109745160540352&hl=en

  4. Ramūnai – straipsnis puikus, bet su jo pavadinimu tikrai perlenkei lazdą 😉

  5. […] Lietuvos žemdirbystės instituto profesorius, Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ narys habil.dr. Antanas Svirskis kvietė konferencijos dalyvius būti piliečiais ir nepritarti stambių korporacijų planams Lietuvoje. „Bandymai turi Vėžaičiuose turės vykti iki 2011 metų, 5 km apie tyrimo lauką negalima auginti kitų kultūrų. Gal iš šalies atrodys, jog gretimi rapsai normaliai auga. Net kolegos mokslininkai, neturėdami tyrimų įrangos, nieko blogo nepastebės. Net bitės nemirs rapsų lauke, jos tik gali neberasti kelio į avilį. Pelno siekiančioms korporacijoms nerūpi, kad Europoje kas antras žmogus alergiškas, kad vis daugiau ligotų. Jų siekiai nežmoniški. Anglijoje panorėta karvės genus sukryžminti su žmogaus. Kam to reikia?“ – ugningai kalbėjo A. Svirskis. Jis teigė, jog prekybos įmonėse parduodami šviežutėliai, iš pažiūros tarsi vakar nuskinti vaisiai, o iš tiesų daržovės slepia savyje didžiules grėsmes. Jais reikėtų prekiauti atskirose parduotuvėse, kad žmonės žinotų, ką perka. A.Svirskis sutrikęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė pritarimą dėl planuojamų eksperimentų. „Lenkijos Prezidentas pasirašė 10 metų monitoringą, draudžiantį Lenkijoje bandyti GMO. Net badaujanti Zambija atsisakė bandymų. Manau, kad tokia maža šalis, kaip Lietuva turi padaryti tą patį“, – sakė A. Svirskis. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialo direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Stasys Bernotas tikino, jog kolegos mokslininkai pateikė ne visai tikslius duomenis. Pasak jo, tyrimamas skiriami vieneri metai, po to – ketverių metų monitoringas, per kurį sunaikinamos visos dirvoje išdygusios sėklos. „Procesą sudėtinga sustabdyti, kompanijos pateikė argumentuotus tyrimus, juos įvertino mokslo žinovai. Siūlomuose auginti genetiškai modifikuotuose rapsuose pakeistas vienas genas, kuris gerina sėklų kokybę aliejaus gamybai, – kalbėjo direktorius. – Į rinką ši produkcija gali patekti tik po 5-10 metų“. S. Bernotas patikino, jog šiuo metu prekiaujama iš GMO pagamintu 22 pavadinimų aliejumi, 6 pavadinimų margarinu, 2 pavadinimų majonezu ir kt. produktais. S. Bernotas taip pat priminė, jog ES yra davusi leidimus dirbti su 66 genetiškai modifikuotomis augalų rūšimis. „Mokslo procesai nestovi vietoje, mūsų teisė pasirinkti vieną ar kitą kelią“, – kalbėjo Vėžaičių filialo direktorius. Diskusija po pranešimų buvo karšta. Nustebino atsakymas, jog Vėžaičiuose išaugintus rapsus tirs Vokietijos kompanija, nes Lietuva tam dar nėra pasiruošusi. Paaiškėjo, jog pagrindinius sprendimus priima Europos Sąjunga, Lietuva jiems turi nedidelę įtaką arba jos iš viso neturi. Šią savaitę turėtų pasirodyti parašų rinkimo akcija, raginanti Lietuvą likti laisvu nuo GMO regionu, o balandžio 4 d., kai Seimui bus pristatomi GMO bandymų Lietuvoje projektai, rengiama akcija prie Seimo. […]

  6. […] nemodifikuoti – sudaromos atitinkamos augimo sąlygos, kuriomis jie gamina naujas medžiagas. Kaip jau minėjau, biotechnologija, kaip ir kiekviena mokslo naujovė, iš principo nėra nei bloga, nei gera – […]

  7. Jonas said

    Ar patys GMO kurejai ragauja savo produktus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: