EKO((b))logas

ekologiškai švarios žinios | eco-friendly news

Atliekų tvarkymo principai

Posted by ramūnas kovo 3, 2007

kaip.tik.ten

Aptikau Socialinių Inovacijų Fondo atliktą atliekų rūšiavimo apžvalgą, kurios turiniu pasidalinsiu:

rusiavimas530.jpg

Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau – panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus. Be šalinimo sąvartyne, atliekos gali būti deginamos naudojant energiją arba eksportuojamos.
Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos.skaityti daugiau…

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

  • Popierius – 2 metus,
  • Konservų dėžutės – 90 metų,
  • Plastiko pakuotės – 200 metų,
  • Stiklainiai, buteliai – 900 metų.

Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.
Rūšiuodami atliekas:

  • išsaugosime sveiką aplinką;
  • sukaupsime antrinių žaliavų;
  • sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
  • sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

Kadangi iš atliekų tvarkymo uždirba tuo užsiimančios įmonės, rūšiuotų atliekų išvežimas gyventojams nieko nekainuoja!
Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).
KAIP RŪŠIUOTI:

POPIERIUS

  • laikraščiai;
  • žurnalai ir kiti spaudiniai;
  • popierius;
  • kartonas.
  • Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės – išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti “tetrapakų” (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. [o tai kur juos tada mesti??? blog-aut. past.]
PLASTMASĖ

  • plastikiniai buteliai
  • indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
  • įvairi plastiko pakuotė

Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
STIKLAS

  • buteliai
  • stiklainiai
  • stiklo duženos.

Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
METALAS.

  • konservų dėžutės
  • skardinės nuo gėrimų.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise. Didėjant paklausai, pramonė bus priversta didinti gamybą.
PAKUOČIŲ ATLIEKOS
Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo,( todėl čia ypač svarbus visuomenės švietimas).
Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu:

  • rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio;
  • patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje;
  • nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.

PAVOJINGOS BUITIES ATLIEKOS
Sparčiai gausėja buityje susidarančių pavojingų atliekų – tai:

  • galvaniniai elementai, akumuliatoriai;
  • pasenę vaistai;
  • buitinės chemijos produktai;
  • lakų, dažų, skiediklių atliekos;
  • cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė;
  • panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;
  • gyvsidabrio turinčios atliekos;
  • kitos atliekos.

Jos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto. Esminis būdas išvengti problemų, susijusių su buities pavojingomis atliekomis, – naudoti mažiau toksiškus gaminius. Nepavojingi pakaitalai egzistuoja daugeliui prieš tai paminėtų produktų. Soda, citrinos rūgštis, actas gali būti dažniausiai vartojamų valiklių pakaitalai.
Pavojingų buityje naudojamų medžiagų pakaitalai – “žalieji” produktai, nekenkiantys sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, kad nereikėtų naudoti dažų skiediklių, – naudokite vandeniu skiedžiamus latekso dažus. Vietoje mineralinių trąšų naudokite kompostą, vietoje oro gaiviklių – gyvus ir džiovintus augalus, vietoje baliklių su chloru – peroksidinius, santechnikos įrenginių valymui – valgomąją sodą su verdančiu vandeniu ir t.t. Naudokite galvaninius elementus, kuriuos galima pakartotinai įkrauti.

BIODEGRADUOJAMOS ATLIEKOS.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo bei buities atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Tokias atliekas sukrovus į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms.
Galima kompostuoti: virtuvės atliekas – daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, sodo ir daržo atliekas – gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.
DIDŽIOSIOS ATLIEKOS
Didžiąsias atliekas – nereikalingus baldus, buitinę techniką (televizorius, šaldytuvus, virykles ir kt. įrangą) galima priduoti į didžiųjų atliekų aikšteles arba komunalinių atliekų vežėjams. Didžiosioms atliekoms surinkti naudojami 20 m3 talpos konteineriai.
STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKOS.
Statybos ir griovimo atliekos sudaro nemažą atliekų srautą. Šių atliekų tvarkymą turi reglamentuoti, administruoti ir organizuoti savivaldybių institucijos. Statybos ir griovimo atliekos gali būti perdirbtos, o gautos žaliavos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir kt.) panaudotos įvairiose statybos srityse.

Reklama

5 atsakymai to “Atliekų tvarkymo principai”

  1. Aiste said

    Sveikintina blog’o ideja. Puikus blog’as.

  2. ramūnas said

    Ačiū ačiū – smagu, kad mūsų blog’as kerta LT sienas 🙂

  3. Lina said

    Šaunu> Labai naudinga informacija, pravers ir man>>>

  4. regvita said

    čia labai įdomu

  5. Ana said

    gaila, kad blogas pradėtas rašyti prieš 7 metus, o atliekų tvarkyme dar tiek nedaug pažengėme 😦

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: