Kaip urbanizuojami miškai

Ekoblogas daug rašė globaliomis aplikosaugos temomis, šį kartą pabandysiu pamatyti šiek tiek arčiau. Pagvildenkim labai „lietuvišką“ temą kodiniu pavadinimu „privati valda“ . Ne kartą matydamas šį užrašą, bandžiau suprasti tokio ženklo prasmę. Gal jo statytojas norėjo pasididžiuoti prieš svečius savo valdų ribomis? Gal norėjo išsivaduoti nuo svečiavimosi ritualo nupasakojant kur mano daržas, kur mano sodas, o kur baigiasi žemė. Bet labiausiai panašu , kad užrašu „privati valda“ pareiškiama „ tu dantų nešiepk ir svetimo neliesk“ arba „mielas prašalaiti, nešdinkis kuo greičiau ir kuo toliau nuo čia“. Dar vienas klausimas pamąstymui: kodėl šį „privatų“ užrašą statosi tik žmonės kurie atsikrausto arba tik trumapm atvažiuoja iš miesto? Kodėl jo niekad neteko matyti šalia senųjų kaimo gyventojų sodybų? Gal žemė, kurios kiekvienas kvadratas rankom iščiupinėtas ir paveldėta iš tėvų ir protėvių, yra mažiau privati?

Bet užtenka apmąstymų, pabandykim įsivaizduoti kaip ta privati valda atrodo praktikoje. Keliaujant sumanai nusimaudyti, privažiuoji žemėlapyje pažymėtą miškelį , kuriamu turėtų būti ežeraitis. Štai pirmas keliukas , o šalia kaba užrašas „privati valda“. Bet tu keliauninkas atkaklus, nenusimeni ir bandai toliau ieškoti „neprivataus“ privažiavimo. Deja, prie kito vėl tas pats. Toliau ir toliau vėl randam „privačią valdą“ . Galiausiai bandai spjauti į užrašą, važiuoti pro jį link vandens. Toliau, kaip taisyklė, turėtų būti aptverta Naujojo Lietuvio vila . Jei jis pasitaikė pažangesnis, tai laikydamasis įstatymo raidės, vartelius vedančius prie ežero bus palikęs neužrakintus. Bet keliauti per vartelius jau mažų mažiausiai bus šiek tiek nejauku. Ne toks drąsus maudynių mėgėjas pasuks atgalios ir tyliai sau galvos, kaip taip galėjo atsitikti. Juk lyg ir įstatymuose parašyta – miškuose gali vaikščioti uogauti, grybauti visi, vandens telkiniai negali būti aptverti, juose negalima drausti maudytis. Kaip sakant teorija graži ir teisinga bet praktika tokia kaip yra. Geriau jau liksiu nesimaudęs…

Kaip tai atsitinka galima pailiustruoti vienos paežerės privatizavimo istorija:

Veiksmas vyksta prie Variekos ežeriuko Širvintų rajone Turlojiškių kaime. Ežeriukas pakankamai nedidelis, bet jaukus. Jo plotas tik 3,2 ha, iš beveik visų pusių jį supama pušynai. Tiesa krantai pelkėti, iki jo prieiti galima arba lieptu arba giliai klampojant per dumblą. Tačiau vos patekus į pakrantę , vaizdas atsveria vargą. Vanduo jau nuo ankstyvo pavasario būna pakankamai šiltas ir idealiai švarus. Atsisėdus ant kelių permestų rastų, kurie tarnauja kaip lieptas galo, apima ramybė: aplink tave lygus it veidrodis ežeras , mėlynas dangus ir paukščių balsai .

Variekos ežero pakrantėje esantį Turlojiškių pilkapyną, žvalgydami dujotakio trasą rado 1994 metais, tačiau jis buvo iš karto ir vėl „pamestas“ tarp ekspedicijos juodraščių. Iš vietinių gyventojų papildomai gavus žinių apie Turlojiškių pušynėlyje rastus kaulus ir papauošalus, o taip pat išgirdus legendą esą ten palaidoti prancūzai, 2004 metais pilkapynas buvo atrastas iš naujo. 2005 ir 2006 metais jį tyrinėję archelogai bet rado itin įdomių radinių iš X-XI mūsų eros amžių. Labai įdomus ir istorinis pilkapyno kontekstas. Kitame Vareikos ežero krante yra vazdinga aukštuma, anot istorinių šaltinių - ji seniau buvo vadinama Kukaveičiu. Šis vietovardis paskutinių istorinių tyrinėjimų duomenimis siejamas su Jano Dlugošo Lenkijos istorijoje (parašyta valdovo dvare XV a. antrojoje pusėje) nurodyta 1377 m. LDK didžiojo kunigaikščio Algirdo sudeginimo iškilmių vieta – Kukaveičio mišku netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Netoli pilkapyno rasta gerokai vėlesnė apvali žalvarinė segė, datuojama XIV a., neleidžia atmesti galimybės, kad Turlojiškių pilkapyno teritorijoje būta ir gerokai vėlesnių – kunigaikščio Algirdo sudeginimo laikmečio palaidojimų. Kas dar labiau intriguoja – Turlojiškių kapai jau X-XI a išsiskiria turtingais radiniais ir juose palaidotų vyrų aukštu socialiniu statusu.

Šiandien aplink šį ežeriuką yra suprojektuoti keturi sklypai, o šiuose po vieną gyvenamą „sklypelį“. Tačiau to negana – rengiamame Širivintų rajono bendrojo plano projekte nei miškeliu,i nei pilkapiams vietos iš viso neatsirado, jo vietoje pavaizduota urbanizuoti leidžiama teritorija. Pabandykim pasinarstyti laike ir pasiaiškinti kaip tiap galėjo nutikti

I etapas.

2002 metais Seimo narys Valerijus Tretjekovas yra įgaliotas žmonių, kurie niekad čia žemės nėra turėję tvarkyti žemių perkėlimo klausimus. Jam ėmusis reikalo, žmonėms, buvusi dirbama žemė iš tolimesnių ir ne taip tolimų apylinkių perkeliama į pušyną prie Variekos ežeriuko . Toliau įvykiai klostosi itin greitai. Per puse metų yra suprojektuojami keturi sklypai skirti kaimo turizmo namelių statybai, netrukus juose prasideda darbai. Yra iškertamas miškas , nugremžiama viena iš aikštelių būsimai statybai, po kuria, kaip vėliau paiškėjo, būta X-XI a pilkapių. Bet sėkmingą ežero apstatymą sutrukdo STT, pateikdama ataskaitą Seimui apie galimą viešo ir privataus intereso konfliktą, įsigyjant žemes apie Variekos ežeriuką. Toliau reikalą perima Seimo etikos ir procedūrų komisija. Tačiau jos išvados gana atlaidžios - nors viešųjų ir privačiųjų konfliktas akivaizdus, nustatyta, kad įstatymai nepažeisti ir patarta ateityje vengti panašių sandorių

II etapas

Naujosios sąjungos narys V.Tretjekovas atliko jam Seimo komisijos skirtą „bausmę“ ir šiuos sklypus pardavė. Vienas iš jų atitieko savos partijos „boso“ Artūro Paulausko uošvienei Aksenijai Stankevič. Kitų dviejų nuosavybė šiek tiek labiau suvelta. Iš pradžių jie buvo parduoti UAB Finansų ir turto valdymo biurui, šiaip pakankamai nežinoma įmonė, net visažinis google apie ją stokoja informacijos. Anot šaltinių, jo realus savininkas kažkoks užsienio pilietis , o šią įmonę atstovauja oreivis

Apie visas šias sklypų „Abra kadabra“ aprašė Lietuvos rytas. Nors visos smulkmenos itin kruopščiai surinktos , tačiau bejėgiškai pažymima, kad viskas atlikta teisiškai preciziškai, ir jokie moralės kodeksai čia nesuveiks

III etapas

Turlojiškių pilkapyno tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais.

2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustayta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.

Šiais metais turėjęs įvykti Širvintų rajono bendrojo plano patvirtinimas nukeltas į sekančius metus. Tačiau jau vasarą vykusiame jo pristatyme visuomenei buvo keltas klausimas, kodėl ant jo nepažymėti Turlojišių pilkapiai. Atsakymas iš bendrojo plano rengėjų pusės buvo „viską žinom, viską gavom“. Pažiūrėjus kaip atrodo planas lapkričio mėnesį, pasirodė, kad jame ne tik nepažymėti pilkapiai, bet ir juose esantis miškelis paverstas urbanizuojama teritorija.

Apie tokius sprendinius parašiau laišką ne tik savivaldybei,  planą rengiančiai įmonei „ Statybos strategija“  ir kultūros paveldo departamentui. Tačiau informacija iš kažkurios institucijų nutekėjo, praėjus kelioms dienoms kaime pasirodė pilietis, renkantis vietinių žmonių parašus už Turlojiškių urbanizavimą. Matyt norėdamas didesnio palaikymo, parašų rinkėjas suvėlė į vieną vietą nenaudojamų laukų, pušyno ir jame esančio Tulojiškių pilkapyno užstatymo klausimus. Toliau pilietis dėstė oraciją apie šviesią Turlojiškių ateitį su parduotuve, mokykla, degaline, o gal net bažnyčia.

Teko parengti priešingą raštą – kuriame vis tik norime, kad miškelis būtų ne urbanizuojamas, bet išsaugotas, po raštu pasirašė 16 vietinių gyventojų. Šis sujudimas neliko nepastebėtas ir spaudos.

Tiesybės dėlei, reiktų pažymėti, kad apskirtai savivaldybėje buvom maloniai priimti ir išklausyti, valdžios atstovų buvo išsakytas susiūpinimas ir noras išsaugoti. Po kiek laiko gavau laišką ir iš Kultūros vertybių apsaugos departamento, kuriame užtikrinama kad pilkapynas nebus urbanizuojamas. Norėtųsi tikėti, kad tai atsipindės ir priimamuose sprendimuose ir Turlojiškių kaime esantis pušynas su jame esančiais pilkapiais nepasipuoš tvora su užrašu „privati valda“.

Pabaigos komentaras

Iš tiesų teisinis absurdas kartais verčia iš koto. Pasirodo plyname lauke įsikurti nevalia – tam turi būti bendrasis arba plano arba specialus planas. Tačiau miškams užstatyti teisinių kliūčių nėra. Vienas toks miško pavertimo gyvenamąja teritorija atvejis sunkiai suprantama teisininkų kalba aprašytas čia . Belieka tik spėlioti ar ši įstatymo spraga jo kūrėjų brokas, kuriuo apsukriai pasinaudojo verslininkai, ar specialiai sukurta galimybė užstatyti mišką. Kuo pavirto sumaniai pasinaudojus įstatymų landomis atrodo kažkada kažkada Vilniaus rajone Tuščiaulių kaime buvęs gražus pušynas galima pažvelgti čia

Taip Turlojiškėse tautos išrinktieji jautėsi visiškai „legalūs“ iškirtę sklypą pušynėlyje ir paruošę jį statybai. Taip ir toliau būtų realizavę savo planus, jei toje vietoje nebūtų rastas pilkapynas. Istorijos galutinė baigtis dar neaiški, bet šiuo laiku, kai vyksta tokios batalijos dėl žydų kapų Šnipiškėse,  panašu, kad artimiausiu metu prie Variekos ežero ekskavatoriai neturėtų atvažiuoti.

Strictly Commercial | NicoMarket

We’re in it only for the Money Ekoblogas tapo ekskliuzyviniu NicoMarket produkcijos platintoju ir atstovu Lietuvoje. Tai ypatingos kūno priežiūros priemonės ir prabangos prekės, kurios negrįžtamai pakeis jūsų gyvenimą!

Atsibodo sveikai atrodyti? (video). Išbandykite „Nicoclean“ – naują veido kremą, praturtintą tabako ekstraktais! Dervų ekstraktai ir toksinai prasiskverbia giliai į odą ir ten pasilieka dešimtmečius - pasitepę Nicoclean kremu atrodysite dešimt metų vyresni. Už ypatingą kainą (savo sveikatą) specialiai jums ir tik iš Ekoblogo!

NicoTeeth - pirmoji dantų pasta, kurios sudėtyje yra dervų ir nikotino ekstrakto!
Pastos sudėtyje esančios dervos jau po pirmo dantų išsivalymo užtikrina akivaizdžiai geltonus dantis ir dantenas (dėl galimo pašalinio poveikio pasitarkite su vaistinyku ar gydytoju) (video).

Jei norite, kad vakarėlis pasisektų, naudokite oro gaiviklį „NicoBreeze“. Siūlomi trys aromatai: cigarečių, pypkės ir cigarų. Slaptas nuostabaus dūmuose praleisto vakaro receptas (video).

Specialus pasiūlymas:

NicoTeeth + NicoBreeze: dvokiantis kvapas iš burnos+ įsigėrusių rūkalų smarvė = garantuota sėkmė! - !!!tik 99,99 euro!!! -

NicoVox su dervų ekstraktu - Atrask savo vidinį talentą! Su „Nicovox“ įgausite tiesiog ne šio pasaulio balsą. Pajusk skirtumą (video)!

Atsipūskite!

(plačiau)

Ekologija norvegiškai | part 2

Pagaliau Lietuva. Pagaliau namai. Pagaliau karštis (toje vietoje, kur aš buvau šiuo metu - 10-15C)

Pergalvojus apie visą mano laiką praleistą Norvegijoje, prisiminiau dar keletą dalykų, kurie manau būtų įdomūs šio blog’o skaitytojams.

Automobiliai. Na, pas juos visuomenė labiau pažengusi socialiniais aspektais. Jeigu pas mus vis dar yra ‘auto pride’ (kuo geresnę mašiną turi, tuo ‘kietesnis’ esi), tai pas juos tas visiškai neegzistuoja. Tačiau,mano galva, tai nėra gerai. Žmonės važinėja su 1980-1990 metų gamybos mašinomis, nesukdami sau galvos, kad iš tų mašinų duslintuvų sklinda tokie juodi dūmeliai Kitąvertus, benzinas pas juos ypač kokybiškas - jokių pašalinių priemaišų.

Atvažiavę prie parduotuvės, jie nesuka sau galvos apie variklio išjungimą. Tiesiog užtraukiamas rankinis stabdis, ir einama apsipirkti. Ne visi taip daro, tačiau mačiau ne vieną ir ne du taip besielgiančius. Vaikščiojimas pėsčiomis pas juos irgi nepopuliaru. Netgi dėl 100-200metrų atstumo jie sėda į mašiną ir važiuoja.

Vanduo. Jūra. Tobulai švari. Bet iškilo daugybė klausimų kodėl. Viskas, kas jiems nereikalinga, atsiduria jūros dugne. Visi tepalai, rūgštys (kurios naudojamos žolei pjauti), kombikornų liekanos, ekskrementai, pesticidai ir t.t. savo kelionę užbaigia būtent jūroje. Tačiau juos gelbsti iš kalnų atitekantis vanduo. Maždaug kas gerus 50 metrų į jūrą įteka po viena ar pora kalnų upelių, kurie atneša visiškai tyrą vandenį. Todėl jūros vanduo skalaujasi, šiūkšlės nusėda dugne, vanduo tampa švarus… Kvaila buvo, nes jie labai didžiuojasi savo jūra (jos švara), tačiau aš jų paklausiau, kaip jie gali ja didžiuotis, jeigu visiškai jos negerbia. Stojo tyla

Na, ir galui.

Iš tikrųjų daug minčių kilo atsidūrus Oslo aerouoste. Matant visas tas mašinas ir lėktuvus. (ten mašinų per 10 minučių pravažiuoja tiek, kiek pas mus per pagrindinę gatvę per visa dieną gal nepravažiuoja. Lėktuvai kyla ir leidžiasi vidutiniškai kas 6-7 minutes)

Kaip Tu, paprastas žmogau, gali ką nors keisti, jei vyksta tokie dalykai ? Kaip Tu, užgesindamas elektros lemputę 10čiai minučių, užsukdamas vandenį 30sekundžių anksčiau, išgelbėsi pasaulį, jei kylantis lėktuvas išskiria tiek co2, kiek Tu ir Tavo kaimynai per visą gyvenimą kartu sudėjus neišskirs ?

Bet, veikti verta. Kad ir nežymiai. O juk ir nesunku