Ar vėl teršime baterijomis aplinką?

Kai sužinojau, kad daugiau nebus surenkamos baterijos, negalėjau tuo patikėti.

Nesulaukusi valstybės finansavimo, UAB “EMP recycling” skelbia pradedanti ardyti 1300 konteinerių 60-yje miestų jungiantį senų baterijų surinkimo tinklą ir senos baterijos vėl terš gamtą (tiksliau mes patys teršime - pradėk nuo savęs, kaip sakant…).

„Blogiausia, kad tokiais nepagrįstais ministerijos sprendimais slopinami šalies gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo, dėl kurių tik ir gali augti baterijų surinkimas, rūšiavimo įpročiai. Net ir atsiradus finansavimui, dėl netoliaregiško valstybės požiūrio, visą jau pagreitį įgavusią sistemą tektų kurti nuo pradžių“, - apgailestauja gen. dir. D. Valeika savo piariškoje išpažintyje.

Taip, sutinku, kad valstybinė sistema iš surinktų mokesčių už aplinkos teršimą neranda būdo kaip juos paskirti sukurtoms galvaninių elementų tvarkymo sistemoms finansuoti. Tačiau šiemet sausį ministerija nutraukė konkursą, kurį buvo laimėjusi EMP, nes Viešųjų pirkimų tarnyba rado pažeidimų (via) (”stringančios viešųjų pirkimų procedūros“, via). Kaip čia gaunasi, kad tokie dalykai nutinka 2007-ųjų socialiai atsakingiausiai įmonei? Juk kaip ir pripažįsta, viską sugriovus reikės daugiau pinigų, vadinasi - taip daryti pelninga. Čia toks žingsnis artėjančios Žėmės dienos proga? O gal čia bėda yra naujajame pseudo-ministre?

Vienintelės VŽ bent šiek tiek mėgino aiškintis - ministerija žadėjo jau vasarį atnaujinti sutartį ir paskirstyti 1,5 mln. litų sumą (via). Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Juk jau kovas.

Ir apskritai, ar kam nors dar yra svarbu, KUR mesime nuodingas baterijas? Kviečiu pareikšti savo nuomonę dešinėje pusėje įdėtoje apklausoje.

Atliekų rūšiavimas - problemos, iššūkiai ir galimybės - I dalis

Turbūt ne kartą yra tekę išgirsti iš rūšiavimo skeptikų pagrindinį jų argumentą: „Kam rūšiuoti vis vieną šiūkšliavežiai viską sumaišo. Kaip tokio argumento tvirtumą jei įrodymą kad tą jei ne jie patys matė, tai bent jau tikrai žino kas matė. Ilgai aš tai laikiau tik savo tinginystės pateisinimu. Tačiau 2007 metų gruodžio mėnesio 10 dieną prie savo darbo Žukausko 39 pamačiau kaip Cleanaway sunkvežimiukas susivertė „į save“ surūšiuotą plastmasę. Neilgai trukus darbininkai ėmė į tą patį kėbulą mėtyti šalia popieriaus konteinerio buvusius kartono gabalus. Tada užsitraukiau mobilų telefoną ir ėmiau „paparacinti“.

Pirmojoje nuotraukoje matosi plastmasės konteinerio turinys ir pradėtas mesti popierius. Nors fotografavau gana akivaizdžiai, tačiau tas darbo netrukdė.

Popierius ant plastmasės buvo kraunamas toliau  - tas užfiksuota antroje nuotraukoje.

3 nuotrauka - galiausiai buvo pakabintas visas popieriaus konteineris ir suverstas į sunkvežimio kėbulą . Vairuotojas užklaustas – atsakė, kad surūšiuos vėliau , gamykloje.

Ta proga prisiminiau pirmąjį darbą. Jame praktikantui pirmą dieną duodavo išrūšiuoti didelę dėžę trijų rūšių varžtų nuo kompiuterių korpusų. Jei jis berūšiuodamas varžtus bambėdavo, tada būdavo tuoj pat atleidžiamas, jei sąžiningai rūšiuodavo tada palikdavo, o kai kuriuos vėliau net įdarbindavo. Tačiau po rūšiavimo kitą dieną vėl viską sumaišydavo, kad kitam praktikantui būtų darbo. Labai panaši pasirodė ir Cleanaway naudojama „gamyklinio“ rūšiavimo praktika- „ Iš kiemų išvežant sumaišykim, o po to gamykloje atrinksim“. Neneigiu, kad gyventojų surūšiuotas šiukšles reikia dar peržiūrėti, tačiau kiek nuvokiu, būtų žymiai lengviau tai atlikti prieš tai visko nesumaišius į vieną krūvą.

Atrodytų faktas akivaizdus – atliekos maišomos, bet norisi reikalą išsiaiškinti iki galo. Pavyko pasiskambinti į Cleanaway darbuotojui kuris atsakingas už surūšiuotas antrines žaliavas , tačiau šis sužinojęs apie ką noriu šnekėti , toliau į kalbas nesileido. Nieko kito nebeliko kaip susisiekti su įmonės vadovu Lauriu Tarlapu. Jis greičiausiai yra atvykęs iš tokio krašto, kur panašaus pobūdžio įmonės įpratę teikti informaciją visuomenei, tad bendrauti visiškai neatsisakė, tačiau į užduotus klausimus apie rūšiavimo procedūrą atsakė tik raštu ir tik po mėnesio. Ačiū jam ir už tai, atsižvelgiant , kad tą mėnesį buvo šventės, o taip pat uždarė Kariotiškes ir atidarė Kazokiškes, matyt ponas Tarlapas turėjo daug rūpesčių. Štai ką jis rašo apie tai kokią yra rūšiuotų antrinių žaliavų surinkimo procedūra jo vadovaujamoje įmonėje:

We are collecting 3 different type of materials:glass, paper and plastics.Glass we are collecting and selling directly to our partners in Vilnius.Partners are selling it to recyclers.Paper we are collecting, pressing and sending to Klaipeda to our Klaipeda branch. Depending on paper quality, some cases we need to re-sort, but mostly it goes from there to Klaipedos Kartonas for the recycling.Plastics we are pressing or sending directly to Klaipeda branch for sorting.

Šiame atsakyme niekur neparašyta kur yra dedamas popieriaus ir plastmasės mišinys. Teko pasiųsti patikslinamąjį laišką , kuriame klausiama kokiais atvejais įmanoma, kad Cleanaway išvežtų popieriaus ir plastmasės antrines žaliavas sumaišytas viename kėbule. Tačiau toks klausimas pasirodė per sunkus šios įmonės vadovui. Atsakymo nėra iki šiol.

Atsakingas už atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausias specialistas, užklaustas elektroniniu paštu, nurodė kad pagrindinis motyvas kodėl šiukšles vežančios įmonės turėtų sąžiningai elgtis su gyventojų surūšiuotomis antrinėmis žaliavomis turėtų būti noras šias žaliavas parduoti. Tačiau žiūrint konkretų atvejį su CleanAway, galima būtų įtarti , kad šis motyvas ne visada veikia. Savivaldybės atstovo atsakyme nebuvo galima aiškiai suprasti ar rūšiuotų atliekų sumaišymas yra nusižengimas ar tai vertinama kaip normali veikla. Taip pat liko ir neaišku ar įmonė vežanti atliekas iš pelno gauto už šiukšlių vežimą gali skirti papildomų lėšų tam, kad „atlaisvinti“ rūšiuotų žaliavų konteinerius ten pat Kazokiškėse.

Situacija iš tiesų nėra vienareikšmiška.Neabejotina, kad gyventojų rūšiuotas žaliavas dar reikia peržiūrėti, po tokio peržiūrėjimo dalis jų yra pripažįstama neperdirbamomis ir keliauja į sąvartyną. Tad lieka atviras klausimas kaip sukurti mechanizmą, kuris apsaugotų nuo antrinių žaliavų perdirbimo imitavimo stengiantis išlaikyti pelningą šiukšlių surinkimo rinką. Vienas iš galimų sprendimų būtų šias dvi veiklas atskirti ir tikėtis, kad antrinių žaliavų surinkėjai turėtų iš savo veiklos patys išsilaikyti – tai pataptų normaliu verslu

Tačiau nežiūrint visko linkiu visiems nenuleisti rankų, o toliau dar įnirtingiau rūšiuoti. Net ir esant pačiam blogiausiam šiandieniniam scenarijui didesnis surūšiuotų žaliavų kiekis , o kas dar svarbiau „aukštesnė“ rūšiavimo kokybė daro prielaidas, kad artimiausioje ateityje situacija turėtų pasitaisyti.

nieko nedaryk, bet vistiek būk ‘žalias’ (EMP)

Čia nebus reklamos, ar ko nors panašaus. Tiesiog eilinė eilinio žmogaus nuomonė.
O ji šį kartą apie EMP - Electronic recycling in Lithuania

Trumpai apie pačią įmonę:
<…>Vykdydama aplinkosauginę misiją EMP vadovaujasi principu, jog visas atliekas galima perdirbti, o išgautas antrines žaliavas vėl panaudoti naujos produkcijos gamyboje. MES žinome, kad ATLIEKOS TURI SAVO VERTĘ. Todėl esame PRIEŠ modernius sąvartynus, nes sakome UŽ modernias ir ekologiškas atliekų perdirbimo technologijas.<…>

Perskaičius šį tekstą buvau nusiteikęs labai kritiškai. “Eilinis pop-kultūros ‘bumas’” - tokia buvo mano pirmoji mintis. Turbūt visi žino, kad dabar būti EKO - madinga.
Vis dėlto, prieš porą dienų kambaryje padarytą perversmą nusprendžiau atiduoti perdirbimo rankoms. O ir pasiskaičius jų tinklalapyje geresnio varianto nesugalvojau.
Taigi susikrovęs visą turtą (apie 100 kompaktinių diskų, diskų dėklų, pakrovėjų, bei senas mobilaus ryšio telefonas) patraukiau ieškoti EMP. Nors žemėlapyje pagal adresą susiradęs jų biuro vietą, tikrai žinojau, kur tai yra, bet nuvykus į tą vietą, teko tą žemėlapį ganėtinai apkeikti.
Nepavykus rasti biuro, grįžau namo ir jau pradėjau galvoti, kurgi man teks išmesti visą tą turtą.(Mano mikrorajone konteineriai skirti plastikams/popieriui/stiklui - retenybė, o jei ir pasitaiko, tai tikrai naudojami ne pagal paskirtį)
Teko griebtis paskutinio šiaudo. Išsiunčiau internetinę anketą, kad EMP atvažiuotų pasiimti mano turto. Tikrai nesitikėjau, kad dėl kompaktų, jų dėklų ir dar keleto menkniekių kas nors važiuos pas mane jų pasiimti.
Tačiau priešingai - jau po 15 minučių susilaukiau skambučio iš EMP.
Pokalbis buvo šiltas. Kitame ragelio gale sėdinti mergina kalbėjo labai maloniai, pasiteiravo kada man būtų geriausia, patogiausia, o pokalbio gale net pasakė: “ačiū, kad jums rūpi aplinka”. Na, mano atsakymas buvo paprastas: “Kitaip ir būti negali”

Reziume: Tikrai nustebino tvarka. Sėdint namie, galima ramia galva žinoti, kad savo nenaudojamą ‘turtą’ atiduodi ‘žaliai’ įmonei, kuri su juo pasielgs tinkamai. O ir nieko daryti nereikia, užtenka užpildyti anketą ir laukti pasirodančio EMP ekipažo.

Galbūt iš tikrųjų mes judame gera linkme ?