Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti

Manau, greitai industrinių kosmetikos kompanijų gali laukti panašus likimas kaip tabako kompanijų teismuose, o ant populiariuose žurnaluose mirgančių reklaminių produktų bus užklijuoti lipdukai “pavojinga sveikatai” ar “sukelia vėžį”.

Europos parlamentui mokslininkų grupė, vadovaujama toksikologės prof. Andreas Kortenkamp neseniai pristatė aplinkos cheminių ir hormoninių veiksnių įtakos susirgti krūties vėžiu tyrimo ataskaitą (atsisiųsti pdf), kurioje pateikiami įrodymai apie šios ligos sąsają ne tik su estrogenais, bet ir “cheminiais kokteiliais” - pesticidais, fenoliais, parabenais, kosmetikos priemonėmis, konservantais ir kt. (anglų k.; prancūzų k.)

Tačiau tai (red. past. estrogenai) ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka. Paminėtas sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), nors su pastaraisiais nedaug kas turi tiesioginį sąlytį, bet jie per maistą vis tiek atkeliauja į mūsų organizmus, konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras (ref).

Žinoma, ir moksle retai kada viskas būna 100% aišku bei patvirtinta, tačiau, kaip teigia profesorė, esamų įrodymų jau pakanka, kad reikėtų imtis reguliuojančių veiksmų. “You can’t wait for perfect clarity. That would be really unethical.“( Negalime laukti iki visiško aiškumo. Tai tiesiog būtų neetiška). Naujai ruošiama ES reguliacinė direktyva REACH (Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemical substances) galėtų būti tokių pokyčių arena.

Galiu tik papildyti, kad apie 5-10 proc. ligos pasireiškimą sąlygoja žinomi genetiniai pakitimai, tokie kaip paveldimos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios riziką padidina sirgti krūties vėžiu iki ~85 proc. lyginant su ligos dažniu bendroje populiacijoje (~10 proc, Lietuvoje ~7,5 proc.), tačiau šie pokyčiai yra gana reti. Kiti - 20-30 proc. atvejų gali būti sąlygoti šiuo metu intensyviai tyrinėjamų daugelių genetinių pokyčių, kurie riziką sirgti didina nežymiai.

Tačiau būtent visi šie žmonės su vieno ar kito defektyvaus geno kopija (t.y. turintys polinkį) ir yra labiausiai pažeidžiami žalingų aplinkos veiksnių. Laimei, nemažai jų galima sąmoningai išvengti, o prasidėjusią ligą anksti diagnozuoti ir pagydyti (Svarbu: Lietuvoje visoms moterims nuo 50 metų rekomenduojama kartą per du metus atlikti profilaktinę mamografiją (krūtų rentgeno nuotrauką), ir tai atliekama nemokamai iki 69 metų - priminkite savo mamai, senelei ar pažįstamoms).

Tačiau taip pat žinoma, kad moterims, gimusioms po II-ojo pasaulinio karo rizika susirgti krūties vėžiu Vakarų pasaulyje padvigubėjo, lyginant su gimusiomis anksčiau, kas rodo stiprią sąsają su aplinka (dieta, gyvenimo būdas, hormonai?, radiacija?, cheminis užterštumas?). Faktas tas, kad dieta ir tabakas lemia 35proc. ir 30proc. visų(!) vėžinių susirgimų, paveldimi pokyčiai - 5-10proc, kenksmingos darbo sąlygos - 5 proc., radiacija - 1-2 proc, virusai - 1-2proc, ir kita - 16-23proc. Taigi, matematika paprasta - maitinkitės sveikai bei nerukykite (pasyviai taip pat) - ir jau 65 proc. laimite.

Kas tas kita - gal buitinės ir kūno priežiūros priemonės? Pamenu, klausiau pranešimą, kad vieno Tailande atlikto epidemiologinio tyrimo metu buvo nustytas paradoksalus dalykas - buvo rasta, kad vaisiai didina riziką sirgti krūties vėžiu (!). Tik vėliau paaiškėjo, kad ne tik vaisiai, bet ir apskritai visas maistas buvo stipriai užterštas pesticidais kaimuose gyvenančių ir laukuose dirbančių žmonių namuose, kur jie buvo naudojami net kaip indų valikliai(!).

Mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar paplitusios maisto pramonėje (ref.).

Paprasti patarimai rizikai sumažinti (ref.)

1. Valgykite daug vaisių ir daržovių

2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.

3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz.: kosmetikos).

4. Jei įmanoma, vietoj to kad naudotumėte kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės

5. Negaminkite maisto mikrobangėse.

6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje.

Būkite budrūs, bet per daug nesureikšminkite.

Tik sąmoningas bei gerai informuotas pilietis/vartotojas/pacientas gali rinktis ir reikalauti geriausio.

TH!NK City | Elektromobiliai kitoj Baltijos jūros pusėje

Kol vis žadama pradėti oru varomų automobilių gamybą, Norvegijos įmonė balandžio mėn. pradės elektrinių automobilių “TH!NK” masinę gamybą. Puiki “kvapą gniaužianti” socreklama:

Tuo tarpu Švedijos vyriausybė skyrė 250 milijonų Švedijos kronų (SEK) ($US 40 mln.) 33-mėnesių programai, kurios metu perkantys automobilius, kurie išmeta mažiau nei 120 g CO2 vienam km, privatūs asmenys gaus 10,000 SEK ($1,600) kompensaciją. Taip pat Švedijos Energetikos Agentūra planuoja sukurti hibridinių ir elektromobilių infrastruktūrą ir skyrė 2 mln. SEK Baltijos jūroje esančioje Öland’o (Elando) saloje įrengti elektros krovimo punktus prie vėjo jėgainių, nuo kurių tiesiogiai galėtų būti kraunami TH!NK City automobiliai.

Netikėtas Eko-Oké ananasas

Keistų dalykų galima rasti mūsų prekybos centruose. Štai Norfoje (kalvarijų g.) nusipirkome dvigubai ekologišką (organic & fairtraid) ananasą, kuris buvo padėtas bendrame vaisių skyriuje. 4,99 Lt. Su Eko-Oké etikete, išaugintas Kosta Rikoje.

Nemanau, kad tai galėtų būti tik gražūs žodžiai bei etiketė www.agrofair.com ir http://www.fairtrade.net/

Ekologiniai profuktai (organic) atitinka griežtus reikalavimus, kuomet nenaudojamos cheminės trąšos, produktai nėra genetiškai modifikuoti, juos gaminant mažiau žalojama ekosistema, jie yra maistingesni ir sveikesni Produktai ir jų gamyba yra griežtai kontroliuojami ir sertifikuojami. Tai viena sparčiausiai augančių pramonės šakų, kurios svarba turėtų dar daugiau išaugti.

Sąžiningos prekybos (angl. Fair trade) ženklu ženklinama trečiųjų pasaulio šalių produkcija (pvz., kava, arbata, prieskoniai, kakava, šokoladas, vaisiai, ryžiai, vanilė). Jo tikslas – išskirti produktus, kuriuos gaminant buvo atsižvelgta į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas. Todėl visų pirma jis reiškia, kad trečiojo pasaulio šalių gamintojai gavo padorų atlygį už pagamintą produkciją.
Tačiau „Sąžiningos prekybos“ ženklas reiškia kur kas daugiau nei sąžiningą kainą! Tai:

• saugios darbo sąlygos ir normalus atlygis; darbui neišnaudojami vaikai;
• tiesioginė prekyba, vengiant tarpininkų ir tuo pačiu kainų kėlimo;
• demokratinė struktūra (plantacijų savininkai ir darbuotojai turi vienodą teisę lemti bendrus svarbius sprendimus);
• bendruomenės vystymasis (gaunamos premijos skiriamos socialinėms, ekonominėms programoms, mokymams);
• aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos cheminės medžiagos, GMO, saugoma ekosistema…). [originalus šaltinis]