USB CELL baterijos - tavo žaliasis elektrinis draugas

Tai ne plastikiniai maišeliai, kurie yra kenksmingi aplinkai. Tai virš 15 milijardų baterijų, pagaminamų ir išmetamų kas metus - tai atitiktų baterijų koloną iki Mėnulio ir atgal. Ir visa tai sukelia didžiulį CO2 išmetimą ir išteklių eikvojimą gamybos procese bei yra labai toksiška aplinkai.

Kaip žinia, Lietuvoje baterijų tvarkymo sistema yra neveiksni ir neefektyvi, nors 88 proc. Ekoblogo skaitytojų pageidautų baterijų surinkimo taškų, o 6 proc. jie yra nebūtini.

Žinoma, geriausiai yra naudoti pakraunamas baterijas, tačiau kartais jas įkrauti yra nepatogu - esi “pririštas” prie rozetės ir pakrovėjo…

Tiesą pasakius, įgriso man tie vyriausybės ir įmonių pažadai dėl baterijų rūšiavimo, todėl ėmiau ieškoti alternatyvų. Ir štai ką suradau.

Inovatyvi britų atsinaujinančios energetikos kompanija Moixa Energy siūlo radikaliai naują sprendimą - daugkartines baterijas, pakraunamas iš paprasčiausio USB lizdo - USB CELL AA baterijas, kurios yra ypač energetiškai taupios ir universalios - tai jums ne šarminis šlamštas!

USBCELL galima pakrauti iš bet kurio prietaiso, kuriame yra USB jungtis - nešiojamo kompiuterio, monitoriaus, televizoriaus ir kt. - per 5 val. baterijos pakraunamos >90%, o protingas integruotas LED indikatorius parodo, kada baterija pilnai pakrauta. Ir jokio galvos skausmo dėl pamiršto pakrovėjo! (beje, krauti baterijas galima ir su standartiniu Ni-MH pakrovėju).

Naudoti AA USBCELL baterijas galima visuose standartiniuose prietaisuose, o pakrauti galima šimtus kartų (mažesnės AAA USBCELL baterijos dar yra kuriamos)

Kiekviena USBCELL baterija 7 kg sumažina CO2 išmetimą ir 3 kg sumažina nuodingų atliekų kiekį. Taip pat akivaizdžiai sutaupo pinigus.

Turbūt esate įpratę skaityti tokius pranešimus, apie “ten, kažkur anapus” esamas naujoves bei stebuklingus produktus ir tik nuryjate seilę… TAČIAU!

Moixa Energy myli žaliausią Ekoblogą bei jo skaitytojus ir iki balandžio 15 dienos suteikia 15 proc. nuolaidą USBCELL baterijoms (promo kodas: “Ekoblog15“)!!! Vienoje pakuotėje yra dvi AA baterijos, kurias taip pat galite įsigyti pas mane - pakuotės kaina su taikoma nuolaida 55 lt (2x baterijos). Norintys įsigyti, rašykite į ekoblogas [eta] gmail.com arba palikite komentarą (nurodydami savo email’ą formoje, kurio viešai nesimatys). Kol kas kiekis ribotas, bet bus daugiau

Dabar gamindamas Latte iš ekologiškos kavos ir plakdamas putą su USBCELL “varomu” plaktuvėliu tiesiog jaučiuosi 9-am danguj

Pasibaigus baterijų naudojimo laikui (talpa pradeda mažėti tik po >500 pakrovimo ciklų), jų jokiu būdu neišmeskite - gamintojas jas surenka nemokamai (tarpininkausiu aš). Taip pat neišmeskite pakuotės - gamintojas surenka ir ją.

USBCELL baterijos skinte skina laurus įvariose nominacijose - tai ir energijos taupumo medalis 2007, geriausio dizaino apdovanojimas 2007 ir 2008 ir kt.:

Tai tikras žaliasis techno-cyber fetišas (beje, šis simpatiškas Eco-Man buvo ką tik išrinktas Alternatyviuoju Londono Meru)

…ir puikus žaliasis elektrinis draugas (kaip dainuoja Gary Numan - ačiū, Kęstai):

Kai valikliai ir kosmetika gali kenkti

Manau, greitai industrinių kosmetikos kompanijų gali laukti panašus likimas kaip tabako kompanijų teismuose, o ant populiariuose žurnaluose mirgančių reklaminių produktų bus užklijuoti lipdukai “pavojinga sveikatai” ar “sukelia vėžį”.

Europos parlamentui mokslininkų grupė, vadovaujama toksikologės prof. Andreas Kortenkamp neseniai pristatė aplinkos cheminių ir hormoninių veiksnių įtakos susirgti krūties vėžiu tyrimo ataskaitą (atsisiųsti pdf), kurioje pateikiami įrodymai apie šios ligos sąsają ne tik su estrogenais, bet ir “cheminiais kokteiliais” - pesticidais, fenoliais, parabenais, kosmetikos priemonėmis, konservantais ir kt. (anglų k.; prancūzų k.)

Tačiau tai (red. past. estrogenai) ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka. Paminėtas sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), nors su pastaraisiais nedaug kas turi tiesioginį sąlytį, bet jie per maistą vis tiek atkeliauja į mūsų organizmus, konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras (ref).

Žinoma, ir moksle retai kada viskas būna 100% aišku bei patvirtinta, tačiau, kaip teigia profesorė, esamų įrodymų jau pakanka, kad reikėtų imtis reguliuojančių veiksmų. “You can’t wait for perfect clarity. That would be really unethical.“( Negalime laukti iki visiško aiškumo. Tai tiesiog būtų neetiška). Naujai ruošiama ES reguliacinė direktyva REACH (Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemical substances) galėtų būti tokių pokyčių arena.

Galiu tik papildyti, kad apie 5-10 proc. ligos pasireiškimą sąlygoja žinomi genetiniai pakitimai, tokie kaip paveldimos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios riziką padidina sirgti krūties vėžiu iki ~85 proc. lyginant su ligos dažniu bendroje populiacijoje (~10 proc, Lietuvoje ~7,5 proc.), tačiau šie pokyčiai yra gana reti. Kiti - 20-30 proc. atvejų gali būti sąlygoti šiuo metu intensyviai tyrinėjamų daugelių genetinių pokyčių, kurie riziką sirgti didina nežymiai.

Tačiau būtent visi šie žmonės su vieno ar kito defektyvaus geno kopija (t.y. turintys polinkį) ir yra labiausiai pažeidžiami žalingų aplinkos veiksnių. Laimei, nemažai jų galima sąmoningai išvengti, o prasidėjusią ligą anksti diagnozuoti ir pagydyti (Svarbu: Lietuvoje visoms moterims nuo 50 metų rekomenduojama kartą per du metus atlikti profilaktinę mamografiją (krūtų rentgeno nuotrauką), ir tai atliekama nemokamai iki 69 metų - priminkite savo mamai, senelei ar pažįstamoms).

Tačiau taip pat žinoma, kad moterims, gimusioms po II-ojo pasaulinio karo rizika susirgti krūties vėžiu Vakarų pasaulyje padvigubėjo, lyginant su gimusiomis anksčiau, kas rodo stiprią sąsają su aplinka (dieta, gyvenimo būdas, hormonai?, radiacija?, cheminis užterštumas?). Faktas tas, kad dieta ir tabakas lemia 35proc. ir 30proc. visų(!) vėžinių susirgimų, paveldimi pokyčiai - 5-10proc, kenksmingos darbo sąlygos - 5 proc., radiacija - 1-2 proc, virusai - 1-2proc, ir kita - 16-23proc. Taigi, matematika paprasta - maitinkitės sveikai bei nerukykite (pasyviai taip pat) - ir jau 65 proc. laimite.

Kas tas kita - gal buitinės ir kūno priežiūros priemonės? Pamenu, klausiau pranešimą, kad vieno Tailande atlikto epidemiologinio tyrimo metu buvo nustytas paradoksalus dalykas - buvo rasta, kad vaisiai didina riziką sirgti krūties vėžiu (!). Tik vėliau paaiškėjo, kad ne tik vaisiai, bet ir apskritai visas maistas buvo stipriai užterštas pesticidais kaimuose gyvenančių ir laukuose dirbančių žmonių namuose, kur jie buvo naudojami net kaip indų valikliai(!).

Mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar paplitusios maisto pramonėje (ref.).

Paprasti patarimai rizikai sumažinti (ref.)

1. Valgykite daug vaisių ir daržovių

2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.

3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz.: kosmetikos).

4. Jei įmanoma, vietoj to kad naudotumėte kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės

5. Negaminkite maisto mikrobangėse.

6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje.

Būkite budrūs, bet per daug nesureikšminkite.

Tik sąmoningas bei gerai informuotas pilietis/vartotojas/pacientas gali rinktis ir reikalauti geriausio.

Tylioji revoliucija | Ekoblogas On Air

Ekologiškiausioji žurnalistė Vaida Pilibaitytė savo “Pažinimo vartų” laidoje kalba apie tyliąją revoliuciją - menkai susijusį, be išreikštos organizacijos, horizontalųjį visuotinį pilietinį aplinkosauginį-ekologinį judėjimą.

Kaip amerikiečių aktyvistas ir ekonomistas Paulas Hawkinas sako, kad jau galima kalbėti apie vieną didelį pasaulinį judėjimą, vadinamą daugybe įvairių vardų (ref).

„Gamtosauginis judėjimas, kaip toks, mano galva, yra išnykęs. Daugybė įvairių iniciatyvų susilieja į vieną ir gamtosauginė yra tik viena iš jų. Taip, kaip pramonės revoliucijos niekas iš karto negalėjo įvardinti, taip ir šitam reiškiniui dar nėra pavadinimo, tačiau jis jau vyksta (ref.).

Kai kas tai įvardina ‘Vienas NE, daug TAIP” judėjimu (One No, Many Yeses).

Ekoblogui yra didelė garbė būti paminėtam kaip lietuvišku šios amorfiškos tendencijos pavyzdžiu:

Lietuvišku pavyzdžiu neformalizuoto, atviro aktyvizmo, kurio šaknys ekologiškos, bet ribos aiškiai nenubrėžtos galima laikyti interneto tinklaraštį ekoblogas.info, kuris prieš kiek daugiau kaip metus prasidėjo kaip dviejų žmonių iniciatyva sukurti erdvę vartotojams, besidomintiems ekologiška produkcija ir gamtą tausojančiu gyvenimo būdu.

Šiandien čia užsuka ir ne tik besidomintieji alternatyviomis statybomis ar gyvūnų teisių gynėjai. Čia galima rasti ir nuododų į kitokias pilietinies iniciatyvas.

Taip pat norėčiau padėkoti už suteiktą eterio laiką, kur turėjau galimybę trumpai pakomentuoti Ekoblogą:

„Ekoblogo“ autorius Ramūnas sako, kad dauguma besidominčiųjų nepriklauso jokioms formalioms organizacijoms, o tiesiog turi pilietinę poziciją. Tačiau svarbiausia, jie suinteresuoti ne manifestacijomis ar protestais, bet konkrečiomis alternatyvomis (ref.)

Viso pasakojimo, kartu su populiacinės genetikos naujovėmis, klausykitės įraše