Ar galima didinti pelną kartu tausojant aplinką?

Pripažinkit , kad toks klausimas skamba gan keistokai. Stereotipiškai pelno didinimas ir aplinkosauga įsivaizduojami priešingose barikadų pusėse, kur vienam laimint automatiškai pralaimi kitas. Prieš kurį laiką gavau iš kolegų kvietimą į seminarą, kuris mane iš ties nudžiugino ir savo žaliu aspektu, nors jo rengėjai apie tai nutyli, o ir patys gana atsiriboję nuo aplinkosaugos. Seminaro tema – vieno iš verslo stereotipų (šventų karvių) nuvainikavimas:

Kuo pigiau (su didele nuolaida) nupirksi, tuo daugiau uždirbsi…

Pardavėjo pelno maržą sudaro skirtumas tarp prekės pardavimo ir jos įsigijimo kainos. Todėl daugelis įsitikinę, kad prekę įsigijus kuo pigiau, bus galima daugiau uždirbti ją pardavus. Taip galvoja bei elgiasi ir mūsų kaubojus, užsakinėdamas prekes didelėmis partijomis ir gaudamas gerą nuolaidą.

Kaubojus taip pat žino, kad prekių (atsargų) neturėjimas reiškia prarastus pardavimus. Jis apsisaugo užsakydamas dideles partijas, nes tik tokiu atveju gali gauti dideles nuolaidas iš tiekėjo. Tačiau klientai su skirtingais poreikiais augina prekių atsargas bei varo kaubojų į neviltį ir išpardavimą.

Seminaro tema – kaip optimizuoti sandėlius . Juk prekes vartojam ne tik mes galiniai vartotojai, bet ir sandeliai. Taip, būtent sandėliuose yra „įšaldoma“ sunkiai įsivaizduojami prekių kiekiai , kurios nors ir parduodamos, bet tuojau pat vėl atstatomos. Visiškai atsisakyti sandėlių būtų sunku, bet sumažinti galima. Suorganizavus verslą, taip kad iš sandėliuos būtų galima laikyti tarkim kokius 20% tuštesnius, būtų sutaupyta neįtikėtinas kiekis energijos ir kitų resursų kuris reikalingas vien tam, kad gulėtų sandėlyje. Kartu šie 20 procentų sandėlio dydžio savininkų akimis žiūrint yra gryni pinigai už kuriuos galima nuveikti ką nors (tikiuosi naudingo)) juos ištraukus iš sandėlio. Tai va ponai vadybininkai uždirbkite daugiau pelno, vietoj to, kad patirti nuostolius ir skatinti beprasmį vartojimą užsiimant užsigulėjusių sandėlių valymu – išpardavimo akcijomis. Daugeliu atvejų tam nereikia labai didelių seminarų, projektų ir mokymų. Pakanka prisiminti vieną paparastą taisyklę, nepirk daikto jei nesi tikras kad jį normaliomis sąlygomis ir per protingą laiką parduosi. Aišku jei sandėliuose prekių rūšių šimtai, o jų vertė siekia penkiaženklius ir didesnius skaičius - tada jau prasideda ištisas mokslas.

Laikydamasis atvirumo principų pasakysiu, kad dirbu įmonėje, kuri kartu su TOC sprendimais, į vykdė kelis sėkmingus projektus, sumažindama sandėliuose prekių šimtais tūkstančių litų. Tačiau rašau šį tekstą grynai savo iniciatyva, jo su niekuo nederinau ir nieko už jį negausiu.

Su Žemės Diena! (kaip ir kas dieną…)

Sveikinu visus su Žemės Diena (neformalesne, bet ir kartu tikresne). Google kaip visuomet turi šia proga sukūrę ypatingą logo:

Mozillos architektonikos atviro kodo naršyklė Flock išleido specialią Eco versiją - su integruotu begale žaliųjų blogų ir kt. puslapių informaciniais/socialiniais srautais ir žaliuoju dizainu - siųskitės ir naršykite į sveikatą.

Ką ir bepridurti, Žemės diena - kiekvieną dieną. Nebent tik tai, kad gyvenam ypatingais laikais - galime būti liudytojai ne tik klimato kaitos reiškinių ir pasekmių, bet ir naujo, dar neregėto visuotinio judėjimo, sąmoningumo bei technologinio gamybos proceso suvokimo pasikeitimo dalyviai. Jau neužilgo turėsim elektra ir oru varomus automobilius, naudojamės inovatyviais energetiniais sprendimais, auga ekologiškos produkcijos rinka. Taip pat su klimato kaita ir augančia naftos kaina didėja ir infliacija. Bet mes ištversim. Galų gale susiradę Juodąjį Obeliską (o tai bus sudžiūvęs naftos likučių stulpas) truputį nusilengvinsim, nelyginant Remarko herojus per 1926-ųjų infliaciją

“Žaliuojanti” elektronika

Kompiuterastai be abejo žino, o kiti gal ir ne, kad kovo pradžioje Vokietijoje vyko informacinių technologijų paroda CeBIT, kurioje šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas energijos efektyvumui ir taupymui informacinėse technologijose, bei apskritai “žaliosiom IT (Green IT), veikė net atskiras “žaliasis kaimas“.

Na, kaip paprastas IT vartotojas, ten nebuvau, tačiau mūsų kolegos iš Greenpeace blog’o, kurie aptikę mūsų blog’ą buvo jau anksčiau, turi video reportažą apie “žaliuojantį” Fujitsu-Siemens:

Akivaizdu, kad “žalias”, “ekologiškas” įvaizdis vis labiau tampa didelių įmonių rinkodaros priemone. Tačiau randasi įdomių sprendimų. Pvz, ASUS pristatė nešiojamą kompiuterį Eco Book bei kitus priedus, kurių korpusas pagamintas iš bambuko (!). Na, nežinau, kokia chemija buvo apdorojama šis bambuko pluoštas, tačiau gamintojai teigia, kad tai yra sparčiai atsinaujinanti medžiaga, ją lengvai galima išmontuoti ir perdirbti.

Na, o mano jau pristatytos USBCELL baterijos (dar turiu kelias), per savaitę nuskynė du apdovanojimus - laimėjo 2008 prestižinės IF dizaino premijos aukso medalį, o jų dizaineris Simon Daniel pelnė New Energy apdovanojimus.

Gal kada nors kompiuteriai visai nebus panašūs kompiuterius, bet į … servetėlę? Tokia Napkin (angl. servetėlė) PC koncepcija jau yra pasiūlyta: