Žaliasis “Dao”

Netikėta staigmena man buvo, kai sužinojau apie transporto, logistikos, energetikos ir ryšių temomis rašančio žurnalo „Kelias” specialų balandžio mėn. numerį, skirtą ekologijai, kuris taip ir vadinasi - EkoKelias. Dėkoju redaktorei Anželikai, maloniai sutikusiai atsiųsti šį numerį paskaitymui.

Toks žaliasis pokytis matyt buvo naujos vyr. redaktorės, žurnalistės Aurelijos Simutis idėja, kurios parašyti net 6 straipsniai. Neatsilieka ir redaktorė. Kai kurie straipsniai buvo perspausdinti kitur:

• Ant šylančio klimato parako statinės (delfi)
• Ekologinė rinkodara vis dažniau naudojama ir Lietuvoje (delfi) (Žalioji skalbykla)

Juokinga, tačiau daugelis Lietuvos bendrovių remia sportą (60 proc.), ekologija ir aplinkosauga joms terūpi mažiausiai (4,2 proc.).

Numeryje daug skiriama dėmesio ir elektronikos “žalumui” - skelbiami naujausio Greenpeace vertinimo elektronikos gamintojų reitingai. Atliktas ir simbolinis lietuviškas eksperimentas - pasiteirauta Lietuvoje esančių įmonių kurgi dėti seną nebenaudojamą elektrotechniką - daugumai atstovų, net tų firmų kurios Greenpeace buvo vertintos daugiausiai (Samsung, Sony Ericsson), savos produkcijos surinkimas ir perdirbimas nerūpi ir dauguma tiesiog siūlo išmesti į šiukšlių konteinerį…

Žurnale narpliojami hibridinių automobilių privalumai ir trūkumai, o Hansa lizingas kviečia statyti vėjo jėgaines išsimokėtinai.

Žurnalo numeris atspausdintas ant 100 proc. perdirbto Cyclus offset popieriaus, tačiau toks svarbus faktas nėra paminėtas.

Ir nors žurnalas platinamas tik prenumeratoriams, UAB Aurela lėktuvuose ir Statoil degalinėse, kurių greenwash’inė besierinio benzino reklama puikuojasi greta saulėtą dangų (rytojų?) žadančių lėktuvų ir “ekologiškų” sunkvežimių, norėčiau tikėti, kad toks ekologinės minties proveržis neužgęs ir nepaskęs monopolinių viešųjų ryšių ir reklamos raizgalynėje. Naujojo numerio straipsnis suteikia man vilčių.

Tad linkiu gero žaliojo Dao. Kitokio juk neturim…

Balionai ir profesoriai

Vakar, žemės dienos proga, Tbilisyj buvo paleista 500 spalvotų balionėlių…

Nors šitoks ekologijos supratimas graudžiai juokingai atrodo, kai pagalvoji, mes, alia krūti vakariečiai, ne ką geresni - kiek sąmononingų, išsilavinusių, galbūt net vegetarų skraido bilekiek sykių į metus į konferencijas?

Kiek žmonių žavisi Al Goru, kuris skrenda malūnsparniu pasidairyti, kaip tirpsta ledynai, užduodamas elgesio modelį, “darykit kaip aš”?

Kuo toliau, tuo labiau panašu į tai, kad kol mes elgsimės taip, kas atrodo mum normalu, niekas nesikeis. Sveikų išprotėjusių formų vakaruose vis mažėja, visi daromės kaip pagal sukirpimą, custom made. Bet čia, Gruzijoj, išprotėjimas klesti visom formom.

Vienoj Tbilisio gatvėj gyvena profesorius, kuris dirba kažkokiam Austrijos univiere. Jis niekaip negalėjo sugalvot, ką daryt su susikaupusiais maišeliais, tai sulydė juos į plytą ir pasiėmė į Austriją. Aerouosto darbuotojai nelabai žinojo, ką čia manyt apie tą plytą ir tiesiog norėjo uždraust ją persivežt. Tada profesorius pasiuto ir visam aerouosto personalui išaiškino, kad kol nebus perdirbimo sistemos Gruzijoje, jis savo maišelius vešis į Austriją. O tie ir jų visi giminaičiai matyt visam gyvenimui atsimins viską, ką reikia žinot apie maišelius.

Kai paklausau tokių istorijų, darausi išvadą, kad gal individualus išprotėjimas gali išvaduot nuo masinio nuglušimo. Su žemės dienom! Ką darysi šiandien?

Su Žemės Diena! (kaip ir kas dieną…)

Sveikinu visus su Žemės Diena (neformalesne, bet ir kartu tikresne). Google kaip visuomet turi šia proga sukūrę ypatingą logo:

Mozillos architektonikos atviro kodo naršyklė Flock išleido specialią Eco versiją - su integruotu begale žaliųjų blogų ir kt. puslapių informaciniais/socialiniais srautais ir žaliuoju dizainu - siųskitės ir naršykite į sveikatą.

Ką ir bepridurti, Žemės diena - kiekvieną dieną. Nebent tik tai, kad gyvenam ypatingais laikais - galime būti liudytojai ne tik klimato kaitos reiškinių ir pasekmių, bet ir naujo, dar neregėto visuotinio judėjimo, sąmoningumo bei technologinio gamybos proceso suvokimo pasikeitimo dalyviai. Jau neužilgo turėsim elektra ir oru varomus automobilius, naudojamės inovatyviais energetiniais sprendimais, auga ekologiškos produkcijos rinka. Taip pat su klimato kaita ir augančia naftos kaina didėja ir infliacija. Bet mes ištversim. Galų gale susiradę Juodąjį Obeliską (o tai bus sudžiūvęs naftos likučių stulpas) truputį nusilengvinsim, nelyginant Remarko herojus per 1926-ųjų infliaciją