Kietosios dalelės Vilniuje ir Tu

Kovo 6 dieną, 18 val., Biofizikos auditorijoje, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete (K. Čiurlionio g. 21/27) vyks Lietuvos dviratininkų bendrijos ir VšĮ „Du ratai“ organizuojama paskaita-diskusija Oro tarša, eismas – ir matavimas dviračiais.

• Kokią įtaką transporto eismas turi vaikų bronchiniams susirgimams Vilniuje?
• Mitai ir faktai apie oro taršą smulkiomis dalelėmis.
• Koks iš tikrųjų yra jų poveikis ir kokios priemonės turėtų būti taikomos Vilniuje?

26 proc. Vilniečių gyvena labai užterštose teritorijose. Pasaulyje kietųjų dalelių (KD) ir jų poveikio tyrimas yra gana naujas reiškinys, tačiau tarptautiniuose tyrimuose jau plinta šios taršos efektų palyginimas su rūkymu. Per metus apie 650.000 ES piliečių miršta dėl rūkymo pasekmių - ir 300.000 dėl Kietųjų dalelių poveikio.
Dar 1996 m. Europos Sąjunga priėmė griežtą direktyvą su tikslu saugoti piliečių sveikatą, tačiau Lietuvoje neskubama imtis priemonių. Gal ir todėl, kad 75 % šios taršos sukelia mūsų “mylimos” mašinos…
Ekspertai Jums pasakos ir apie KD efektus, esamą padėtį Vilniuje bei nenutylės trūkumų.

Taip pat bus pristatytas naujas tarptautinis projektas VECTOR, kuris turėtų padėti skleisti daugiau informacijos apie šią gyvybiškai svarbią temą. Dviratininkai ir mokslininkai bendrauja matuodami oro taršą Olandijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Vilniuje. Kaip tai veiks - ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie jo, galėsite sužinoti atėję į paskaitą.

Programoje:

Gintarė Dubickaitė, SĮ “Vilniaus planas”, ekspertė oro taršos modeliavimui,
apie realią padėtį Vilniaus mieste

Juozas Molis ir Mindaugas Bernatonis, Aplinkos Ministerijos Aplinkos Apsaugos Agentūros ekspertai apie ES orų taršos reikalavimus ir jų įgyvendimą Lietuvoje

Frank Wurft, M.A., Vš.Į. „Du ratai“
apie naujausiausius faktus iš KD poveikio tyrimų ir kaip projektu „Vector“ dviračiais bus aiškinama tikrovė Vilniuje

Daugiau Ekobloge:

• Projektas VECTOR ir ultrasmulkiosios dalelės (UFP)
• Oro užterštumas, automobiliai ir dviračiai
• Miestų oro užterštumas pavojingesnis nei radioaktyvios atliekos
• Dyzelio tarša “užkemša” kraujagysles | Faktai

Eko-karnavalas | #4

Štai pasirodė ir naktinis eko-karnavalo jau 4-asis numeris, sugrįžęs į Ekoblogą.

Šį kartą trumpai ir retrospektyviai pateiksiu 2007-ųjų įsimintiniausius įvykius (aka 2007-ųjų Ekoblogo nominacijos) Lietuvoje:

Žaliausias metų produktas

Daugkartinis maišelis - reklama su teigiama žinia.

“IKI” (neseniai parduota Coopernik tinklui) dar prieš šventes pradėjo platinti žaliuosius daugkartinius maišelius ir skleisti žinią (su AZ Communications pagalba) per tradicinę žiniasklaidą bei blogerių prizmę (žr. čia ir čia).

Žaliausias metų sapnas

Žaliausia vizija - g-y-v-a-l-i-e-t-u-v-a (I.Kleinaitė)

Specialus Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje prizas Atgimimo organizuotame renginyje. Mūsų bičiulio Doo viziją - Tyli Neringa ir gyvos Kuršių marios - kurią publikuoja savo blog’e, taip pat gerokai pažaliavusi ir įdomi. Savąją, cenzūros nepraėjusią eko-techno-biologinę viziją jau esu rezervavęs ateities publikacijoms

Metų atradimas (žmonos)

Medžiaginės vaikų nešioklės - vaikjuostės. Puikus puslapis apie jų įvairovę ir patarimai: www.geramama.lt

Ekologiškiausia metų žurnalistė

Pažinimo Vartų vedėja ir audioblog’o rašytoja Vaida Pilibaitytė, nuolat gvildenanti ekologinę tematiką savo laidose. Linkiu neišblėstančios kūrybinės sėkmės!

Organiškiausias metų albumas

Aistės Smilgevičiūtės ir Skylės “Povandeninės kronikos“, nukeliantis į pirmapradę stichiją. Pagarbiai dedu autografais padabintą imantrų albumo viršelį į savo negausios lietuviškos muzikos lentynėlę, o diskas jau kuris laikas neišimamas iš grotuvo…

Metų nesusipratimas

Plačiai nuskambėjęs Kritinės masės dviratininkų suėmimas. Na, o 2008-ųjų analogišką prizą pretenduoja gauti nuo liepos įsigaliojantis kelių eismo taisyklių pakeitimas, pagal kurį dviratininkai privalės dėvėti šalmus ir esant blogam matomumui - atšvaitines liemenes. Sakyčiau, tai revanšas dviratininkams. Būsime pirmoji šalis pasaulyje, kurioje tai yra privaloma. Manau privalomi turėtų būti priekinis ir užpakalinis žibintai, o visa kita - tik rekomendacinio pobudžio patarimai. Šiuo metu tai labiausiai diskutuojama tema dviratininkų ir turistų forumuose/e-grupėse. Lauksime veiksmų.

(Mano sapnas. Deja, Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 600 automobilių - tai vienas didžiausių rodiklių Europoje).

(Ateities policija: mobilis in mobile)

Na, o štai kaip merginos važinėjasi dviračiais šiuo metu Kopenhagoje, Danijoje (CopenhagenGirlsOnBikes blog’as). Stilius svarbiau už greitį!

Kokias nominacijas ir kam skirtumėte Jūs, mieli skaitytojai??

Eko-karnavalas - tai progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio 15d.

Jau galite siųsti pranešimus kitam numeriui (vasario 15d). Taip pat laukiami norintys publikuoti kitą numerį savo puslapyje/blog’e.

Ankstesni numeriai:

#1 numeris: Ekoblogas.info

#2 numeris: PažinimoVartai

#3 numeris: ŽudykReklamą

Vilniaus dviračių keliai miesto svečio akimis.

Prasidėjus studijoms, persikėliau gyventi į Sostinę.

Pirmas dalykas, kuris atsidūrė mašinos bagažinėje - dviratis. Tiek daug girdėta, tiek daug matyta, norėjosi ir pačiam visa tai patirti. Deja, realybė neprilygo mano fantazijoms.

Nors po 4 savaičių vis dar tvirtai galiu pasakyti, kad dviratis - transporto priemonė nr.1 Vilniuje, tačiau netgi su juo iškyla daug rūpesčių.

Štai, kad ir vakar. Su dviračiu patekau į kamštį. Turbūt skamba neįtikėtinai, tačiau būtent taip ir atsitiko ! Užupyje. Nebuvo kur dingti, todėl teko kęsti išmetamųjų dujų kvapą ir lėtai judėti su visa mašinų virtine.

Dviračių takai. Tiesa pasakius, tai ne dviračių takai, o visa-kas-juda takai. Nesuprantu, kodėl žmonėms taip patinka eiti tarp dviejų baltų linijų, kai šalia palikta daugiau nei 3 metrai ruožo pėstiesiems. Negi žmonėms taip gera save ‘įforminti’ tarp kažko ? Kas svarbiausia, jie net nesiteikia pasitraukti, netgi tada, kai pamato atvažiuojantį dviratininką. O pasitraukia, tik kai iš galo išgirsta stabdymo garsą.

Dar viena problema , auto transporto priemonės. Daugelyje vietų dviračių takai užstatyti būtent jomis. Aš nekalbu apie Gedimino pr., kur kiekvieną rytą tenka apvažiuoti bent 10 automobilių, stovinčių ant dviračių takų. Taip yra visur.

Išsakiau daug minusų, bet norėčiau pasidalinti ir pliusais. Tiek vairuotojai, tiek pėstieji čia dviratininkus gerbia (sąlyginai, bet visgi). Taip pat ir žmonių iškeitusių mašinas į dviračius yra gan nemažai. Tikrai smagu pamatyti ‘kostiumuotą’ vyriškį ryte minantį dviratį, kaip kad visi daro Olandijoje.

Tokie tat mano, kaip kauniečio, atsiliepimai apie Didmiesčio dviračių gyvenimą