
(šaltinis: flickr CC)
Ftalatai „yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą“ (ref.).
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos taisyklės numato, kad ftalatų kiekis žaisluose negali viršyti 0,1 proc. Tuo tarpu žaisluose, kuriuos „Maximai“ Valstybinė ne maisto produktų inspekcija visai neseniai liepė pašalinti iš rinkos, ftalatų kiekis siekė 12–18 proc., tai yra, leistiną normą viršijo 120–140 kartų (ref.).

(šaltinis: MrNice)
Apie viską pagalvota:
…Tačiau neskubėkite džiaugtis. Problema ta, kad „Maxima“ pašalins iš rinkos tik tuos ftalatų turinčius žaislus, kurių nespėjo parduoti nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, kai jie buvo įvežti į Lietuvą – maždaug 1,5 tūkst. Likusių 8,1 tūkstančio nuodingų žaislų iš rinkos ji pašalinti negali, nes jais žaidžia jūsų ar jūsų draugų vaikai (ref.).
Dauguma žmonių apie tai gal ir nebūtų sužinoję, jei ne šis balandžio 9d. A. Račo alfa.lt publikuotas komentaras. Šiuo metu galiojantys įstatymai nesuteikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai teisės įpareigoti „Maximą“ ar kitus prekiautojus apie parduotus nuodingus žaislus informuoti visuomenę.
Po to prabilo ir kiti Lietuvos rytas, Kauno diena, delfis, LRT. Dėkui die, kad gyvename “hiperskaidriame” pasaulyje.
Lietuvoje aptikta per 90 tūkst. nesaugių ar net nuodingų žaislų. Kone 70 tūkst. iš jų jau buvo parduota (ref.).
Daugiausiai pernai surastų nesaugių ir chemiškai pavojingų žaislų į Lietuvą importavo bendrovė „Mevasta“ - 26 tūkst. Bendrovė „Viskas už vieną eurą“ į Lietuvą įvežė 17 tūkst. vaikų sveikatai pavojų keliančių žaislų, „Maxima LT“ - 7,6 tūkst., „Norfos grupei priklausanti bendrovė „Rivona“ - 4,9 tūkst., bendrovė „Kotryna“ - 4,5 tūkst. žaislų (ref.).
Tiesa, „Maxima“ teigia savo parduotuvėse, kuriose buvo prekiaujama nuodingais žaislais, iškabinusi pranešimus, kuriuose skelbiama, kad pirkėjai, turintys žaislų pirkimo čekį, gali žaislus atnešti atgal į parduotuvę ir atgauti sumokėtus pinigus (ref.). Tačiau tokių vartotojų sulaukta labai nedaug.
Pardavėjai dievagojasi, kad juos apgaudinėja kiniečiai (nuotrauka šone: kiniečių žaislų fabriko darbininkė), tačiau įstatymiškai importuotojas, į Lietuvą tiekiantis žaislus iš trečiųjų šalių, yra prilyginamas gamintojui:
“Tai gamintojo prievolė užtikrinti, kad Lietuvos vaikai negautų pavojingų žaislų“(ref.)
Nors visi ES prekiaujami žaislai turi būti pažymėti ženklu “C”, tačiau tai toli gražu negarantuoja, kad produkte nėra žalingų medžiagų vaikams.
Vieni žaislai gali būti kenksmingi vaikams ir aplinkai, kiti ne.
Ir mes turime sugebėti tai skirti bei turėti teisę rinktis. Kartais kuo daugiau žinome, tuo dalykai atrodo baisesni. Tačiau taip pat, jei kažkokių medžiagų ir yra žaisluose, tai nebūtinai reiškia, kad gali būti ekspozicija joms. Kita vertus, jei medžiagų koncentracija matuojama rentgeno spindulių fluorescencijos (XRF) metodu, tokios pavojingos medžiagos, kaip bisfenolis A ar ftalatai nebus nustatytos.
Tačiau dabar mes turim pakankamai informacijos, kad galėtume nustatyti svarbius atrankos kriterijus žaislams, su kuriais žaidžia mūsų vaikai.

(šaltinis: worldchanging)
Ir nors tokių “cheminių kokteilių” poveikis iki galo neišaiškintas, tačiau tai yra tikrai ne tie žaislai, kuriuos mes norėtume, kad mūsų vaikai dėtų sau į burną. Taip pat yra nepriimtinos ir jų gamybos sąlygos - daugelis fabrikų Kinijoje yra faktiškai nereguliuojami, išmetantys milžiniškus kiekius teršalų į orą ir vandenį bei ignoruojantys savo darbuotojus. Nupirkę tokius žaislus, jūs ir jūsų vaikai tampa dalinai atsakingi už tokių sąlygų toleravimą ir skatinimą.
Ne mes pirmi susiduriame su panašia problema - Amerikoje planuojama uždrausti (PDF) ftalatus turinčius žaislus nuo 2009 m., todėl pramoninkų spaudimas labai intensyvus. Europos Sąjungoje vaikų žaisluose kai kurių ftalatų kiekis negali viršyti 0,1 proc. visos plastifikuotos dalies masės. Tuo tarpu didžiausios cheminės kompanijos susibūrusios įkūrė “ftalatų informacijos centrą“, kuriame pateikiama gana vienpusė informacija. Lietuviškai informacijos apie chemines medžiagas žaisluose galima rasti BEF išleistuose lankstinukuose.
Mūsų valstybinė ne maisto produktų inspekcija praneša apie 2008 m. pavojingus gaminius. Tačiau akivaizdu, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Tai puikiai suprato amerikiečiai ir įkūrė Healthy Toys - nepriklausomą vartotojų informacijos apie toksines chemines medžiagas žaisluose portalą. Latviai padarė dar geriau - ėmė gaminti ekologiškus Varis medinius žaislus. Lietuviai mėgina gaminti biodegraduojančius Lipo konstruktorius. O mano žmona pagamino pati lėles:

Aikat, tautiečiai šakalių miškan ieškot
- juk galima puikių medinių žaislų pagaminti - TreeBlocks galėtų būti pavyzdys.