Ar galima didinti pelną kartu tausojant aplinką?

Pripažinkit , kad toks klausimas skamba gan keistokai. Stereotipiškai pelno didinimas ir aplinkosauga įsivaizduojami priešingose barikadų pusėse, kur vienam laimint automatiškai pralaimi kitas. Prieš kurį laiką gavau iš kolegų kvietimą į seminarą, kuris mane iš ties nudžiugino ir savo žaliu aspektu, nors jo rengėjai apie tai nutyli, o ir patys gana atsiriboję nuo aplinkosaugos. Seminaro tema – vieno iš verslo stereotipų (šventų karvių) nuvainikavimas:

Kuo pigiau (su didele nuolaida) nupirksi, tuo daugiau uždirbsi…

Pardavėjo pelno maržą sudaro skirtumas tarp prekės pardavimo ir jos įsigijimo kainos. Todėl daugelis įsitikinę, kad prekę įsigijus kuo pigiau, bus galima daugiau uždirbti ją pardavus. Taip galvoja bei elgiasi ir mūsų kaubojus, užsakinėdamas prekes didelėmis partijomis ir gaudamas gerą nuolaidą.

Kaubojus taip pat žino, kad prekių (atsargų) neturėjimas reiškia prarastus pardavimus. Jis apsisaugo užsakydamas dideles partijas, nes tik tokiu atveju gali gauti dideles nuolaidas iš tiekėjo. Tačiau klientai su skirtingais poreikiais augina prekių atsargas bei varo kaubojų į neviltį ir išpardavimą.

Seminaro tema – kaip optimizuoti sandėlius . Juk prekes vartojam ne tik mes galiniai vartotojai, bet ir sandeliai. Taip, būtent sandėliuose yra „įšaldoma“ sunkiai įsivaizduojami prekių kiekiai , kurios nors ir parduodamos, bet tuojau pat vėl atstatomos. Visiškai atsisakyti sandėlių būtų sunku, bet sumažinti galima. Suorganizavus verslą, taip kad iš sandėliuos būtų galima laikyti tarkim kokius 20% tuštesnius, būtų sutaupyta neįtikėtinas kiekis energijos ir kitų resursų kuris reikalingas vien tam, kad gulėtų sandėlyje. Kartu šie 20 procentų sandėlio dydžio savininkų akimis žiūrint yra gryni pinigai už kuriuos galima nuveikti ką nors (tikiuosi naudingo)) juos ištraukus iš sandėlio. Tai va ponai vadybininkai uždirbkite daugiau pelno, vietoj to, kad patirti nuostolius ir skatinti beprasmį vartojimą užsiimant užsigulėjusių sandėlių valymu – išpardavimo akcijomis. Daugeliu atvejų tam nereikia labai didelių seminarų, projektų ir mokymų. Pakanka prisiminti vieną paparastą taisyklę, nepirk daikto jei nesi tikras kad jį normaliomis sąlygomis ir per protingą laiką parduosi. Aišku jei sandėliuose prekių rūšių šimtai, o jų vertė siekia penkiaženklius ir didesnius skaičius - tada jau prasideda ištisas mokslas.

Laikydamasis atvirumo principų pasakysiu, kad dirbu įmonėje, kuri kartu su TOC sprendimais, į vykdė kelis sėkmingus projektus, sumažindama sandėliuose prekių šimtais tūkstančių litų. Tačiau rašau šį tekstą grynai savo iniciatyva, jo su niekuo nederinau ir nieko už jį negausiu.

Už kuršių Neriją!

Nesu didelis piketų mėgėjęs, net į daugelį peticijų žiūriu gan skeptiškai, bet šį kartą nesusilaikau. Reikia kažką daryti. Bent jau susirinkti prie Tarandės “tvorelininko” valdomos ministerijos. Beja EKO((b))loge buvau rašęs apie Naujosios sajungos žemės ir statybų reikalėlius dar tuoment kai AP nenubuvo ministeris
http://ekoblogas.wordpress.com/2008/01/08/kaip-urbanizuojami-miskai/
Toliau įdedu trumpą informaciją apie renginį.

Kviečiame į pilietinę akciją “Už Kuršių neriją!”

Ji vyks šį trečiadienį, kovo 19 dieną, 12.30 val. prie Aplinkos ministerijos (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius).

Susirinkę į akciją:

- įteiksime ministrui A. Paulauskui žmonių, pasirašiusių www.culture.lt/uz-nerija, parašus

- aptversime ministeriją statybine juosta su užrašu “Privati valda”

- paklausysime muzikos, kuria išsaugoti Kuršių neriją paragins Judita Leitaitė, Aušra Liutkutė, Indrė Stakvilevičiūtė, Gediminas Storpirštis ir kiti (laukiame atsakymo iš Andriaus Mamantovo).

Akcija truks 1 val.

Plakatais ir kita atributika akcijos dalyviai prašomi pasirūpinti patys.

Informacija susijusi su šia akcija

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/75591

http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4400499

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16346970

http://www.lrytas.lt/-12057035651204081876-p1-Komentarai-Var%C5%A1kini%C5%B3-fig%C5%ABr%C5%B3-muziejus-2-video.htm

Šiandien, per LR 1 programą su laidos pašnekovais šia tema diskutuos Tomas Dapkus. Laidos “Dienos tema” pradžia 18.10 val.

Antradienį ši tema bus nagrinėjama laidoje “Paskutinė instancija”.

Atliekų rūšiavimas - problemos, iššūkiai ir galimybės - I dalis

Turbūt ne kartą yra tekę išgirsti iš rūšiavimo skeptikų pagrindinį jų argumentą: „Kam rūšiuoti vis vieną šiūkšliavežiai viską sumaišo. Kaip tokio argumento tvirtumą jei įrodymą kad tą jei ne jie patys matė, tai bent jau tikrai žino kas matė. Ilgai aš tai laikiau tik savo tinginystės pateisinimu. Tačiau 2007 metų gruodžio mėnesio 10 dieną prie savo darbo Žukausko 39 pamačiau kaip Cleanaway sunkvežimiukas susivertė „į save“ surūšiuotą plastmasę. Neilgai trukus darbininkai ėmė į tą patį kėbulą mėtyti šalia popieriaus konteinerio buvusius kartono gabalus. Tada užsitraukiau mobilų telefoną ir ėmiau „paparacinti“.

Pirmojoje nuotraukoje matosi plastmasės konteinerio turinys ir pradėtas mesti popierius. Nors fotografavau gana akivaizdžiai, tačiau tas darbo netrukdė.

Popierius ant plastmasės buvo kraunamas toliau  - tas užfiksuota antroje nuotraukoje.

3 nuotrauka - galiausiai buvo pakabintas visas popieriaus konteineris ir suverstas į sunkvežimio kėbulą . Vairuotojas užklaustas – atsakė, kad surūšiuos vėliau , gamykloje.

Ta proga prisiminiau pirmąjį darbą. Jame praktikantui pirmą dieną duodavo išrūšiuoti didelę dėžę trijų rūšių varžtų nuo kompiuterių korpusų. Jei jis berūšiuodamas varžtus bambėdavo, tada būdavo tuoj pat atleidžiamas, jei sąžiningai rūšiuodavo tada palikdavo, o kai kuriuos vėliau net įdarbindavo. Tačiau po rūšiavimo kitą dieną vėl viską sumaišydavo, kad kitam praktikantui būtų darbo. Labai panaši pasirodė ir Cleanaway naudojama „gamyklinio“ rūšiavimo praktika- „ Iš kiemų išvežant sumaišykim, o po to gamykloje atrinksim“. Neneigiu, kad gyventojų surūšiuotas šiukšles reikia dar peržiūrėti, tačiau kiek nuvokiu, būtų žymiai lengviau tai atlikti prieš tai visko nesumaišius į vieną krūvą.

Atrodytų faktas akivaizdus – atliekos maišomos, bet norisi reikalą išsiaiškinti iki galo. Pavyko pasiskambinti į Cleanaway darbuotojui kuris atsakingas už surūšiuotas antrines žaliavas , tačiau šis sužinojęs apie ką noriu šnekėti , toliau į kalbas nesileido. Nieko kito nebeliko kaip susisiekti su įmonės vadovu Lauriu Tarlapu. Jis greičiausiai yra atvykęs iš tokio krašto, kur panašaus pobūdžio įmonės įpratę teikti informaciją visuomenei, tad bendrauti visiškai neatsisakė, tačiau į užduotus klausimus apie rūšiavimo procedūrą atsakė tik raštu ir tik po mėnesio. Ačiū jam ir už tai, atsižvelgiant , kad tą mėnesį buvo šventės, o taip pat uždarė Kariotiškes ir atidarė Kazokiškes, matyt ponas Tarlapas turėjo daug rūpesčių. Štai ką jis rašo apie tai kokią yra rūšiuotų antrinių žaliavų surinkimo procedūra jo vadovaujamoje įmonėje:

We are collecting 3 different type of materials:glass, paper and plastics.Glass we are collecting and selling directly to our partners in Vilnius.Partners are selling it to recyclers.Paper we are collecting, pressing and sending to Klaipeda to our Klaipeda branch. Depending on paper quality, some cases we need to re-sort, but mostly it goes from there to Klaipedos Kartonas for the recycling.Plastics we are pressing or sending directly to Klaipeda branch for sorting.

Šiame atsakyme niekur neparašyta kur yra dedamas popieriaus ir plastmasės mišinys. Teko pasiųsti patikslinamąjį laišką , kuriame klausiama kokiais atvejais įmanoma, kad Cleanaway išvežtų popieriaus ir plastmasės antrines žaliavas sumaišytas viename kėbule. Tačiau toks klausimas pasirodė per sunkus šios įmonės vadovui. Atsakymo nėra iki šiol.

Atsakingas už atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausias specialistas, užklaustas elektroniniu paštu, nurodė kad pagrindinis motyvas kodėl šiukšles vežančios įmonės turėtų sąžiningai elgtis su gyventojų surūšiuotomis antrinėmis žaliavomis turėtų būti noras šias žaliavas parduoti. Tačiau žiūrint konkretų atvejį su CleanAway, galima būtų įtarti , kad šis motyvas ne visada veikia. Savivaldybės atstovo atsakyme nebuvo galima aiškiai suprasti ar rūšiuotų atliekų sumaišymas yra nusižengimas ar tai vertinama kaip normali veikla. Taip pat liko ir neaišku ar įmonė vežanti atliekas iš pelno gauto už šiukšlių vežimą gali skirti papildomų lėšų tam, kad „atlaisvinti“ rūšiuotų žaliavų konteinerius ten pat Kazokiškėse.

Situacija iš tiesų nėra vienareikšmiška.Neabejotina, kad gyventojų rūšiuotas žaliavas dar reikia peržiūrėti, po tokio peržiūrėjimo dalis jų yra pripažįstama neperdirbamomis ir keliauja į sąvartyną. Tad lieka atviras klausimas kaip sukurti mechanizmą, kuris apsaugotų nuo antrinių žaliavų perdirbimo imitavimo stengiantis išlaikyti pelningą šiukšlių surinkimo rinką. Vienas iš galimų sprendimų būtų šias dvi veiklas atskirti ir tikėtis, kad antrinių žaliavų surinkėjai turėtų iš savo veiklos patys išsilaikyti – tai pataptų normaliu verslu

Tačiau nežiūrint visko linkiu visiems nenuleisti rankų, o toliau dar įnirtingiau rūšiuoti. Net ir esant pačiam blogiausiam šiandieniniam scenarijui didesnis surūšiuotų žaliavų kiekis , o kas dar svarbiau „aukštesnė“ rūšiavimo kokybė daro prielaidas, kad artimiausioje ateityje situacija turėtų pasitaisyti.