Ekologija norvegiškai | part 2

Pagaliau Lietuva. Pagaliau namai. Pagaliau karštis (toje vietoje, kur aš buvau šiuo metu - 10-15C)

Pergalvojus apie visą mano laiką praleistą Norvegijoje, prisiminiau dar keletą dalykų, kurie manau būtų įdomūs šio blog’o skaitytojams.

Automobiliai. Na, pas juos visuomenė labiau pažengusi socialiniais aspektais. Jeigu pas mus vis dar yra ‘auto pride’ (kuo geresnę mašiną turi, tuo ‘kietesnis’ esi), tai pas juos tas visiškai neegzistuoja. Tačiau,mano galva, tai nėra gerai. Žmonės važinėja su 1980-1990 metų gamybos mašinomis, nesukdami sau galvos, kad iš tų mašinų duslintuvų sklinda tokie juodi dūmeliai Kitąvertus, benzinas pas juos ypač kokybiškas - jokių pašalinių priemaišų.

Atvažiavę prie parduotuvės, jie nesuka sau galvos apie variklio išjungimą. Tiesiog užtraukiamas rankinis stabdis, ir einama apsipirkti. Ne visi taip daro, tačiau mačiau ne vieną ir ne du taip besielgiančius. Vaikščiojimas pėsčiomis pas juos irgi nepopuliaru. Netgi dėl 100-200metrų atstumo jie sėda į mašiną ir važiuoja.

Vanduo. Jūra. Tobulai švari. Bet iškilo daugybė klausimų kodėl. Viskas, kas jiems nereikalinga, atsiduria jūros dugne. Visi tepalai, rūgštys (kurios naudojamos žolei pjauti), kombikornų liekanos, ekskrementai, pesticidai ir t.t. savo kelionę užbaigia būtent jūroje. Tačiau juos gelbsti iš kalnų atitekantis vanduo. Maždaug kas gerus 50 metrų į jūrą įteka po viena ar pora kalnų upelių, kurie atneša visiškai tyrą vandenį. Todėl jūros vanduo skalaujasi, šiūkšlės nusėda dugne, vanduo tampa švarus… Kvaila buvo, nes jie labai didžiuojasi savo jūra (jos švara), tačiau aš jų paklausiau, kaip jie gali ja didžiuotis, jeigu visiškai jos negerbia. Stojo tyla

Na, ir galui.

Iš tikrųjų daug minčių kilo atsidūrus Oslo aerouoste. Matant visas tas mašinas ir lėktuvus. (ten mašinų per 10 minučių pravažiuoja tiek, kiek pas mus per pagrindinę gatvę per visa dieną gal nepravažiuoja. Lėktuvai kyla ir leidžiasi vidutiniškai kas 6-7 minutes)

Kaip Tu, paprastas žmogau, gali ką nors keisti, jei vyksta tokie dalykai ? Kaip Tu, užgesindamas elektros lemputę 10čiai minučių, užsukdamas vandenį 30sekundžių anksčiau, išgelbėsi pasaulį, jei kylantis lėktuvas išskiria tiek co2, kiek Tu ir Tavo kaimynai per visą gyvenimą kartu sudėjus neišskirs ?

Bet, veikti verta. Kad ir nežymiai. O juk ir nesunku

Ekologija norvegiškai

Šią vasarą nusprendžiau parduoti. Iškeliavau dirbti/užsidirbti į Norvegiją.Nors ir labai nenorėjau, bet žinant, kad atėjo laikas pradėti savo gyvenimą (studijos, kitas miestas ir t.t.), nusprendžiau, kad tam reikia šiokio tokio pradinio kapitalo

Pasiskaitęs daug straipsnių, peržiūrėjęs krūvą nuotraukų, su dideliu noru sėdau į lėktuvą ir atsiradau čia. Esu šalia miesto Tromso, Norvegijos šiaurėje. Nustebino poliarinės naktys, t.y. jokio mėnulio, jokios tamsos.

Bet dabar prie to, apie ka noriu parašyti. Ekologija Norvegijoje.

Nors perskaitęs, kad Norvegija yra stipriai išsivysčiusi šalis, daug skirianti atliekų tvarkymui ir perdirbimui, nenustebau, tačiau atvykus čia - visi tie gražūs žodžiai tiesiog išnyko.

Kasdien gaunami laikraščiai mirga marga nuo pasiūlymų/priminimų priduoti kartoną/skardines/plastmasinius butelius, tausoti aplinką, taupyti vandenį. Netgi pinigai, gaunami pridavus butelius/skardines nėra menki, už plastmasinį butelį - 1kr, už skardinę - 4kr. Bent jau šitoje vietovėje.

Tačiau tos reklamos nieko nekeičia. Vietoje to, kad buteliai būtų pridavinėjami, jie tiesiog iškeliauja su buitinėm atliekom į artimiausią savartyną, arba dar blogiau - krūvomis mėtosi šalia namų.

Elektros taupymas čia - tabu. Kadangi pagal jų mokėjimo sistemą, kuo daugiau išnaudoji, tuo mažiau moki (supraskit, už kWh), jie tuo ir naudojasi. Šviesos, televizoriai, šildytuvai veikia NUOLAT. Tiesa pasakius, i mane net kaip i durnių žiūrėjo, kai aš prieš eidamas miegoti išjungdavau visas šviesas.

Vanduo - niekam nerūpi. Nors fermos reikmėms vanduo naudojamas iš šaltinių, vis dėlto per dieną jo išnaudojama tiek, kiek šiaip išnaudotų visas normalaus miesto kvartalas.

Buvau šokiruotas, tačiau pradėjęs čia gyventi, perpratęs jų gyvenimo stiliu supratau, kad nieko čia nepakeisi.

Taip kad, gerbiamieji, reklamos, skatinimai ir reikalavimai tikrai neduos nieko, kol pats žmogus nesupras didžiosios ekologijos katastrofos grėsmės.

p.s. atsiprašau už post’o trumpumą ir nekonkretizuotą kalbą, bet darbas spaudžia. O pasidalinti ispūdžiais tikrai norėjosi.

Kas, jeigu ne mes ?

Klausimas: Kas, jeigu ne mes ?

Paskutinį mėnesį likau maloniai nustebintas. Kauno miesto žmonės pradeda rūpintis vieta, kurioje gyvena. Nepraėjus nė mėnesiui, surengta jau antra masinė talka.

Pirmoji įvyko balandžio viduryje. Ją organizavo alternatyvaus požiūrio jaunimas. Talka pavyko puikiai, nors buvo tikimąsi tikrai nedaug. Susirinkę žmonės sutvarkė gan nemažą teritoriją Kauno miesto širdyje - senamiestyje. Nemuno krantinė, bent trumpam laikui (visgi reikia pasidžiaugti ir tuo), tapo švari.

Antroji talka - šiandien. Šią talką suorganizavo JCI atstovai. Nors oras ir buvo labai nedėkingas, talka pavyko ir buvo sutvarkyta Neries krantinė.

Taip pat begalės talkų namų kiemuose, mikrorajonuose, rajonuose. Net keista, anksčiau to lyg ir nebūdavo.

Šiuo metu yra derinamas lipdukų klijavimas viešajame transporte. Lipdukai skatintų žmones nepasyviai žiūrėti į tai, kas vyksta aplinkui: keisti mašinas į dviračius ar viešąjį transportą, mesti šiukšles tam prideramose vietose.

Atrodo, kad žmonės pradeda vertinti aplinką, kurioje gyvena. Juk žymiai smagiau išeiti į lauką ir, pažvelgus į žaliuojančius medžius ir žydinčią pievą, įkvėpti gaivaus pavasarinio oro.

Belieka palinkėti Kauno “švarai” (kuri formaliai atsakinga už miesto priežiūrą) pasisemti užsidegimo iš tų žmonių, kuriems svarbu, kokioje aplinkoje mes gyvename. Ir tikėtis, kad po artėjančių Kauno Dienų šventės, mūsų darbai ir pastangos nebus nuėjusios veltui.