Balionai ir profesoriai

Vakar, žemės dienos proga, Tbilisyj buvo paleista 500 spalvotų balionėlių…

Nors šitoks ekologijos supratimas graudžiai juokingai atrodo, kai pagalvoji, mes, alia krūti vakariečiai, ne ką geresni - kiek sąmononingų, išsilavinusių, galbūt net vegetarų skraido bilekiek sykių į metus į konferencijas?

Kiek žmonių žavisi Al Goru, kuris skrenda malūnsparniu pasidairyti, kaip tirpsta ledynai, užduodamas elgesio modelį, “darykit kaip aš”?

Kuo toliau, tuo labiau panašu į tai, kad kol mes elgsimės taip, kas atrodo mum normalu, niekas nesikeis. Sveikų išprotėjusių formų vakaruose vis mažėja, visi daromės kaip pagal sukirpimą, custom made. Bet čia, Gruzijoj, išprotėjimas klesti visom formom.

Vienoj Tbilisio gatvėj gyvena profesorius, kuris dirba kažkokiam Austrijos univiere. Jis niekaip negalėjo sugalvot, ką daryt su susikaupusiais maišeliais, tai sulydė juos į plytą ir pasiėmė į Austriją. Aerouosto darbuotojai nelabai žinojo, ką čia manyt apie tą plytą ir tiesiog norėjo uždraust ją persivežt. Tada profesorius pasiuto ir visam aerouosto personalui išaiškino, kad kol nebus perdirbimo sistemos Gruzijoje, jis savo maišelius vešis į Austriją. O tie ir jų visi giminaičiai matyt visam gyvenimui atsimins viską, ką reikia žinot apie maišelius.

Kai paklausau tokių istorijų, darausi išvadą, kad gal individualus išprotėjimas gali išvaduot nuo masinio nuglušimo. Su žemės dienom! Ką darysi šiandien?

Vanduo, arba grąžinkit mums burokėlius | CandyCactus (IVd.)

Stovim kieme su kokteiliais rankose, kokiam tai UN vakarėly. Čia susirenka Jeruzalės NGOšnikai užsieniečiai. Nu va, proga pamatyt Jeruzalę ir iš vakariečių pusės, gal nors čia linksmiau viskas atrodys. Pokalbiai jau sunkiai rezgasi, gan vėlai atėjau, tai jau visi aplink įgirtę. Alex, puikus mitrus Vengrijos žydas, toks kaip ir aš, keliaujantis prašalietis. Irgi kalbas ir realijas iš gyvenimo mokosi žmogus. Jemene prasisuko kurį laiką. O, sakau, kaip ten, vat irgi svarstau nulėkt. Nu ką, sako, lėk jei ką dabar. Dar dešimt metų ir Jemenas liks be vandens. Neperdedant. Kad vietose trūksta vandens, tai nėra naujiena, bet kad taip greitai… Už 50 metų karai bus dėl vandens, sako. Dar noriu papriėštaraut ką apie naujas vandens valymo technologijas, bet Alexas tęsia toliau. Jemene visi kramto žolę tokią. Visa populiacija priklausoma nuo to narkotiko. (Pavadinimą priminkit kažkas komentaruose, ug?) Tai ir augina ją vietoj kavos ir kitų dalykų. Tik tiek, kad ta žolė labai daug vandens sueikvoja. Dešimčiai metų užteks. O paskui tai jau riesta bus…

Jemenas anksčiau buvo pagrindinis kavos tiekejas Otomanų imperijoje. Kavos augalas buvo saugomas kaip akies obuolys nuo bet kokių prašaliečių. Bet kažkokiu suktu būdu olandai sugebėjo nugvelbti kavos augalėlį, nugabenti jį į tik ką užkolonializuotą Pietų Ameriką. Ir ką jūs sau manote, kava ten ne tik dygo ir vešėjo, bet visas jos auginimas žymiai pigiau atsiėjo įkinkius į darbą visus vietinius vergus. Pasaulinėj rinkoj Jemeno kava pasidarė per brangi. Po Otomanų imperijos žlugimo ir savo provincijų praradimo, visa Turkija perėjo prie arbatos. O Jemenui teko krapštytis, kaip išmanė. Pigiau tapo auginti narkotiką, taip kaip ir Kolumbijoj, kai ūkininkai nebegalėjo išgyvent iš kavos auginimo, nes Europos firmos negailestingai spaudė kainas žemyn (ką iki šiol sėkmingai tebedaro). Kolumbiečiai pradėjo auginti coca. Įdomu būtų sužinoti, ar yra kokia kavos kompanija remianti projektus kovai su narkotikais. Tai būtų mano akim žiūrint groteskiškiausias bandymas atpirkti neatperkamas kaltes.

Ką, Jemenas toli, o jau vandens stygius Lietuvoj, šaly kur lietūs lyja, tikrai neturėtų jaudint. Jei lietaus vandeniu gyvi būtume, tai gal ir nepražūtume. Bet kalba yra apie gruntinius vandenis. Nežinau išties, kaip ten su Lietuvos gruntiniais vandenim. Esu mačius baterijų upeliuose, tai matyt kas giliau vyksta, turbūt irgi ne pyragai.

Geriau papasakosiu, ką žinau apie kitų gruntinius vandenis. Tarkim yra toks Kipras. Buvusi britų kolonija. Galėtum teoriškai įsivaizduot, kad kolonialistiniai laikai baigėsi, kad Turkijos okupacija yra žymiai svaresnis dalykas. Todel tokios detalės ir lieka šešėly, kaip kad didžiuliai golfo laukai britų zonoje, kurie yra nuolat laistomi, kad žaluma neišnyktų. Kolonializacija brangiai kipriečiams atsieina. Išlaikyti gabalą angliško landšafto vidury viduržemio jūros nėra juokas. Ir nuolat gėlu vandeniu besidušuojančių turistų minias, norinčių kiekvieną dieną šviežių patalynių ir rankšluosčių irgi ne. Dabar iš krano jau bėga druskinas perdirbtas jūros vanduo, kurio save gerbiantis žmogus nelabai gali gerti. Todėl geriamas vanduo tapo perkamu gėriu.

Kipras, nors ir visiškai sunaikino savo gamtos žavesį, ekonomiškai išsilaiko. Turtingi naujieji rusai ir pigios lietuviškos padavėjos privedė prie ekonominio gerbuvio. Atseit benamių Kipre išvis nėra. Reiškia ir švaraus vandens žmonės įveiks dar nusipirkti.

Bet yra vietų, kur vanduo, kur sakytum kaip ir pagrindinis gyvybę palaikantis elementas, pasidaro visiška privilegija. Pasaulis plojo per petį Izraeliui, kai priėš kelis metus pasitraukė iš Gazos ruožo. Bet kad liko reguliuoti ne tik sienas, bet ir vandens tiekimą Palestiniečiams pagal nuotaiką, niekam kaip ir neberūpėjo. Aš nekalbu apie teisę maudytis jūroje, jei prie jos gyveni, kurios Gazos palestiniečiai neturi, galbūt visą gyvenimą į ją tik žiūrėję. Ne, čia kalbu apie geriamą vandenį. Jei neišsimaudysi jūroj, gal dvasiškai ilgainiui apmirsi, bet jei negausi vandens, numirsi tiesiogiai. Izraelis sau leidžia sukioti kranelius kaip panorėjęs. Palestiniečiai Gazoje gauna siaubingai nešvarų vandenį, ir jį ne visada. Pirkti vandenį žmonėms be pajamų? Čia jau darosi juokinga. Ar dar kyla klausimų, kodėl Hamas ten siautėja? Aš matyt irgi siautėčiau.

Jemenas, Kipras, Palestina, visa tai toli. Ko mum rūpintis Lietuvoj, šaly, kur lietūs lyja? Iš kur kilę pomidorai, kuriuos valgote Lietuvojė žiemą? Ispanija. Jei pasakyčiau, kad esate kalta dėl gaisrų Ispanijoje, su manim rimtai nebešnekėtumėte. Tai gal taip toli ir nelenksiu. Iškart. Bet yra Ispanijoj vietų, kur nėra jūros, bet atrodo, kaip jūra. Šiltnamių jūra. Tos jūros turistai nepamato dažniausiai. Ten auginami pomidorai. Kadangi lyja ne visad, o jei ir lyja, per šiltnamius neprasiskverbia, pomidorai yra laistomi gruntiniu vandeniu. Nu ir ką? Nu ir nieko. Tiesiog didžiulė dalis augalijos regione išnyko, nes šaknys nebepasiekia vandens. Gruntinis vanduo senka. Kadangi atvažiuoja keliautojai ir nebelikę jokių natūralių šešėlių, reikėjo imtis greito ir patogaus sprendimo. Pasodino eukaliptus. Jei keliautumėte Almerijoj, pamatytumėte kiekvienoj stovyklavietėj , kad išganingas šešėlis krenta nuo eukalipto. O jie pasižymi ne tik šešėliu, bet ir tuo, kad siurbia labai daug vandens ir dar yra pilni aliejaus. Reiškia, jei reikia greitai sudenginti teritoriją, eukaliptai patys dėkingiausi augalai. Štai jum ir sąsaja su pomidorais ant Kūčių stalo su gaisrais Ispanijoje.

(Tik vis stebiuosi, kaip Šnipiškėse eukaliptų neprisodino, bet matytir taip gerai namai užsidega..)

Gerai, tarkime, atsisakėte ispaniškų pomidorų ir nuginklavote savo šarmantišku etiškumu visus globaliame vakarėlyje. Bet dalykas yra, kad tokių pomidoriškų dalykų yra daug.

Ką gali daryti, kad neprisidėtum prie gruntinio vandens išsekimo?

Jei jau privertė gyvenimas keliauti į svečias šalis ir apsistoti viešbutyje, palik raštelį, kad paliktų senas patalynes ir rankšluosčius

Nevalgyk mėsos. Mėsos gamyba suryja neįtikėtinus kiekius vandens.

Tualeto nuleidimas ir ilgas prausimasis duše atsieina begales vandens. Tikiu mano skaitytojų kūrybiškumu, kaip galima sutaupyti vandenį, nepasikuklinkite pasidalinti savo mintimis komentaruose.

Teik pirmenybė vietinėms sezoninėms daržovėms. Vietoj pomidorų ir braškių iš Ispanijos - burokėlius ant Kalėdų stalo!

CandyCactus, keliauja ir rašo

Tbilisi, 2007 birželis

 

Ištekliai, arba arsenas gi irgi natūralus | CandyCactus (IIId.)

Tai kame gi čia ta parkė su globaliniu atšilimu? Kad žemės išteklius išnaudojam? Baigsis vieni žemės resursai, atsiras kiti. Šiaip jau irgi ne melas. Kol didžiosios firmos kaip Shell ir kiti monstrai laiko nupirkę patentus vandeniliu ir kitom ne naftos priemonėm varomų mašinų. Matyt jos pačios tuos patentus ir vėl dienos švieson ištrauks, kai Žemėje pasibaigs nafta.

Evoliucija, sakytum. Dalykai keičiasi, ir žmonija juk prie visko prisitaiko. Nors kaip čia pasakius. Kai vaikas manęs klausdavo, mamyte, o ar galima šitą valgyti, sakydavau, viską galima valgyti. Tik kai kuriuos dalykus vieną sykį gyvenime. Arsenas irgi natūralus dalykas.

Su šita evoliucija matyt yra panašiai. Galime pažiūrėti, kas čia iš viso to išeis. Be abejo, atsiras kiti resursai ir reiškiniai. Žemė tai kaip nors, tik klausimas, ar mes sugebėsim su jais susitvarkyti?

Taip, kaip ir vandenilinės mašinos patentai laikomi slaptai, taip ir bet kokie geologai, išsižiojantys apie tai, kad naftos išsiurbimas yra viena iš žemės drebėjimų priežasčių, yra kuo greičiau užtildomi. Žemės klodai yra tartum sutepti alyva ir dėl to gali sau požemiuose ramiai slidinėti. Tik va kai naftos vietose nebelieka, atsitinka tas pats, lyg norėtai pajudint vieną Napoleono torto sluoksnį, nesutepta kremu. Košė. O žemėje - žemes drebėjimai. Pagal tarptautinę teisę kaltų nėra. Tuo tarpu stropiai kaišiojam į kalėjimus tuos, kurie praradę namus žemės drebėjime eina vogti.

Bet čia gi vėl politika kalta, ar ne? Ir dar teisė. Tai jau mes čia, maži žmonės galim padaryti?
Tarkime, mums išties pasidarė nuoširdžiai svarbu neprisidėti prie globalinio atšilimo. Kad ir kaip naivu, bet stebuklų juk vis dar būna, ar ne? Tai kaip čia dabar elgtis?

Žemėj yra tam tikras kiekis išteklių. Oro, vandens, žalumos, deguonies, naftos. Nors jų mums atrodo daug (juk jei kraną atsuktume, vanduo nenustotų tekėti, ko kartais visai norėtųsi išgyvenant kokią santechninę avariją), jų kiekis yra ribotas.

Jei teoriškai visus išteklius padalintume visoms po lygiai, gautume po pakietą. Dabar bėda gi yra tame, kad tarkim vidutinis JAV pilietis važiuodamas dyzeliniu kuru, skraidydamas atostogoms į Meksiką ir valgantis mėsą kasdien, sunaudoja tiek išteklių, kad jei visi taip pat gyventų, reikėtų 9 planetų.

Jei įsisąmoninam tą faktą, kad pati populiariausia kalba pasaulyje yra anaiptol ne anglų, o mandarin, kuri yra pagrindinis Kinijos dialektas, tuo tarpu anglų kalba belieka trečioj vietoj po ispanų, belieka tik savęs paklausti, kas bus su Žeme, kai ne tik amerikonai ir europiečiai, bet ir kinai su indais pasieks tokį patį vakarietišką, mūsų akimis žiūrint civilzuotą gyvenimo stilių? Užtektų, kad pasidarytų madinga kiekvienai kinei ar kinui atskristi į Europą po mokyklos baigimo, ir prasidėtų karas dėl ekologijos. Nes argumentuoti diplomatiškai, kad žiūrėkit chebra, čia mum oro nebeužtenka, nebebus kaip. Juk patys uždavėm toną.

Civilizacija yra juk kai – važiuoji mašina, skrendi su šeima atostogų į egzotinę šalį, prausiesi duše bent du kart per dieną, ir pan. Kaip vienas Izraelio politikas pasisakė apie faktą, kad Jordano upė baigia išdžiūti dėl Tiberias ežero užtvankos: „Mes gi ne kaip purvini arabai, mums reikia vandens, nes mes prausiamės kelis syk per dieną!”. Ir mes ne ką geresni, atrodo, vis dar didžiuojamės mūsų civilizacijos pasiekimais. O radioaktyvias elektronines šiukšles reikalui esant visad galima eksportuoti į Afriką.

Todėl galima nuoširdžiai apgailestauti, kad tiek daug skurdo pasaulyje, ir galbūt net prisidėti prie kokios nevyriausybinės organizacijos veiklos bandant pagerinti padėtį, bet naivu būtų nematyti, kad vakaram, šiaurės pusrutuliui iš esmės neapsimoka, kad pietų pusrutulis atsistotų ant kojų. Nes tai reikštų vieną iš dviejų. Arba ekologinį galą, arba dabartinio vakarietiško gyvenimo būdo galą.

Nesiimsiu spręst, kada Kinija, ar juolab Indija ekonomiškai atsigaus, bet pasaulio istorijoj scena keičia vietas, ir anksčiau, ar vėliau keisis vystymąsi diktuojantis balsas. Jei dabar, kaip stiprios vakarų valstybės JAV ar Europa galėtų užduoti toną gyvenimo standartui, kuris būtų suderinamas su ilgalaike perspektyva, kad visi šioj žemėj taip gyventume, tai vėliau tos galimybės konstruoti taikingą pasidalinimą resursais gali nebebūti. Visi karai, kaip žinia, turi savo priešistorę. Ir jų galima būtų išvengti, jei būtų politinė valia.

Ir dabar atvirai. Kas ta politinė valia? Kas rinks politikus ir politikes, kurios siūlys kelti mokesčius už kerosiną ir privatų transportą? Ekologiniai mokesčiai už mėsą? Kas rinks politikus, kurie žadės paprastą ateitį proanūkiam, bet nežadės nieko greitai ir patogiai mums čia? Jei pora kvailių Vokietijoj ar Švedijoj atsiras, tai bet jau tikrai ne Lietuvoj. Nes mes gi irgi norim patogiai ir civilizuotai gyventi?

Ech, šitaip šnekant tie visi akmenys, paleisti į politikus ir teisinykus, tampa bumerangais. Kas gi čia kaltas dabar dėl to atšilimo, kad jį kur?

Savo ekologinę pėdą galima pasimatuoti štai čia www.myfootprint.org.

CandyCactus, keliauja ir rašo

Tbilisi, 2007 birželis