Kiekvieną dieną Jonas Juozaitis visą valandą važiuoja į darbą. Tiesiog, jis ne visą laiką važiuoja. Pusė valandos jis stovi kamštyje vienoje iš centrinių gatvių. Tai didžiausia jo bėda. Bet džiaugiasi tuo, kad žmona Edita dabar turi nuosavą automobilį ir gali dukrelę Aušrą (16 metų) bei sūnų Daumantą (8 metų) nuvežti į mokyklą ir parvežti. Žmona įsitikinusi, kad vaikams nesaugu patiems važiuoti visuomeniniu transportu arba dviračiais. Tačiau, Aušrai gal netrukus – kai pinigų pakaks – nupirks motorolerį. Daumantas dažnai serga – mat oras Lietuvoje permainingas. Tada tėvelis jį veža į polikliniką.
Automobilis – šių laikų svajonė
Tokia eilinė daugybės Vilniečių viltis arba jau gyvenimas. Normalu, bet verta truputi giliau pažiūrėti: Kodėl kasdien didėja kamščių Vilniuje? Todėl kad vis daugiau žmonių įsitikinę, kad vien savo automobilių galima saugiai važiuoti (arba stovėti). Automobilis yra mūsų laikų vilties simbolis: Jis reiškia laisvę, gerovę. Automobilių skaičiaus augimo sustabdyti atrodo neįmanoma: stovėjimo aikštelėms iškertami medžiai, naikinami žalieji miesto plotai.
Automobilis – šių laikų kenkėjas
Apie ką mūsų pavyzdinė šeima nepagalvoja: kiekvienas automobilis sukelia vis didesnę rimtą grėsmę mūsų gerovei: Mes patys sudarome kamščius, mes patys sukuriame sąlygas, kurios vaikams nebeleidžia žaisti kiemuose. Automobilių avarijos yra didžiausia nenatūralios mirties priežastis, jų kaltininkai: virš 75 proc yra pati vairuotojai. Ir mes – automobilių vairuotojai – esame atsakingi už vaikų ligas.
Kaip? Paskutinis sakinys Jums nesuprantamas? 2003 m. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktą Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis rizikos gyventojų sveikatai vertinimo ataskaita rodo, kad 26 proc.Vilniečių gyvena „labai užterštose teritorijose“. Oro tarša 2003 metais vaikams iki 14 metų amžiaus sukėlė: 12 bronchinės astmos paūmėjimų, 4615 ūmius bronchitus ir 2128 papildomus apsilankymus poliklinikose, dėl įvairių kvėpavimo sistemos susirgimų. Dar Jums trūksta vienos svarbios informacijos: sumažinus pramonės gamybos apimtis ir įdiegus švarias technologijas įmonėse, virš ¾ oro taršos sukelia eismas – tai ir Jūs, ir aš važiuodami mašina.
Kas yra oro tarša?
Bendrai vadinama „Oro tarša“ žinoma kaip aibė skirtingų kenkėjų sklindančių iš duslintuvų – iš kurių žinomiausi yra CO2 ir jo sukeliamas šiltnamio efektas bei smulkiosios kietosios dalelės. Būtent apie šias kietąsias dalelės ypač kalbama pavasariais. Paprastai sakant tai labai smulkios dulkės. Jos lengvai patenka į plaučius, sukelia kvėpavimo ligas (astma, bronchitas), širdies ir kraujotakos sistemos ligas, padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu. Jų poveikis prilyginamas rūkymui, bet kitaip nei cigaretės dūmas, kietosios dalėlės dažniausiai yra nematomos ir nejaučiamos. Norint jas pamatyti pvz. galima palaikyti baltą nosinę prie dyzelinio variklio duslintuvo.
Lietuvos Dviratininkai dalyvauja Europos Sąjungos tyrimų projekte, kuris būtent nori pavaizduoti šios oro taršos rūšies mąstą. Gegužės mėnesio vieną savaitę per Vilnių prariedės vos eilinis dviratis su krepšiais ant bagažinės. Jis ankščiau jau bus pravažiavęs Olandijos Utrechto mieste, Hamburge (Vokietijoje) bei Vengrijos sostinėje Budapešte. Bet bagažinėje yra mobilioji oro taršos matavimo įranga ir kompiuteris, prie dviračio pritvirtinta vaizdo kamera, o pateikiamuose vaizduose matomas kiekvienas smulkiausios oro taršos šaltinis: automobilis, statybvietė, taip pat rūkantis šalia kelio. Pirmąkart pamatysime ką mes pakeliui iš tikrųjų įkvėpiame, koks yra skirtumas tarp automobilių variklių rūšių ir automobilių tipų.
Kas mus saugo?
Visų pirma: Ar Jūs norite būti apsaugoti nuo automobilio poveikio? Visame pasaulyje labai paplitusi yra „meilė automobiliui“. Kai kam tai tik įrankis patekti nuo taško A iki taško B. Bet dažniausiai automobilis yra daugiau… Lietuvos valstybė ir Vilniaus miesto valdžia šioje srityje lyg šiol nesugeba įvesti tvarkos. Tiesiami nauji keliai nežada, kad bus mažiau automobilių ir taršos, bet kad jų daugės. Kai kada nereikia pamiršti, kad Lietuva – Europos Sąjungos narė. Ir tolimame Briuselyje 1996 metais buvo priimta direktyva ES 96/62 būtent dėl Oro taršos. Lietuva su įstojimu į ES įsipareigojo ją įgyvendinti iki 2010 metų. Ši direktyva jau sukėlė neramumų senose ES narėse: oro taršos normas galima viršyti tik 35 dienas per metus. Bet kokiam miestui viršijus normą, skiriama bauda nuo 200.000 Eurų per parą. Virš dešimt Italijos miestų, atsižvelgdami į tai, skelbia dienas, kuriomis draudžiamas visiškas arba dalinis susisiekimas automobiliu. Mažiau griežti variantai yra leisti įvažiuoti tik mažiau teršiantiems automobiliams į miesto centrus, kuriant „Aplinkos zonas“ (Vokietija) arba brangiai apmokestinti įvažiavimą į centrą (Londonas, Stokholmas).
Ar mes, vairuotojai, galime pakeisti pasaulį?
Viskas prasideda nuo mąstymo: Jei Jūs suprantate, ką Jūs veikiate kiekvieną dieną sudegindami kurą važiuodami ir stovėdami gatvėse, koks šio veiksmo poveikis, tai jau pirmas žingsnis. Be „nematomos“ oro taršos Jūs galite pradėti skaičiuoti kiek Jums kainuoja automobilis arba automobilio išlaikymas kasdien ar kas mėnesį. Po to seka sąžinė, kartais protingiau rinktis visuomeninį transportą, eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiais (tik jei sąlygos tinka – o jei netinka, reikia pasistengti jas padaryti tinkamomis). Jūs galite pagalvoti, ar Jums patogu važiuoti iki autobuso stotelės ir savo automobilį palikti. Arba susitarti su kaimynu arba darbo kolega kartu važiuoti į darbą – vieną savaitę Jūsų – kitą savaitę pažįstamo automobiliu. Jau būtų kasdien vienu automobiliu mažiau gatvėse.
Vieno atsakymo nėra
Yra daug mažų sprendimų. Žinodami, kad dauguma kelionių Europos Sąjungoje yra mažiau nei 6 kilometrai galima galvoti apie dviratį. Ne visada, ne į darbą, bet gal iki parduotuvės ant kampo… Kas svarbiau: Visuomeninio transporto ar kelio plėtra? Bendrai – Metro statybą bet iki mano namų – naujas kelias? Tokia dviprasmybė niekam nepadeda. Jei norime gero gyvenimo visiems – su švariu oru – mes patys turime rasti savo kompromisą. Niekas neišspręs mūsų pačių keliamų problemų jeigu ne mes patys.
P.S. Pirmieji VECTOR matavimo rezultatai:
Kamščiuose labiau nuodijasi automobilių keleiviai (LRT, delfi)
Šaltiniai:
Lietuvos Automobilinių Kelių Direkcija: www.lra.lt
Projektas „Vector“ “Eismo efektų poveikių dviratininkams pavaizdavimas gatvėse”
