Perdirbami drabužiai

Mėgstu tokią drabužių etiketę - ji primena, kad drabužius puikiai galima išskalbti ir žemesnėje temperatūroje.

Deja, medvilnės gamyba turi didelį poveikį gamtai, naudojami didžiuliai kiekiai pesticidų… Galimos alternatyvos - organinė medvilnė, bambuko, kanapių pluoštas - be privalumų taip pat turi ir savo trūkumų.

Na, o sintetinis pluoštas kartais yra nepagrįstai nuvertinamas kaip neekologiškas pasirinkimas. Žinoma, čia yra ir minusų, tačiau galime rasti ir nemažai pliusų.

Sintetiniai biopolimerai, nors ir daugelis gaminami iš naftos, gamyboje naudojamos nuodingos medžiagos, tačiau jie gali būti perdirbami, o pridėjus į kitus audinius - suteikia jiems tvirtumo ir prailgina naudojimo laiką. Sportuojantys dviratininkai puikiai žino, kad be sintetinių drabužių praktiškai neišsiversi, nes medvilnė prastai garuoja.

60% pagaminamo poliesterio (PET) sunaudojama sintetiniam pluoštui, 30% - baisiausiam žmonijos išradimui - plastikiniams buteliams. Tačiau tinkamai perdirbant, iš tų pačių butelių galima gauti tokį patį pradinį PET’ą tinkamą audiniams, kuriuos taip pat įmanoma perdirbti. Japonų įmonė ECO CIRCLE tuo ir užsiima - pedirba padevėtus poliesterinius daiktus (pvz., pliušinius meškiukus kaip filmuke:)) į tinkamą audinį.

Tai yra uždaros kilpos (closed-loop) ir lopšys-į lopšį principas.

(iš MBDC naujojo dizaino paradigmos puslapio)
Eko-protingas poliesteris (Eco-Intelligent Polyester) taip pat būtų tokios beatliekės gamybos pavyzdys - Kanadiečių įmonės minimaliomis energijos sąnaudomis ir naudojant minimaliai cheminių medžiagų sukurta tekstilė pritaikyta nuolatiniam perdirbimui.