Perdirbami drabužiai

Mėgstu tokią drabužių etiketę – ji primena, kad drabužius puikiai galima išskalbti ir žemesnėje temperatūroje.

Deja, medvilnės gamyba turi didelį poveikį gamtai, naudojami didžiuliai kiekiai pesticidų… Galimos alternatyvos – organinė medvilnė, bambuko, kanapių pluoštas – be privalumų taip pat turi ir savo trūkumų.

Na, o sintetinis pluoštas kartais yra nepagrįstai nuvertinamas kaip neekologiškas pasirinkimas. Žinoma, čia yra ir minusų, tačiau galime rasti ir nemažai pliusų.

Sintetiniai biopolimerai, nors ir daugelis gaminami iš naftos, gamyboje naudojamos nuodingos medžiagos, tačiau jie gali būti perdirbami, o pridėjus į kitus audinius – suteikia jiems tvirtumo ir prailgina naudojimo laiką. Sportuojantys dviratininkai puikiai žino, kad be sintetinių drabužių praktiškai neišsiversi, nes medvilnė prastai garuoja.

60% pagaminamo poliesterio (PET) sunaudojama sintetiniam pluoštui, 30% – baisiausiam žmonijos išradimui – plastikiniams buteliams. Tačiau tinkamai perdirbant, iš tų pačių butelių galima gauti tokį patį pradinį PET’ą tinkamą audiniams, kuriuos taip pat įmanoma perdirbti. Japonų įmonė ECO CIRCLE tuo ir užsiima – pedirba padevėtus poliesterinius daiktus (pvz., pliušinius meškiukus kaip filmuke:)) į tinkamą audinį.

Tai yra uždaros kilpos (closed-loop) ir lopšys-į lopšį principas.

(iš MBDC naujojo dizaino paradigmos puslapio)
Eko-protingas poliesteris (Eco-Intelligent Polyester) taip pat būtų tokios beatliekės gamybos pavyzdys – Kanadiečių įmonės minimaliomis energijos sąnaudomis ir naudojant minimaliai cheminių medžiagų sukurta tekstilė pritaikyta nuolatiniam perdirbimui.

Netikėtas Eko-Oké ananasas

Keistų dalykų galima rasti mūsų prekybos centruose. Štai Norfoje (kalvarijų g.) nusipirkome dvigubai ekologišką (organic & fairtraid) ananasą, kuris buvo padėtas bendrame vaisių skyriuje. 4,99 Lt. Su Eko-Oké etikete, išaugintas Kosta Rikoje.

Nemanau, kad tai galėtų būti tik gražūs žodžiai bei etiketė www.agrofair.com ir http://www.fairtrade.net/

Ekologiniai profuktai (organic) atitinka griežtus reikalavimus, kuomet nenaudojamos cheminės trąšos, produktai nėra genetiškai modifikuoti, juos gaminant mažiau žalojama ekosistema, jie yra maistingesni ir sveikesni Produktai ir jų gamyba yra griežtai kontroliuojami ir sertifikuojami. Tai viena sparčiausiai augančių pramonės šakų, kurios svarba turėtų dar daugiau išaugti.

Sąžiningos prekybos (angl. Fair trade) ženklu ženklinama trečiųjų pasaulio šalių produkcija (pvz., kava, arbata, prieskoniai, kakava, šokoladas, vaisiai, ryžiai, vanilė). Jo tikslas – išskirti produktus, kuriuos gaminant buvo atsižvelgta į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas. Todėl visų pirma jis reiškia, kad trečiojo pasaulio šalių gamintojai gavo padorų atlygį už pagamintą produkciją.
Tačiau „Sąžiningos prekybos“ ženklas reiškia kur kas daugiau nei sąžiningą kainą! Tai:

• saugios darbo sąlygos ir normalus atlygis; darbui neišnaudojami vaikai;
• tiesioginė prekyba, vengiant tarpininkų ir tuo pačiu kainų kėlimo;
• demokratinė struktūra (plantacijų savininkai ir darbuotojai turi vienodą teisę lemti bendrus svarbius sprendimus);
• bendruomenės vystymasis (gaunamos premijos skiriamos socialinėms, ekonominėms programoms, mokymams);
• aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos cheminės medžiagos, GMO, saugoma ekosistema…). [originalus šaltinis]

Eko-karnavalas |#5

Laikas įsisukti eko-karnavalui, spontaniškai susiklosčiusiam ties klimato kaitos tema.

394 ppm,

toks (deja) sausio mėnesio CO2 kiekis atmosferoje. Gruodį jis buvo 383 ppm, o anksčiau (iki industrinės revoliucijos) laikėsi ties 274 ppm riba. Daugelis klimatologų teigia, kad peržengus 450 ppm ypač padažnės pražūtingos žmogui gamtos nelaimės, o 500 ppm yra kritinė riba (tipping-point), kuomet prasidės negrįžtami pokyčiai. Klimato Laikrodis jau tiksi.

Gal sukurtos nano-poros pagelbės sugaudyti CO2? O patys kraustysimės į “0-emisijos” miestus?

Lietuviškas Scientific American numeris rašo, ko reikia, kad CO2 rinka veiktų. Faktas – reikia skaidrios reguliuojančios sistemos.

Taip pat rasite daug nevienpusiškos informacijos apie sveiką mitybą, kaip nutukimą skatinana pigūs saldikliai, vaisvandeniai, aliejai ir mėsa bei kitokių idomybių.

Apie augalus ir metaną, bei klaidinantį miškų kaltinimą klimato atšilimu – laisvai prieinamame SciAm straipsnyje.

Lietuvai, ir kitoms besivystančioms ES šalims šiltnamio dujų išmetimą dar galima didinti, kad nenukentėtų šalių sparčiai augančios ekonomikos. Tačiau kenčia gyventojų sveikata:

Darosi aišku, kad liaupsinamas biokuras gaunamas iš specialiai tam auginamų augalų dideliuose plotuose yra netinkamas būdas mažinti klimato kaitą – priešingai, CO2 išmetimas dar padidėtų, teigia praeitos savaitės dvi publikacijos žurnale Science (viena ir antra). Geras antausis kompanijoms, įrodinėjusioms, kad genetiškai modifikuoti augalai leis padidinti išaugusias tokio kuro poreikius. Galima išeitis – antrosios kartos biokuras – panaudotos maistinės bioatliekos, aliejus ir pan., kuriam nereikėtų stipriai didinti dirbamos žemės plotų.

(ref.)

Taip pat svarbi saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos rūšių plėtra, ką pademonstravo ispanai, atidarę didžiausią pasaulyje 20 megavatų saulės energijos fermą, galinčią aprūpinti elektra 20000 namų:

Daugiau įvairių atrinktų straipsnių ieškokite RSS Google eko-skaitytuve, kurį retkarčiais atnaujinu.

Visuomet inovatyvus ir mėgstamas Google paleido Google.org filantropinį projektą, kuris panaudos informacines technologijas mažinti klimato kaitą, skurdą ir ligas.

Pagrindinės kryptys: plėtoti pigesnę už iškastinio kuro atsinaujančią energetiką (RE<C); paspartinti įkraunamų automobilių komercializaciją (RechargeIT) ir kt.

Jau apie anksčiau Ekobloge rašytus oru varomus automobilius prakalbo ir platesnė žiniasklaida. Tikiuosi, greit tokie stebuklai pagaliau pasirodys ir prasidės nauja transporto era.

Skaitytojų paraštės:

Viena skaitytoja pradėjo blogą-realybės šou Ekogyvenimą. Kitas nuolatinis skaitytojas Rb beveik baigia statyti pavyzdinį eko-namą. Visiems sėkmės!

Papildyta: blog’as Žaluma džiugina savo worldchange’iška mąstysena. O Churchill.lt visus agituoja susimetus bendras jėgas statyti vėjo jėgainę.

Kita:

Atnaujinau skyrelius eko-maistas, buitis – tikiuosi nieko nepamiršau.

——-

Eko-karnavalas – tai progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio 15d.

Jau galite siųsti pranešimus kitam numeriui (kovo 15d). Taip pat laukiami norintys publikuoti kitą numerį savo puslapyje/blog’e.

Ankstesni numeriai:

#1 numeris: Ekoblogas.info

#2 numeris: PažinimoVartai

#3 numeris: ŽudykReklamą

#4 numeris: Ekoblogas.info