Vienas institutas paskambino Lietuvos radijo programų direkcijai išreikšti susirūpinimą dėl prierašo po laidos “Pažinimo vartai” vedėjos elektroniniu laišku, kuriame raginama spausti „Print“, tik esant būtinybei.
„Ar tai jūsų organizacijos politika?!“, – baisėjosi nevyriausybine laikomos organizacijos darbuotoja.
Tačiau net ir būdama žurnalistė, kuriai lygiuojantis į aukštus profesinius standartus nederėtų prikišti asmeninės nuomonės, aš nebijau reikšti pilietinės pozicijos, kurią man diktuoja sveikas protas: kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo pažiūrų, turėtų nedeginti elektros tuščiame kambaryje, nevaikščioti po butą, atsukęs čiaupo ir nemesti tuščio vyno butelio į konteinerį maišytoms atliekoms, jei šalia stovi konteineris stiklui.
Lygiai taip pat atsakingas paslaugų ir produktų vartotojas neturėtų spausdinti elektroninio laiško su jame užrašytu vienu telefono numeriu, kurį po kelių minučių išmesi į šiukšlių dėžę, juk galima jį užsirašyti į užrašų knygelę – ar net ant rankos
, teigia drąsioji žurnalistė.
Tuo tarpu TEO nuo kito mėnesio savo klientams atsisako siųsti popierines sąskaitas, tai motyvuodama ekologiniu sąmoningumu:
„Elektroninis informacijos klientams pateikimo būdas mums yra svarbus ekologiniu požiūriu. Turėdama milžinišką klientų bazę TEO vien sąskaitoms ir vokams pagaminti kasmet sunaudoja apie 200 tonų popieriaus. Šiuo veiksmu siekiame prisidėti prie gamtos išteklių taupymo“, – teigia gen. direktoriaus pavaduotojas Darius Gudačiauskas.
Tai gal tuomet verta skambinti ir reikšti susirūpinimą TEO (“jums ką, galvoj negerai???”).
„Mes išsiaiškinome, kad ji žalioji“, – nenorą, kad aplinkosaugos temomis rašanti radijo žurnalistė rengtų Europos Sąjungos remiamą reportažą apie genetiškai modifikuotus organizmus, argumentavo vartotojų teises ginančio instituto atstovė.
Tuo tarpu pati žurnalistė nepriklauso jokioms organizacijoms ir rengdama radijo pasakojimus stengiasi pateikti kiek įmanoma daugiau nuomonių.
Man tiesiog apmaudu ir liūdna, kad mūsų visuomenėje tokios idėjos suvokiamos iškreiptai ir jose ižvelgiama kažkas blogo. Anglijoje teko matyti biuruose ir visuomeninėse įstaigose stovinčius atskirus konteinerius skirtus rinkti ofisiniam popieriui, skatinama kuo mažiau jo naudoti.
Kitą vertus, tai dar kartą parodo, kad žaliųjų įvaizdis visuomenėje turi neigiamą pobūdį. Juk turėtų būti kaip tik atvirkščiai. Jei nors kiek pradėsi kalbėti apie ekologiją, klimato kaitą ir pan., tau bus klijuojama “žaliųjų” etiketė, kuri, dovanokite kolegos, asocijuosis su piktu, neišsilavinusiu, viskuo nepatenkintu ir šūkaujančiu “žaliūku”. Kažkaip pamirštama, kad kalbėti ir mąstyti apie ekologiškumą, aplinkos tausojimą, aplinkosaugą gali kiekvienas mūsų – tam nereikalingos jokios priklausomybės organizacijoms. Ir ne tik kalbėti – bet ir veikti, kas yra kiekvieno mūsų pareiga.
