Didelę žalą žmonių sveikatai gali padaryti smulkios kietosios dalelės (KD10) – 10 mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens – kurios dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Dar smulkesnių, <0,1 mikrono (visai neseniai jas tapo įmanoma išmatuoti), vadinamų ultrasmulkiųjų dalelių (ultrafine particles (UFP), poveikis žmogaus organizmui šiuo metu intensyviai tiriamas, kadangi jos ilgą laiką tvyro ramioje aplinkoje, ypač giliai patenka į žmogaus kvėpavimo takus (o iš ten – po visą organizmą) ir todėl gali pasižymėti labai žalingu poveikiu sveikatai. Pagrindinis jų šaltinis – transportas (ypač dyzeliniai varikliai). Nustatyta, kad kiekvienus metus tūkstančiai žmonių miršta anksčiau dėl UFP poveikio, o daugelyje Europos šalių UFD dalelių kiekis viršyja ES leistinas normas.
Vienas iš UFP sumažinimo būdų – plėtoti ir propaguoti dviračių transportą (ką mes ir darome su pasimėgavimu, mmm
). Deja, dviratininkai taip pat kenčia nuo KD10 ir UFP (pavadinkime tai taip – šiuolaikiškai
), tačiau matyt mažiau nei automobilių vairuotojai, juolab jei važiuoji tolėliau nuo apkrautų gatvių ir dėvi respiratorių.
Iškeliant šiuos du dalykus viešumon – UFP žalą ir propaguoti dviračius bei gerinti jų infrastruktūrą, Olandų dviratininkų asociacija (‘Fietsersbond‘) vykdo projektą ‘Fietsbalans‘ (Dviratininkų balansas), kurio metu buvo matuojama dviratininkų ekspozicija UFP. Šio projekto didesnio mąsto tąsa – 2,5 metų trukmės europinis projektas VECTOR (Visualisation of the Exposure of Cyclists to Traffic On Roads) – buvo pradėtas š.m. sausio mėn. Jame dalyvauja dviratininkų atstovai iš Olandijos, Vokietijos, Vengrijos ir Lietuvos. Projekto metu dviratininkai Utrechte, Budapešte, Hamburge ir Vilniuje realiu laiku matuos UFP koncentraciją miesto ore įvairiose vietose, pasitelkdami specialią švedų matavimo technolgiją PIMEX (Picture Mix Exposure Measurement), kuri buvo sukurta matuoti užterštumą darbo vietose ir naudojanti UFP vizualizaciją konkrečiu metu. Daug dėmesio bus skirta gautų rezultatų sklaidai visuomenei, įstatymų leidėjams bei studentams (“virtualūs universitetai”).
Taigi, dviračius mėgstantys technologinės/ekologinės pakraipos Vilniaus studentai kviečiami jungtis prie šio įdomaus projekto – puiki tema kursiniam ar kt. moksliniam darbui, kurio išliekamoji vertė galėtų pasitarnauti naujos variklių ir oro kokybės kontrolės technologijos kūrimui, įstatymų pataisoms ir patuštinti teršėjams kišenes ateityje
(susidomėję dėl išsamios informacijos kreipkitės į daugeliui dviratininkų pažįstamą Franką Wurft (frankas [eta] bicycle [dot] lt), “mūsų vokietį iš Žvėryno”
















