Pamąstymai apie dviračių kultūrą
Publikavo ramūnas on Gegužė 18, 2007
Olandiška dviračių kultūra tiesiog žavi – lygiai prieš metus teko pasimėgauti dviračių rojumi “gyvai”. Štai žmonės važiuoja į darbą Amsterdame (o aš minu link Leideno) :
Automobilių beveik nerasta. Tiesa, važiuojant centre daugiausiai naudojamas įrankis yra skambutis arba klaksonas vaikant vėpsančius arba apdujusius turistus nuo dviračio tako.
Samprotavau, ko gi reikia, kad mūsuose dviračio kultūra būtų puoselėjama. Gal užversti LT padevėtais second-hand dviračiais? Kaip sakant, “ginklai – liaudžiai”. Hm, deja turbūt 99,9% būtų vogti… Miesto dviratis turi būti kuo paprastesnis ir neišvaizdesnis – svarbu, kad atliktų savo funkciją – važiuotų. Mažesnė pagunda vagims (dviračių vagystės – pagrindinis nusikaltimas Amsterdame) ir minimali priežiūra. Prie jo nereikia prisirišti. Kitą gi, tinkantį ilgadieniams pasivažinėjimams ar sportavimui, galima turėti ir brangesnį, kurį vertėtų saugoti.
Pagalvojau, gal problema glūdi kultūroje ir net religijoje – juk dviračiai pagrindinai paplitę protestantiškose (Vokietija, Švedija, Šveicarija,Danija, D. Britanija ir pan.) arba ateistiškose (Olandija) šalyse, bet ne katalikiškose.
Manau “esmė yra mūsyse” – turi įvykti psichologinis lūžis mūsų post-deficitinėje sąmonėje (kas dar atsimena), kuomet turėti automobilį buvo ypatingai kieta.
(Savi) organizaciniai dviratininkų masiniai renginiai, klubai, konferencijos, forumai, maratonai, atstovavimas ir vienetiniai egzemplioriai – visi siekia bendro tikslo (tik gal ne visi tai suvokia). Visuomenėje anksčiau vyravo nuomonė, kad dviratis yra daugiau paauglių ir vaikų išmislas, o dabar jau laisvalaikio praleidimo forma, pramoga. Šioks toks progresas. Tikiu, kad kažkada pas mus dviratis pagaliau taps kasdieninio gyvenimo atributu ir norma. Prieš kokių 10 metų į važiuojantį dviračiu mieste žiūrėjo kaip į nesveiką retenybę – dabar gi važinėjančių gerokai daugiau, nors požiūris keičiasi lėčiau.
Gegužės 19-20 d. Vilniuje vyks Lietuvos Dviratininkų Bendrijos suvažiavimas. Tai gerokai apmirusi organizacija, tačiau gal gi atsigaus.
Idiliški vaizdai iš dviračių rojaus:




















Hablicelis said
Nevertėtų ir oro pamiršt – Olandija jūrinio klimato šalis – ten nemažą laiko dalį galime važintėti net ir žiemą, nors, kaip žinai – gi dušo kabinos ir hemorojus ir šioje vietoj kažin ar sutarsime.
Kęstas said
Lietuvoje dviračiu galima važinėtis didžiąją metų dalį. Dėl hemorojaus tai šilta mašinos sėdynė ar biuro kėdė tiesiausias kelias įgyti šį “atributą”, o aktyvi gyvensena ir sveika mityba – vaistas
Tadas said
O tai kaip dasigauti iki savo dviračio, kuris yra dviračių jūros viduryje? Tiesiog žmonės pasiima arčiausiai esantį?
laura said
paciai teko kadaise pagyvent danijoje, kopenhagoje (ir dviraciu ten vazinet
), nenuostabu, kad tiek daug dviraciu, juk pirma paziurekim, kaip ten dviraciu takai sutvarkyti ir isvystyti, ar vaziuotum paciam centre kopenos,ar uz miesto visai i kaima.. ir niekas tau ant galvos nelips, ar koks vaikas isbegs, nes ten va tikrai kultura yra, jei dviraciu takas, visi supranta, kad dviraciu takas, o ne pas mus, tik pabandyk kur vaziuot taku, tai neduok dieve apsauks, kad neleidi mat eiti saligatviu … be zodziu. o ten va dar ir bauda gausi, jei vaiksciosi dviraciu taku. tas pats manau ir olandijoje. taip ir turi buti. as uz tai, kad ir lietuvoj taip butu suprantama pagaliau.
o be to, olandijoj, danijoj dar ir kitas dalykas, kodel tu dviraciu taku daug, palyginus, tarkim, su kitom salim, todel, kad ten juk lygumos..ir pats smagumelis i darba keliu lygiu vaziuot, nereik i kalna mint …
mashius said
man tai tenka pasidžiaugti, kad matau vis daugiau žmonių (ne vaikų) važinėjančių dviračiais. Ar į darbus, ar pas gimines, ar šiaip. Bet jų skaičius ženkliai didėja.
Eziukas su kedais said
jo…prisiminiau Muensterį – miestuką Vokietijoje, visai šalia Nyderlandų sienos. Ten dviračių rojus
Bilekiek mano draugų jau laikosi teises nuo 16m (žinoma, važinėja su normaliomis mašinomis). Mes vis dar žiūrim į stilių, prestižą, blzgesį. Tame pačiame Muensteryje labai nedaug išsidabinusių ir blizgančių žmogučių pamatysi. Jei į univerą ar tiesiog parduotuvėn varai, nereikia vakarinių rūbų rengtis. O pas mus, žė, jei ekonomiką studijuoji, tai jau kaip ir nelygis ne su kostiumu vaikščiot visą dieną. Gal kai pradėsim mažiau išvaizdą vertinti, o praktiškumą ir paprastumą, ir dviratis pataps populiaresnis. O iki tol, kiekvieno 18mečio pinigelių taupymo objektas ir liks automobilis
Dėl kultūros pritariu. Pakolkas žė, kurie 12okai šūstriausi? Ogi tie, kurie į mokyklą atvažiuoja su mašina
plaukas pyragely said
Ohhh reiketu parodyti savo destytuvams seniams sitokias nuotraukas, o tai kiek juokingai nuskambejo tokia nugirsta fraze MIF’o kiemely: “Oho kiek dviraciu, kaip Danijoj!”.. O pas mus buvo viso labo ~10 dviraciu kieme.. ‘]]]]~.. Bet vienok pazanga tie 10vnt. Pries tai kur kas maziau budavo.
laura said
teisybe.. dar dalykas,kad puseje miesto nera ir dviraciu stovu normaliu..vaziavau i Sampo kazkada prie pedagoginio, tai vos ne prie Europos turiu pastatyt dvirka. tai ka, ot kultura prie sienu ramstyt dviracius ?!?
man tai kas,.. bet jei taip visi bet kur….?! n tuo labiau,kad jau visokios tokios panasios insitucijos tai tikrai galetu susitvarkyt si reikala…
ot ir vel nepatenkinta dviratininke pavariau…
mashius said
tai čia faktas, kad sąlygų dviratininkams Lietuvoje tikrai nėra.
ramunas said
gal geriau komunikuoti tokį šūkį: “sąlygų automobiliams Lietuvoje tikrai nėra” ?
Frankas said
1. plg. LT su NL reikia sakyti kad Olandijoj daugiau lyja. Arba kaip pasake pazystama Ukrainiete is Odesos gyvenanti Antverpene: “Odesoje niekada dviracais nevaziavau, nors ten puikiausios salygos: Grazus orai, gan lygus miestas. O cia istiesus metus lyja ir vaziuoju. Kokia as durna!”
2. Budami tiklus (”fair”) reiketu Vilniu palyginti su Stokholmu, Helsinki arba Sveicarija. Tada teisingai ivertumet galimybes.
3. Aiskus kol kas tik vienas dalykas: Bendra padetis tik pagareja atsiradusi pakankamai daug dviratininku (”Kritine mase”), t.r. kad ir masinistai supras kad gatve ne vien jiems priklauso…
tomas iš mažosios t said
sąlygų dviračiams pačios ir neatsiras — olandai išsikovojo. lietuviai ir galėtų, jei norėtų. ir iš tikro ne dviračių takeliai, o vairuotojai, kurie nemato dviratininkų, didžiausia problema
lietaus lietuvoje tikrai mažiau, negu olandijoj. tik kalniukai erzina kartais
laura said
tai si svtgl t.y. penktadieni jau kritine mase taip ?
mmm vaziuosiu,pagaliau
Arunas said
Man psichologinis luzis ivyko, kai Vaxjo (Svedijos) universiteto rektorius i oficialu susitikima atmyne dviraciu nors buvo ruduo, vakaras ir gerai lijo.
Hidargy said
Laukiu nesulaukiu tokių laikų Lietuvoj, kai bus galima be baimės mint šalia mašinų. o dar geriau – šalia kitų dviračių

Beje, neseniai padariau tokią išvadą apie mūsiškius dviračių takus ir jų tiesimo ypatybes. Jie dažnai tiesiami “smagiam pasivažinėjimui”, o ne nuvažiavimui iš vienos vietos į kitą. Pvz. prieš porą metų nutiestas dviračių takas nuo Santariškių iki Žaliųjų ežerų. Faina juo pasivažinėt po mišką, kai turi marias laiko, bet jei nori greitai nuvažiuot, tai tas begalinis vinguriavimas per kalnelius ir slėnius… Be žodžių.
Norėčiau pažiūrėt, kaip plėtotųsi automobilių eismas, jei keliai būtų tiesiami vadovaujantis principu “kad būtų smagu ir įdomu važinėtis”.
Arwen said
Man atrodo dvi didziausios problemos: dviraciu vagystes ir nesutvarkyti dviraciu takai. Akyse net zalia pasidaro, kai reikia per pika ismetamuju duju debesyje minti.