“No logo“! (jokių ženklų), man pasakytų Naomi Klein (ir pasiūlytų pirkti savo knygą, kuri pati tapo savotišku ženklu). Tačiau Wally Olins pridurtų: toks požiūris per daug ribotas – “prekės ženklas per se nėra nei gėris, nei blogis; iš tiesų svarbu tai, kaip, kur ir kokiu tikslu jis yra naudojamas” (žr. sąžiningos prekybos ženklą). Prekių ženklai (plačiąją prasme) tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Jie yra visur – versle, moksle, politikoje, mene, labdaroje, sporte etc. Ir jie mums patinka. Jei jų nemėgtume, jų nepirktume. Tačiau, tik mes, vartotojai, savo pasirinkimu nusprendžiame koks ženklas turi sėkmingai gyvuoti, o koks turi žlugti. Dabar, lengvai pasiekiamos informacijos eroje, vartotojai gali daryti didelę įtaką tiems, kas stovi už tų prekės ženklų – jei mes nusprendžiame, kad bendrovės nesiskaitymas su socialiniais poreikiais nusipelno boikoto, netrukus bendrovė tai pajunta ir ima siųsti atitinkamus signalus ir pradeda kitaip elgtis. Nike, Coca-Cola, McDonalds ir Nestle man dar neatsiuntė atvirlaiškio, klausiančio kodėl aš ignoruoju jų prekes, bet to nekantriai laukiu 
. Didysis verslas yra galinga jėga, ir mes, vartotojai, galime ją pakreipti tinkama (žaliąja) linkme.
Štai neseniai pas mus atėjęs britų prekybos tinklas Marks&Spencer paskelbė 5 metų Planą A, kuris tiesiog trykšta aplinkosauginiu sąmoningumu ir skaidrumu:
Planas A – tai penkerių metų trukmės, 100 veiksmų planas, skirtas spręsti didžiausias mūsų verslo ir pasaulio problemas. Mes kartu su savo pirkėjais bendradarbiausime kovodami prieš klimato kaitą, mažindami atliekų kiekį, tausodami gamtinius resursus, plėtodami etišką prekybą ir puoselėdami sveiką visuomenę. Mes darome tai, kadangi jūs to patys norite. Mes jį pavadinome Planu A, kadangi mes tikime, kad tai yra vienintelis kelias plėtoti verslą dabar. Kadangi Plano B nėra.
