Rūšiavimas: kur mesti?

Pas mus – “pradedančiuosius”, kol kas dažniausiai stovi tik 3 tipų rūšiavimui skirti konteineriai: popieriui, plastikui ir stiklui, tačiau pasistengus, į juos galima išmesti didžiąją dalį antrinių žaliavų. Jei kieme ir nestovi diferencijuoti konteineriai, atliekas vis tiek galime rūšiuoti. Ir savaitgalį, važiuojant pas močiutę į kaimą, užsukti į kiemą kitam rajone, kur tokie konteineriai yra. Padarius gerą darbą net diena bus malonesnė

Į popieriui skirtą konteinerį meskite švarų popierių:

• laikraščius,
• žurnalus,
• pakavimo popierių,
• kartonines dėžes,
• kartoninę gėrimų pakuotę (pieno, sulčių ir pan. “tetrapakus”).

Nemeskite:

• tapetų,
• servetėlių,
• popierinių nosinių,
• pakelių nuo traškučių
• kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., dėžutės nuo picos).

Į stiklo konteinerius meskite:

• butelius,
• stiklainius,
• kitus stiklo indus,
• įvairaus stiklo duženas,
• metalo atliekas (žiūrėti žemiau).

Nemeskite:

• porceliano duženų,
• elektros lempučių,
• dažais ar tepalais užterštos taros,
• ampulių, stiklinių vaistų buteliukų,
• keramikos šukių,
• veidrodžių,
• automobilių langų stiklų,
• lempų ir dujinių lempų,
• stiklo lakštų,
• armuoto stiklo,
• kristalų.

Į plastikui skirtą konteinerį meskite:

• plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus),
• indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno,
• polietileno plėvelę,
• kita plastikinę pakuotę, žaislusi, indus, gaminius.

Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies plastiko. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės. Tas pats galioja ir metalo pakuotėms.

Nemeskite:

• tepalo bakelių,
• taros nuo dažų ar antifrizo,
• riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.

Paskutiniu metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Todėl, jei nepatingėsim ir skirsim daugiau dėmesio, galima ženkliai sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose, kuriuose plastiko pakuotės išsilaiko 200 metų, o irdamas išskiria daug nuodingų junginių. Tereikia praplauti nešvarius maišelius (pvz., jogurto), kitas pakuotes ir išmesti į jiems skirtą konteinerį.

Metalo pakuočių nėra tiek daug, todėl specialių konteinerių joms dažniausiai nėra. Metalo atliekas meskite į stiklui skirtą konteinerį.

Meskite:

• konservų dėžutes,
• skardines nuo gėrimų,
• aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines,
• metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas metalinės pakuotės atliekas.

Nemeskite:

• aerozolinių flakonų,
• taros nuo pavojingų cheminių medžiagų,
• dažais užterštų dėžučių.

Parengta pagal “Žaliojo taško” brošiūrą. Lipdukai šiūkšlių dėžėms.

Electro-Velo-Mass :)

vol.1

vol.2

P.S.: 1) nesukti į siauras senamiesčio gatveles

2) pabaiga – Katedros aikštėje

3) jums neatsibodo naftalininė muzika? man taip.

Visuomenės žalinimas

Šiuo metu, kai visuotinė klimato kaita jau kelia realią grėsmę, kai aplinka vis labiau kenčia dėl didėjančio vartojimo, aplinkosauga ir darnus vystymasis tampa būtina žmonijos išlikimo sąlyga, o asmens požiūris į aplinką – pilietine vertybe (o ne krepšinis ). Atsakomybė už planetos ateitį tenka kiekvienai valstybei, kiekvienam jos gyventojui [via]. Pernai „Spinter tyrimai” atlikta visuomenės gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad realybėje dauguma žmonių nepuoselėja gamtos (61 proc.) ir visai nesidomi aplinkosaugos temomis (92,2 proc.). Daugiau nei pusė (60 proc.) gyventojų didžiausią atsakomybę už aplinką priskiria sau – ne pramonės įmonėms ar valstybei,- tačiau jų rūpinimasis aplinka dažniausiai yra pasyvus ir apsiriboja pozicija „nešiukšlink ir nekenk” [via]. Domėtis aplinkosaugos temomis vaikus skatina mažiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Todėl ir Lietuvoje aplinkosauga turėtų rūpėti ne tik įstatymų leidėjams, valstybės institucijoms ir atskiroms bendruomenėms. Ji turi tapti visos visuomenės interesu, kiekvieno jos nario poreikiu. Juk mes turime tiek nedaug laiko: „žmonijai liko mažiau nei 15 metų užkirsti kelią negrįžtamai katastrofai” – tokią prognozę po šešerius metus trukusių tyrimų paskelbė Jungtinės Tautos.

Pradėtos vienyti valstybės institucijų ir pramonės sektoriaus pastangos:

A. praeitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija ir aplinkosauginė iniciatyva „Žalioji karta” pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl aplinkosauginio švietimo pažangos:

1) vienyti valstybės institucijų, verslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas bei galimybes ir skatinti jas bendradarbiauti, siekiant spartesnės pažangos darnaus vystymosi ir aplinkosauginio švietimo srityje;
2) inicijuoti ir įgyvendinti bendras edukacines programas vaikams;
3) skaidriai ir veiksmingai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramos lėšas, ugdant visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir atsakomybę;

4) aplinkosaugos srityje remti pilietines iniciatyvas, konkrečiais veiksmais įrodančias rūpinimąsi šalies aplinka ir ateitimi. [via]